Paprastai aš esu labiau optimistas, nei pesimistas. Tačiau šios rungtynės manyje pažadino gūdų pesimistą. Tiesa, reikia pripažinti, kad rungtynes žiūrėjau internetu ir mažumą fragmentiškai – man šiandien buvo darbo diena. Tačiau net ir šių rungtynių garso takelio būtų pakakę, kad suprastum, jog Sūduvai einasi prastai. Stadionas buvo labai tylus – Sūduvos gerbėjai turėjo mažai progų patriukšmauti ir pasilinksminti.
Pradėti galima toje vietoje, kur baigėsi mūsų diskusijos prieš šias rungtynes. Geras treneris yra Valdas Dambrauskas ar nelabai? Atvirai pasakius, nustebau, rungtynių anonso komentaruose radęs tiek nemeilės Ekrano treneriui. Aš taip pat nesu nei Valdo draugas, nei gerbėjas. Tiesiog man patinka ką šis treneris kalba – to pakanka, kad suprastum, jog kiekvienam varžovui turi būtent jam suformuluotą žaidimo planą. Valdo kalbose nesutiksi visiems be išimties Lietuvos treneriams būdingų poringių “nesuprantu, kas komandai nutiko”, “kažkodėl komanda palūžo”, “sėkmė nuo mūsų nusisuko” ir kitų panašių pašnekesių su dvasiomis, o ne su futbolo taktika ar strategija.
Sakyti, kad Valdas Dambrauskas kol kas nieko nepasiekė – galima. Tačiau man labiau rūpi, ką Valdas Dambrauskas pasiekė šios dienos rungtynėse prieš Sūduvą. Pradėkime nuo pradžios. Sūduva šiandien yra visomis prasmėmis galingesnė komanda. Stipresnė sudėtis, daugiau patirties, stabili finansinė situacija. Kas tuomet yra atsakingas už tai, jog šiandien Ekranas lošė su Sūduva kaip lygūs su lygiais? Aš sakyčiau – Valdas Dambrauskas. Daugiau jokių racionalių priežasčių ar argumentų nerandu.
Pažiūrėkime kaip viskas buvo. Pirmą kėlinį Ekranas stipriai atsitraukė. Klasika – jei planuoji lošti antru numeriu, rungtynių pradžioje reikia visų pirma gintis, nes tokioje situacijoje dar nepavargęs varžovas mėgina iš paskutiniųjų įkalti įvartį per pirmas 15-20 minučių. Viskas taip ir buvo. Ekranas masyviai gynėsi, o Sūduvos puolimo priemonių arsenalas neleido tikėtis efektyvaus žaidimo prieš tokią gynybą. Iš esmės per visą kėlinį Sūduva surengė vieną įspūdingesnę ataką, kai staigiais, vienu lietimu atliktais perdavimais į gerą poziciją smūgiui buvo išvestas Grigaravičius (Bagdanavičius – Radzinevičius – Chvedukas – Grigaravičius). Kodėl tokio futbolo Sūduva nežaidžia visas rungtynes – Valdas Dambrauskas mums tikrai nepaaiškins. O va iš mūsiškio trenerio greičiau galime tikėtis “sėkmė buvo ne mūsų pusėje”.
Į kėlinio pabaigą Ekranas pamažu ėmė tolti nuo savo vartų, žaidėjai plačiau išsidėstė aikštėje ir žaidimas išsilygino. Galų gale, Ekranas “progų” turėjo ne mažiau už Sūduvą. Panašiu stiliumi futbolas vyko ir antrame kėlinyje. “Įdomus futbolas” – kaip jau trečias Sūduvos rungtynes iš eilės kartoja Paulius Jakelis. Iš tikro – futbolas įdomus, įtemptas, kraują varinėjantis. Tačiau aš mieliau rinkčiausi bjaurų futbolą ir Sūduvos pergales.
O dabar pamėginkime atidžiau pažiūrėti į priežastis, lėmusias tai, kad teoriškai žymiai stipresnė komanda (Sūduva) per visas rungtynes atrodė nė trupučio ne stipresnė už teoriškai žymiai silpnesnę komandą (Ekranas).
Sūduva buvo dar mažiau pavojinga, nei žaisdamas prieš “teoriškai” žymiai galingesnes komandas už Ekraną – Trakus ir Atlantą. Anose rungtynėse buvo daugiau aštrių momentų, nei šiandien. Štai čia ir galima būtų pasakyti, kad Valdas Dambrauskas yra geresnis treneris už Jankauską ir Sarsaniją, nes jis perskaitė Sūduvos puolimo principus ir labai lengvai tą Sūduvos puolimą neutralizavo.
Tiek žaidžiant prieš Trakus, tiek ir prieš Atlantą visus pavojus Sūduvoje keldavo du krašto saugai – Grigaravičius ir Baranovskis. Vaskelai sėdint ant suolo, aikštės viduriu Sūduva priešininkams praktiškai negrąsindavo. Ir ką? Šiandien Baranovskis matėsi vos vos, o Grigaravičiaus apskritai nebuvo (jei neskaičiuosim to karto, kai po tobulo Martinezo perdavimo nepataikė į kamuolį Ekrano baudos aikštelė). Spėju, Valdas Dambrauskas pasižiūrėjo, kad Trakai ir Atlantas su šiais Sūduvos žaidėjais problemų turėjo dėl to, jog jie tiesiog lengvai apibėgdavo lėtesnius krašto gynėjus. Ir ką? Pastatykime prieš juos du, o kartais ir tris žmones. O kadangi Baranovskis ir Grigaravičius nėra Elivelto, tai toks gynybos tankumas jiems yra neįveikiamas.
Kodėl galima prieš Baranovskį ir Grigaravičių lošti keliais žaidėjais? Todėl, kad nei centre, nei baudos aikštelėje Sūduva šiuo metu neturi jokios jėgos. Vadinasi, tie du Sūduvos žaidėjai pavojų kelia tik tuomet, kai sugeba prasibrauti pro krašto gynėjus ir aštriai įlėkti į baudos aikštelę. Iš toliau į baudos aikštelę skersuoti kamuoliai nėra pavojingi, nes baudos aikštelėje stumdosi nebent lengvas ir mažas Chvedukas (čia dar vienas niuansas – tokie gynybinio plano žaidėjai kaip Šoblinskas ar Činikas apskritai taip giliai į priekį nelenda, todėl neutralizuoti 2-3 baudos aikštelėje esančius žaidėjus nėra sunku.). Sūduvos krašto saugai neturi kur kamuolio atmesti ir į centrą, nes ten – nieko nėra. Martinezas yra neblogas, tačiau jis – ne playmakeris. Tiesa, dar yra Tomas Radzinevičius. Na gerai, jam taip pat paskirsim 2-3 prižiūrėtojus (kas taip pat akivaizdžiai matėsi).
Štai taip elementariai Valdas Dambrauskas susitvarkė su Sūduvos puolimu. Sutankini gynybą prieš kelis pavojingiausius žaidėjus, kurie bet kokiu atveju neturi jokio kito sprendimo be individualaus prasiveržimo. Todėl net ir matydami prieš save kelis gynėjus, jie vis viena mėgina veržtis. Nes daugiau pasirinkimų neturi.
Kitas niuansas. Valdas Dambrauskas mato, kad Sūduva priekyje neturi jėgos ne tik skersuotiems perdavimams susirinkti. Jis mato ir tai, kad Sūduva labai prastai įgyvendina standartines situacijas – baudos smūgius, kampinius. Dėl to jis nurodo savo žaidėjams negalvojant spardyti kamuolius iš savos baudos aikštelės – į užribius, kampinius – nesvarbu kur, kad tik kamuolys baudos aikštelėje ilgiau neužsilaikytų. Mes puikiai žinome, kiek pavojų prie savo vartų Sūduva yra per pastaruosius metus sukėlusi vien dėl to, kad mėgina “protingai” išnešti kamuolį toliau nuo savo vartų. Šiandien Ekranas Sūduvai “antrų šansų” nesuteikdavo. O “dar vienas kampinis” mūsų komandai nėra šansas. Tai – iššvaistyta proga.
Beviltiškas Sūduvos žaidimas standartinėse situacijose man yra didžiausia šio sezono paslaptis. Sūduva šiandien kėlė milijoną kampinių, bet pavojingesnis tebuvo vienas pirmame kėlinyje, kai kamuolys nusileido beveik ant žemės, o Šoblinskas sugebėjo iššokti iš už Ekrano žaidėjų nugarų. Tik į vartus eilinį kartą pataikyti nepavyko. Kodėl Sūduva taip blankiai atrodo per standartines situacijas – aš tikrai nežinau. Galinčių galva lošti žaidėjų mūsų komandoje lyg ir yra. Gal per mažai šiuo klausimu dirbama per treniruotes? Juk graudžiai atrodo tas identiškas fintas, kurį jau antrose rungtynėse po baudos smūgio mėgina atlikti Chvedukas ir Grigaravičius. Abu kartus fintas totaliai nepavyko – tai gal iš tikro jis nėra pakankamai nugludintas per treniruotes? Beje, šį kartą buvo panašu į tai, kad Ekrano žaidėjai “atspėjo”, kas bus, kai prie kamuolio lieka minėti Sūduvos žaidėjai. Valdo Dambrausko nuopelnas? Gerai, tegul atsakymas būna neigiamas. Sakykime, kad tiesiog Ekrano gynėjai yra tiek sumanūs, kad patys savarankiškai sugeba tokius momentus teisingai perskaityti.
Beje, Ekranas pralenkė Sūduvą ir kitu parametru. Yra tiesa, kad daugumą pusprogių jauni Ekrano žaidėjai išvaistė paskutinėse stadijose, nevalyvai stabdydami kamuolį, nesugebėdami atlikti perdavimo ar tiesiog jį pamesdami. Tačiau į atakas Ekranas išeidavo kokybiškiau nei mūsiškiai. Matėsi, kad savoje aikštės pusėje kamuolį perėmęs Ekrano žaidėjai nekala jo bet kur į priekį. Jis jį perduoda ten, kur privalo būti atakuojantis kolega. Ir dažniausiai jis ten būdavo. Spėju, kad tikslių pirmų perdavimų Ekranas šiandien atliko daugiau nei Sūduva, kuri dažniau mėtydavo abstrakčius balionus “Radzinevičiaus kryptimi”.
Kokia išvada? Paprasta. Valdas Dambrauskas paanalizavo Sūduvos žaidimą keliose paskutinėse rungtynėse ir puikiai pasirengė. O Sūduva – neparengė nieko naujo. Mėgino Ekraną įveikti tuo pačiu stiliumi, kokiu nepavyko nugalėti nei Trakų, nei Atlanto. Gal mūsų treneriai galvojo, kad Ekranas – silpnesnė komanda už anuos varžovus, todėl ją nugalėti bus paprasta net ir atbulom kojom lošiant?
Deja, Ekranas prieš Sūduvą atrodė geriau, nei Trakai ir Atlantas kartu sudėjus. Kaip reikėjo lošti prieš Valdo Dambrausko komandą? Taip, kaip buvo padaryta ta vienintelė normali ataka pirmame kėlinyje – greitais, staigiais perdavimais vienu lietimu, pažeme ir į tuščius plotus. Tą kartą buvo įrodyta elementari tiesa – jauni Ekrano žaidėjai nėra pakankamai pasikaustę taktiškai, kad “gaudytų” tokio stiliaus atakas. Tačiau Sūduva mieliau rinkosi aukštus balionus į baudos aikštelę net ir tuomet, kai joje tebūdavo tik mažieji Chvedukas ar Russo.
Šiandien nuo pradžios iki pat galo žaidė Sūduvos naujokas iš Ispanijos. Tad galime įvertinti ir jo potencialų indėlį į Sūduvos rezultatus. Deja, belieka konstatuoti vieną faktą. Žaidžia Martinezas malonų futbolą, tačiau jo įtaka Sūduvos išvaizdai yra keliskart menkesnė nei Armino Vaskelos prieš ilgąją pertrauką. Man smagu matyti Lietuvoje tokius futbolininkus – jie demonstruoja elementarius futbolo įgūdžius, be kurių net ir žemiausioje Ispanijos lygoje ko gero negalėtum lošti, bet kurie jauniems Lietuvos futbolininkams vis dar yra “neatrasti žemynai”. Pavyzdžiui, būdas, kaip teisingai korpusu prisidengti kamuolį. Arba – kaip gavus kamuolį staigiai truktelėti į priekį ir palikti užsižiopsojusius priešininkus toli už nugaros. Tačiau Martinezas nėra to stiliaus ir lygio žaidėjas, kuris vienu nestandartiniu veiksmu gali įvykius aikštėje apversti aukštyn kojomis. Kitaip tariant, jis nėra Ledesma, Valskis ar Radzinevičius. O juk būtent tokios kokybės futbolo ir norėtųsi tikėtis iš legionieriaus. Nesvarbu iš kokios šalies jis būtų atvykęs.
Vieną klausimą galima adresuoti ir Sūduvos vadams. Kaip nutiko, kad beieškant pastiprinimo Sūduvos puolimui toli už Lietuvos sienų, vienas rezultatyviausių lygos puolėjų Lukas Kochanauskas tyliai persikėlė iš Ekrano į Trakus? Ar Lukas nebūtų tas žmogus, kuris šiandien galėtų ne tik leisti pailsėti Tomui Radzinevičiui, bet ir tapti faktoriumi, suteikiančiu atšipusiam Sūduvos puolimui energijos ir aštrumo?
Generalinė išvada dar liūdnesnė. Sūduva per pertrauką pastiprėjo. Labiausiai visi džiūgavome dėl portugališko kraujo trenerių štabe. Tačiau po pertraukos komandą ištikęs štilis užtruko kaip niekad ilgai. Blogiausia, kad ne tik nėra rezultatų, bet ir žaidimas tapo blankus bei nuspėjamas.
Iš likusių trečiame rungtynių, svarbiausios bus prieš Kruoją. Tačiau su tokiu futbolu, kokį šiandien rodė Sūduva, nugalėti Kruoją galima tikėtis nebent tuo atveju, jei Sūduvai “sėkmė šypsosis” labai plačiai, o Kruojai – “visai nesišypsos”. Kruoja juk yra to stiliaus komanda, su kuriomis Sūduvai lošti sekasi sunkiausiai – visų pirma gerai ir masyviai ginasi ir neblogai pereina į greitas atakas. Vienu metu jau buvo pasirodę, kad mūsų komandai šiais metais medalius iškovoti bus juokų darbas. Tačiau dabar panašiau yra į tai, jog visą energiją teks visų pirma investuoti į LFF taurės turnyrą, kad dar šiemet iš jo neišlėktume taip, kaip išlėkėme pernai. Pirma lyga yra pilna komandų, kurioms dabartinis Sūduvos futbolas yra tikrai įkandamas. Belieka tikėtis, kad Sūduvos trenerių štabas spės padaryti išvadas taip, į kovą dėl medalių Sūduva sugrįžtų dar iki trečio rato pabaigos.
SDV Archyvas 
Kaip reikiant velniu israsei misteri POP. Zinoma apmaudu kad neapsizaideme Ekrano, bet reiketu pastebeti, kad ruosti gynybini plana visad yra lengviau ,nei zutbutini pergales, ir ivarciu musimo. Ogi Ekranui budingas racionalus futbolas matosi kad yra islikes nuo didinguju laiku. Zino kad pries Suduva jie nepabegios kaip lygus su lygiu, del daugelio priezasciu. Tad belieka isgaudyt zaidejus , nepalikt jiems erdves, na o toliau reikia panaudoti treniruotese slifuojama perejima i kontraatakas, kur komanda tikrai puikiai atidirbus
Zinoma Suduvos treneriu kalte, kad nenumate tokio scenarijaus, o gal ir numate, tiesiog nerado priesnuodziu. bet kad Ekranas ar ta pati Kruoja moka gintis isitikino ne viena komanda. Stai musu cempionai su Semberu pries aky, nirso del tokios Ekrano gynybos. O Suduva toli grazu nera Zalgiris, kuriam praktiskai visa sezona pries kiekviena komanda tenka zaisti tokiu pat stiliumi. Suduvai nedaznai tenka losti pries 2 frontu gynybines zonas, todel praktikos tikrai truksta, kaip iveikti tokias komandas. Tad nieko ispudingo as cia nematau, viena komanda zutbut turejo nugalet, o kita tai zinodama stipriai gynesi, ir lauke savo sanso, beje netgi gavus idealias 2 progas taip pat issvaiste. o stai Suduva ,kaip pastebejau, kontraatakai turejo viena vienintele proga, bet kadangi ivarcio neikale, tai galima sakyt irgi issvaiste. “Bek lek musk daugiau nei praleidi“ komanda nera sunku supanciot, jeigu tavo toks tikslas. O Ekranas atvaziavo su tokiu tikslu, nepralaimet, labai zema rungtyniu tempa laikyt, kas ir matesi keikvienoj situacijoj.
Liuks apžvalga. “Balionizacija“ išnarpliota išsamiai ir ne pirmąkart. Deja, niekas nieko keisti puolimo repertuare net nesiruošia. Tai ir vietoj medalių bus tik “balionėliai“. Ir visai pelnytai. Negali komanda, žaidžianti vienodai ir perskaitomai, tapt prizininke net ir labai žemo lygio spirdalynėse.
L. Kochanauskas šiek tiek kainuoja, todėl norint pirkti, reikia turėti už ką. Kiti trys naujokai užsieniečiai nieko Sūduvai nekainavo … Va, tokia suvalkietiška aritmetika.
“Tiesiog man patinka ką šis treneris kalba“
Visiems patinka kai yra kas paaiškina futbolą, rungtynes paprasta žmogiška kalba. Todėl ir eina tavo blogą skaityti žmonės :) bet tai nėra pagrindinis matas matuojant trenerio gerumą. Tiesiog prieš pradedant mokytis futbolo Dambrauskas dirbo, o gal buvo vienas įkūrėjų eurofootball.lt ir, tikriausiai, turėjo atsarginį planą būti sporto žurnalistu. Tai jam puikiai padeda šiandiena bendraujant prieš kameras.
Toks jausmas, kad aš visai kitas rungtynes žiūrėjau :) Nieko stebuklingo nei Ekranas, nei Dambrauskas nepateikė. Gynyba buvo kiaura kaip reikalas, o viskas baigėsi nuliais, nes Sūduva nuosekliai išsiugdė gebėjimą žlugdyti ir pačias geriausias progas (tas pats buvo ir su Trakais). Totalinė balionizacija prasidėjo tik persiritus antram kėliniui į antrą pusę. Iki tol Sūduva bandė laikyti kamuolį žemai ir tas neblogai sekdavosi, kol kamuolys nepasiekdavo kraštų, kur Grigaravičius buvo totaliai beviltiškas (keista, kad ne jį pakeitė), o Baranovskis įsivaizdavo, kad apžaisti Daukšą yra jo asmeninis iššūkis. Apskritai buvo ne vienas kartas, kai atrodė, jog Sūduva nori tiesiog trumpais perdavimais įnešti kamuolį į Ekrano vartus.
Beje, prie ankstesnio teksto diskusija kilo ne dėl to, ar Dambrauskas geras treneris, o dėl to, ar jis geriausias – t.y., ar jam A lygoje dėti karūną. Mano nuomone, kol kas jis tos karūnos tikrai nenusipelnė.
Teisingas labai komentaras. Man irgi zemi perdavimai visai patiko ir gerai laikomas kamuolys.
Kad keisti kazka puolimo repertuare, reikia tam aktoriu rimtesniu. Dabar ka turim, taip ir losiam. Nesitikekit kad ims komanda stebuklingai netradiciskai varzovus smaugti ir musti po 5 ivarcius Lietuvai nebudingais metodais.
Nezinau, man asmeniskai komanda siandien visai neblogai atrode. Nors Ekranas patikimai gynesi ir kazin ko mums sukurti neleido, vis delto ir Suduva visiskai buvo isjungusi Ekrano puolima – net ir Elivelto individualiai nieko padoraus sukurti nesugebejo. Neleisti varzovui zaisti Suduva po truputi ismoksta (neskaitant tokiu klaidu, kurias dare pries Atlanta). Tas sveikintina. Patys taip pat siandien jau zaide gana efektyviai, staigiais perdavimais, neperlaikydami kamuolio (tai irgi ne kasdien pavyksta), bet, ko gero, cia jau ir Ekrano zaidimo planas suveike ir neleido Suduvai labai lengvai kurtis progu, o kurios ir buvo sukurtos, liko neisnaudotos (tai turbut didziausia komandos problema si sezona). Nors man pasirode, kad cia pati Suduva kalta del to, kad progu sukurta buvo nedaug: buvo labai daug momentu, kai zaidejas, budamas su kamuoliu geroje padetyje, niekaip nesugebedavo tiksliai atiduoti paskutinio lemiamo perdavimo (ka jau kalbeti apie smugius). Turbut tik ispanui tai pavyko normaliai padaryti, kai Grigaravicius i kamuoli nepataike (beje, jis apskritai labai neblogai siandien suzaide). Tad velgi, negaletume sakyti, kad Ekranas parode kazin kokia gelezine gynyba ir visiska isjunge Suduvos puolima. Zodziu, tobuleti yra kur, bet, lyginant su tuo, kaip buvo zaista, tarkime, pries Trakus, siandienos zaidimas jau buvo sis tas. Belieka dirbti toliau.
Kita vertus, kad ir kaip gerai suzaistum, prarasti taskus tokiose rungtynese yra labai blogai. Ypac zinant, kad Trakai ir Kruoja, nerodydami kazin kokiu stebuklu, labai sekmingai renka taskus. Taip gali tekti ir be medaliu likti. Tad sekancios rungtynes, ko gero, bus lemiamos reiksmes.
Tai čia visada taip būna – nesvarbu ar stipriau kritikuotu, ar ryškiau pagirtum – visada skirtingi žmonės, skirtingai mato:)
sutinku, kad vietomis pirmam kėliny Sūduva lyg ir neblogai kombinavo. tačiau tas kombinavimas turėjo vieną išlygą – Ekranas tuo metu iš tikro buvo susibūręs aplink baudos aikštelę, todėl “kombinuoti“ tarp baudos aikštelės ir aikštės vidurio sudėtinga nebuvo. Ekranas nespaudė pernelyg, tai ir kombinavo. Tačiau, kamuolį nustūmus arčiau – tebuvo kelios situacijos, kai kamuolys bent kiek pavojingiau į Ekrano baudos aikštelę įvažiuodavo.
kitas niuansas apie rungtynes apskritai. nesvarbu, kaip fragmentais komanda atrodė. tačiau kai lošdama su akivaizdžiai silpnesniu varžovu, su kuriuo privaloma imti tris taškus, per 90 tesugeba sukurti kokias dvi padorias progas – yra labai blogai. su tokiu žaidimu pergalės tikėtis nėra jokių artumentų.
ir paskutinis taškas. nesvarbu, kokio stiliaus karūną Dambrauskui ant galvos uždėsim. Jam irgi tas, manau, nelabai rūpi. Esmė ta, kad šiandien jis ir jo komanda Sūduva aplošė į vienus vartus. Ir tai per pastaruosius du metus nutinka ne pirmą kartą. Taip, Sūduva ir pernai, ir šiemet dar spėja “atsilošti“, tačiau kai komanda per sezoną rieda sunkiai, taip prarasti taškai atsirūgsta pačioje sezono pabaigoje.
Na, per stipru sakyti, kad Ekranas Suduva i vienus vartus sulose. Kaip jau minejau, tai, kad patys nesugebame paskutinio perdavimo padoraus paduoti – tikrai ne Ekrano nuopelnas. Tai musu viso sezono didzioji beda. Nors ir Ekranas, aisku, pagal savo galimybes gynesi tikrai gerai. Beje, lyginant siandienos rungtynes su rungtynemis pries Kruoja (kurias jau ne karta minejome), matosi akivaizdus skirtumas – tose rungtynese Suduva apskritai taip ir nepriartejo prie Kruojos baudos aiksteles. Tada ne tik nebuvo sukurta progu, bet ir sansu sukurti proga nesimate. Siandien pulti sekesi zymiai geriau. Bet, zinoma, vien atsidurti prie varzovo vartu nepakanka – reikia dar nesupanikuoti ir imusti ar normalu assista padaryti.
Savaime suprantama, kad sakydamas “į vienus vartus“ sutirštinu spalvas. Tačiau tai darau argumentuotai – turėdamas omeny, kad lošta su varžovu, kurį būtinai reikėjo nugalėti. Jei būtų sukurta milijonas progų ir jos neišnaudotos – galėtume sakyti “nepasisekė“ (čia kaip Žalgiris galėjo kalbėti po rungtynių su Sūduva po pertraukos). O kadangi progų praktiškai nebuvo sukurta – todėl ir gaunasi “į vienus vartus“.
Tačiau pats puikiai viską sudėliojai į vietas – tai, kas gaunasi pusė velnio prieš Ekraną, tampa visišku minusu, kai lošti tenka prieš stipresnį varžovą (Kruoja). Dėl to juk ir neramu – nes jei nebus laimima prieš Trakus ar Kruoją, kažin ar medalių bus galima tikėtis.
Taip, is tikruju realia situacija parodys sekancios rungtynes. Bet bent jau paciame zaidime siokiu tokiu korekciju siandien pamateme. Taciau velgi visiskai imanoma, kad zaisdami pries Kruoja vel grisime prie to, ka turejome anksciau. Tuomet istorija kartotusi – juk buvo macas pries Trakus isvykoje, kuomet mateme labai padoru Suduvos futbola, bet jau sekanciose rungtynese vel isvydome ta pati neidomu ir neefektyvu zaidima bei apmaudzias lygiasias pries Atlanta. Zodziu, matysim, kaip ten bus.
Progresas tikrai nepatenkinamas. Per mažas. Sūduvos treneriai vis dar neranda kaip sustiprinti jėgas priekyje. Vis dar neaišku, kodėl ant suolo sėdi Vaskela. O rezultatas yra tame, kad nustūmus Chveduką priekin, palikus Vaskelą ant suolo, neturint sudėtyje Kiselevskio – atakoje nebeliko kuriančių žmonių. Ispanas atrodo neblogai, tačiau neblogai jis atrodė atakos smaigaliuose, o ne aikštės viduryje. Šoblinskas ir Činikas labiau rūpinasi gynyba.
Tad ir gaunasi taip, kad toli priekyje blaškosi Radzinevičius su Chveduku, kraštuose balionų laukia Grigaravičius su Baranovskiu, Martinezas braukosi aplink baudos aikštelės liniją, o centrinė erdvė tarp aikštės vidurio ir priešininko baudos aikštelės yra visiškai tuščia. Tokiu atveju nieko kito ir nebelieka, kaip svaidyti balionus iš gynybos link puolimo kraštų. Jei pastebėjot – tai šiandien įdomesnių dalykų nutikdavo tik tuomet, kai krašto gynėjai pakildavo aukščiau ir peršokdavo su kamuoliu į krašto saugų zonas.
tą patį ir aš pastebėjau, per didelis tarpas tarp gynybinių saugų ir puolėjų, o tarpinės grandies nėra.
Dambrauskas geresnis netapo dėl to, kad Gvildys yra žioplys, ant suolo laikantis geriausią savo žaidėją. Dambrauską lyginti su Jankausku ar Sarsanija nėra logiška, nes aniedu su Sūduva žaidė dėl pergalės. Dambrausko tikras darbo atspindys yra rungtynės Europoje, o kad pavyko sužaist šiandien lygiosiomis, tai anoks pasiekimas- būna kad ir Osasuna nuo Barsos negauna
Sūduva Marijampolėj prieš Ekraną iš paskutinių 5 rungtynių nelaimėjo nei karto. Paskutinė pergalė – 2012 metais pačioj sezono pradžioj. Taigi nereikia kalbėti taip, tarsi čia būtų retas atvejis prieš Ekraną nelaimėti.
taigi Sūduva šio sezono antram rate Panevėžy 2:0 laimėjo
taigi Sūduva šio sezono antrame rate Panevėžy laimėjo 2:0
Aš turėjau omenyje rungtynes Marijampolėj, o ne apskritai.
P.O.P. tu paskutiniu komentaru tiksliai sudėliojai Sūduvos atakų kryptis ir klystkelius. Aš nematau nė vienos priežasties, kad ta “balionizacija“ kažkurią dieną taptų įvairesne, nekeitus žaidėjų, jų pozicijų ir jiems keliamų uždavinių. Jau keturios rungtynės kai šitoje srityje niekas nebuvo keičiama, tai kodėl situacija galėtų pagerėti per penktas rungtynes? Kol Vaskela ir Chvedukas nebus pastatyti į playmakerių pozicijas, tol jokių įvairesnių atakų ir nematysime. Nesakau, kad tokiu atveju iškart pavyks pasiekti geresnį rezultatą, bet nors varžovų gynėjai žinos, kad reikia ne tik balionėlius gaudyti.
Nežinau, kokio bukumo turi būti strategai, kad nuogi liptų į tą pačią dilgėlę. Na, nėra Sūduvoje tokių žaidėjų, kurie balionus galva nukreiptų į varžovo tinklą po greitų atakų. Net po standartinių smūgių per 2/3 sezono galva buvo įmušti 1 ar 2 įvarčiai. Keista, kad net tas namų darbelis yra skirtas tam, kad būtų keliamas balionas tik iš šiek arčiau. Ir vis tiek net nemėginama atakuoti įvairiau. Lengviausia pasakyti, kad nėra tokių atlikėjų. Tai reikia juos mokyti tokių vaidmenų. Ką tas Vaskela ant atsarginių suolo ar Chvedukas “ant nuošalės“ nuveiks? Aš tuomet galiu tvirtinti, kad nėra ir kitokių atlikėjų – gerų kamuolio skersuotojų, gerų kamuolio “surinkėjų“ galva ir paskutinio smūgio atlikėjų. Šitą akivaizdžiai matome jau visas mėnuo, bet nieko keisti nemėginama.
Man atrodo, kad tų atlikėjų yra įvairaus žanro ir sugebėjimų, tik jiems padalintos ne tos balalaikos, o dirigentui duotos tik vienos natos visam sezonui ir visoms auditorijoms. Geras muzikantas net tas pačias natas kiekvieną kartą kitaip atgamina. O čia ir Alytaus, ir Marijampolės scenoms varomas tas pats aleliuja.
Laikas jau rašyti naujas natas naujam sezonui arba reikia, kad šitas kažkas nu***** iš Gvildžio.
Kiek pamenu, sezono pradzioje Vaskela (jei nezaisdavo Andjelkovicius) kartais zaisdavo salia Soblinsko. Ir ten jis atrode gana padoriai, taciau, matyt, visai komandai negrojant, buvo imtasi permainu. Tada Chvedas buvo atitrauktas atgal ir Vaskela pastumtas priekin. Velgi, viskas veike is dalies neblogai. Taciau pastaruoju metu Chvedui surasta jam visai tinkama vieta po puoleju, tad Vaskela isvis pasodintas ant suolo ir imta eksperimentuoti su Ciniku. Puolimas eme strigti. Tad siandien apskritai nuspresta du zmones pastatyti po puoleju. Rezultatas nekoks – visiskai tuscias vidurys. Tokia eksperimentu istorija. Turbut butu logiska statyti Vaskela i tikro vidurio saugo pozicija su atsitraukusio playmakerio role, kurio uzduotis butu pasirupinti pradine ataku stadija, nes kai uz tai atsakingi zmones yra centro gynejai su ribotomis galimybemis kuriant – nieko nesigauna, tik balionai link krastu.
ai, beje, ne salia Soblinsko, o Kisilevskio – anas traumuotas dar buvo :)
Taiklus pop pastebejimai. Dambrauska laikau vienu talentingiausiu futbolo treneriu Lietuvoj. Ta jis irode ne tik siose rungtynese. Ir jeigu Suduvoj kas nors galvotu bent du sezonus i prieki (deja) seniai reikejo pasiulyti jam trenerio vieta. O Gvildi seniai isvyti su tokiu strategiju ir taktiku bagazu. Bet cia Suduva.. Visa zino kad Suduva turi geriausias salygas, zaideju sudeti o mes cia kiekviena karta kalbam apie Gvildzio balionus.. Yra dar toks dalykas kaip trenerio savigarba.
Tema ‘atleiskim treneri’ nera vaisinga. Darius Gvildys per du sezonus parode kad gali Suduva paverst zudymo masina. Keisciausia, kad tai fragmentai, kurie niekaip nevirsta pastovia komandos bukle. Ir siemet buvo fragmentas, kai Suduva grojo beveik idealiai. O stai dabar – ir vel puole i sezono pradzia primenancia duobe. Stai tokios bangos ir vercia abejoti musu komandos galimybe laimeti medalius, nors Suduva tikrai nera prastesne komanda uz Trakus ar Kruoja
Pasikartosiu, šios dienos rezultatas – ne Ekrano ar Dambrausko nuopelnas, o Sūduvos bėda. Kadangi per pastarąjį laiką teko matyti net ketverias Ekrano rungtynes (namie su Crusaders, ir A lygoje su KG, Banga ir Sūduva), tai niekur tas trenerio talentingumas neišryškėjo. Iš esmės – koks žaidėjų rinkinys, toks ir rezultatas. Va ir Poškus po pertraukos gavęs geresnį rinkinuką nelabai nusileidžia Dambrauskui, o ir tiesioginėje akistatoje aplošė.
kad trenerių dvikovą į vienus vartus šiandien pralaimėjo Gvildys. Sūduva lošia chaotišką, neorganizuotą futbolą, paremtą emocijomis. Taktiškai labai silpnai, o Vaskelos marinavimas ant suolo man visiškai nesuprantamas. Šiandien Sūduvos žaidime nemačiau nei vieno pozityvaus dalyko.
esu visiškai priešingos nuomonės ir absoliučiai nepritariu.
o jei Gvildys pasakytu, kad Vaskela pamatė formą per vasaros atostogos tai jau visi suprastumėte kodėl sėdi ant suolo? Kodėl manot, kad treneris už kiekvieną savo sprendimą turi jums atsakyti viešai? Gal jam net to klausimo niekas neužduoda tai jis ir nemato reikalo aiškinti.
Jei jau sėdi ant suolo kelintas varžybas iš eilės tai vadinasi yra dėl ko.
o dėl Ekrano sutinku su Remiu, pažiūrėkit rungtynes su Airiais. Tas dvi savaites Dambrauskas kalbėjo kaip POP’o įvardintas tipinis LIetuvos treneris kuris nežinojo kaip jo komanda taip sugebėjo sužaisti.
irgi sedejo ant suolo, o dabar losia N kartu stioresneje komandoje
Del Vaskelos, tai tikrai nemanau, kad jis butu gelbetojas, nes pvz. vakar jis buvo sezono pradzios Vaskela – miegantis ir tingintis, net gindamasis nuolat atsidenges, panasu, kad prarades forma arba nusiteikima zaisti.
Del bendro suduvos zaidimo, tai pirmas kelinis visai nieko buvo, suduva zaide savo zaidima. Vat antram kelinyje prasidejo nervinimasis ir is to sekantis visiskas chaosas zaidime. Del Ekrano zaidimo tai jis gerai sustyguotas, tiesiog zaidejai individualiai silpnesni ir zaizdavo, tol kol prieidavo iki dvikovos su kuriuo nors suduvos zaideju. Cia neskaitant Elivelto, kuris budamas nepilno metro ugio, kokiu 30 kg svorio, taip uzsiimdavo pozicija, kad susirinkdavo visus aukstus kamuolius.
Žiauru:
“Išgyvename tokius laikus, kurių nelinkėčiau nei vienai komandai. Ir prieš sezoną, ir sezono metu atsikeliame ryte ir nežinome, ką ta diena mums atneš. Negalvome apie konkrečias vietas. Mūsų svarbiausias uždavinys – apskritai užbaigti šį sezoną. Viskas, ką bandome daryti ir ką gana sėkmingai darome – ruošiamės kiekvienoms rungtynėms ir jose kaunamės iš visų jėgų. Ir galime pažadėti, kad tol, kol žaisime, nei vienai komandai nebus lengva iškovoti taškų prieš mus. Ir kaip bebūtų keista, po paskutinių nuostolių, šį ratą kol kas žaidžiame geriausiai šiame sezone. Po 6 rungtynių turime 10 taškų, dar liko 3 rungtynės ir galime pagerinti tiek pirmojo, tiek antrojo rato pasiekimus, tad tokį tikslą dabar ir turime“, – kalbėjo Valdas Dambrauskas.
tai šitoj vietoj “geriausio trenerio rinkimus“ ir galime užbaigti. kalba juk ne apie Dambrauską ar Gvildį. Kalba apie du radikaliai skirtingus klubus ir dvi radikaliai šiandien skirtingas komandas – viena soti, kita – alkana. viena žino, kas bus rytoj, kita – gyvena šia diena. viena – sukomplektuota, kita – per metus praradusi tiek žaidėjų, kad kitą komandą būtų galima suformuot.
ir abi šios komandos lošė labai panašaus lygio futbolą vakar. kai kas sako, kad pirmam kėliny Sūduva atrodė visai neblogai. tačiau reikia nepamiršti, kad kokias 35 minutes Ekranas gyvena savo baudos aikštelėje. o kai kėlinio pabaigoje nuo baudos aikštelės atsitraukė – tai ir neliko Sūduvai tuščių plotų įžanginėms “kombinacijoms“.
kitas niuansas – kad ir kaip bežiūrėtum į šiuolaikinį profesionalų sportą, jis egzistuoja dėl žmonių, kurie tą sportą “vartoja“. dėl mūsų. net jei Lietuvoje situacija gerokai iškreipta. Todėl jei treneris turi kam nors “atsiskaityti“, tą visų pirma jis ir turi daryti mums. ne šiaip sau normaliose šalyse treneriai iš esmės ir yra matomiausi viešumoje komandų “veidai“. sutinku – trenerio darbas yra žiauriai sudėtingas, sunkus ir nedėkingas. jeigu kas nutinka – visų pirma treneris yra kritikuojamas. tačiau juk mes nevertėme nė vieno trenerio rinktis šią profesiją. o jei jau pasirinko – turi žaisti pagal įprastas taisykles.
Suduvos liga tapo svaistyt viena proga po kitos. Kuomet kitos komandos sugeba is pusproges isspaust ivarti, Suduva nesugeba imusti is 100% situaciju. Taip vyksta jau nevienose varzbybose, pries Atlanta taip pat turejo begales geru progu. Pries Ekrana ne tiek ir daug, taciau vistiek privalejo juos nubausti. Radzinevicius labai akylai priziurimas, o chvedukas visgi nera skirtas zaisti puoleju, todel daznai jo sprendimai nebuna patys geriausi, nesmugiuota kur buvo galima, ar neatliktas perdavimas. Todel priekyje astrumo ir daugiausiai truksta, nes tikraji puoleja spaudzia 3 zaidejai, na o pagalbiniams neuztenka instinktu, saltakraujiskumo. Beje visiems matant kad grigaravicius ir baranovskis yra pagrindiniai cia tu astrumu organizuotojai, viskas pasidaro kur kas paprasciau. Na nebent pavyksta apibegt varzova ir ilekt i baudos aikstele.
Na cia velgi mes neesam treneriai, jie kasdiena treniruoja komanda, turi planus, mato zaidejus, ir daro tai kas atrodo geriausia. Jeigu nelaimim varzybu, tai mums atrodo kad planas buvo blogas ir reikejo padaryt 3 keitimus, pakeist taktikas… O siaip mes dar neesam prieje tokio bendravimo lygio, kad tiesiogiai susitikt su treneriaiss ir isklausinet visas taktikas ir schemas. ar duoti pylos paciam treneriui tiesiogiai del vieno ar kito “blogo“ sprendimo.
Kruojos autobusas suveike neblogai. Zalgiris per rungtynes mazdaug pusantros progos sukure, o ir imuse tik su Matuzo pagalba. Tad jei netycia sekanciose rungtynese pirmi praleistume, vel liktume be tasku.
na kad kruoja įmuš kažkaip net neabejoju, o vat ar mums pavyks tai klausimas…
Viena šio bllogo žvaigždžių švenčia gimtadienį. Ale, verta pasveikinti :)
http://www.lff.lt/lt/article/ilgameciam_lff_darbuotojui_kaff_viceprezidentui_r_pikcilingiui_sukanka_65-eri?fb_action_ids=10203676491226897&fb_action_types=og.likes
Amžius pensinis, manau, reikėtų naudotis galimybe ir eiti užtarnauto poilsio…
Sakau, gal į komandą reiktų Rimkevičiaus. Žmogus įneštų sportinio pykčio :)
čia ne pensionatas
jubiliatui reikėtų padovanoti PC/ nebūtinai veikiantį :)
kuo toliau tuo gražiau:/ na medalius jau galima kaip ir laidot..
jep. siemet vel be medaliu, tik skirtumas kad pernai ju ir neplanavo, o ir lesu buvo skirta maziau. panasu perkando taktika musu visi jau :) Nors Kruoja pirma kelini tai apgailetini buvo, savo pusej sulinde, nei nesistenge atakuot neskaitant kelinio galo, ant lygiu turbut megino traukt.
pirmų 20 minučių, kuomet Kruoja leido laikyti kamuolį, nei menkiausių vilčių Sūduvai nebuvo. Dar pasisekė, kad Beniušis ir Bobbas neįmušė, būtų 5:0
Leido? kad jie net savo pusej to kamuolio nepalaike, nuolat buvo uzspausti ir musinejo belekur :))