29: SŪDUVA 1:1 ŽALGIRIS

2014-148

Nežinau, kaip jus, tačiau mane Sūduva šiandien nustebino labiausiai per šį sezoną. Totali pagarba žaidėjams ir naujajam treneriui už tai, kad ir vėl sugrąžino džiaugsmą į Marijampolės stadioną. Visi, kas pasiryžo šiandien palaikyti komandą iš tribūnų, o ne tingiai žiūrėti lyg ir turėjusį beviltišku būti žaidimą per teliką, nepasigailėjo nė vienos šių rungtynių sekundės. Tokį pakylėtą futbolą Sūduva lošė antrą kartą šiais metais – teigiamos įtampos lygis didesnis buvo tik antro rato žaidime prieš Trakus. Šios rungtynės iš tikro parodė, kad dar ne viskas mūsų komandai šiais metais prarasta. Bus velniškai sunku, tačiau jei Sūduva išlaikys šiandien parodytą energiją ir koncentraciją, dar visko šiame sezone gali nutikti. Mažų mažiausiai, Audrius Ramonas gali laisvai tikėtis komandą priekin vesti ir kitais metais.

O dabar – apie viską iš eilės. Rungtynių pradžia buvo įtartina. Kai komandos išsirikiavo startiniam švilpukui, atrodė, kad Audrius Ramonas nutarė pratęsti Dariaus Gvildžio tradiciją ir toliau gaminti naujus sudėties eksperimentus. Tokios Sūduvos rikiuotės šiais metais dar nebuvome matę.

Kelios pozicijos buvo klasikinės. Tomas Radzinevičius toli priekyje, Džiugas Bartkus – vartuose, Marius Šoblinskas – atraminio saugo pozicijoje. Savo vietose stovėjo Ugge, Bagdanavičius ir Baranovskis. O toliau – viskas nauja. Šalia Ugge vidurio gynėju lošė Tsivylko. Krašte – Činikas (galbūt šią pozicija taip pat galima vadinti klasikine, nors Činikas per sezoną gerokai plaukiojo po aikštę). Visiška naujiena buvo Kovačevičius krašto saugo vietoje. Russo buvo pastatytas centre už Tomo, o Vaskela kartais lošė už italo, o kartais – už Šoblinsko, beveik vidurio gynėjo teritorijoje.

Visa tai nupiešė gan įdomų komandos judesį, kurio esminiai privalumai buvo du. Viena, Russo, Vaskela ir Šoblinskas, daug judėdami kryžiumi (pirmyn-atgal, į kairę-į dešinę) ir besikeisdami vietomis pakankamai kokybiškai užpildė aikštės vidurį. Tiesą pasakius, tai buvo gan ryški Sūduvos žaidimo naujiena – dažniau mes įpratę aikštės centrą matyti kiaurą ir tuščią. Antras privalumas – ryški zoninė gynyba, kuri buvo pakankamai solidi būtent dėl to, kad minėti saugai tvarkingai judėjo, uždarydami visas aikštės centro zonas. Ko gero pirmą kartą šiais metais matėme sudėties eksperimentą, kuris pasiteisino šimtu procentų.

2014-149Bartkus mėgina nokautuoti Pilibaitį. 

Sunku pasakyti, ar toks sprendimas buvo sąmoninga Audriaus Ramono taktika. Kadangi kitų paaiškinimų neturiu, darau prielaidą, kad šiandien matėme pirmą atvėjį, kai Sūduva turėjo rungtynių planą, jo griežtai laikėsi ir jis davė aikivaizdžių rezultatų.

Pirmas kėlinys buvo garantuotai geriausias, kurį šiame sezone sulošė Sūduva. Pirmoji rungtynių pusė buvo labiau “žvalgybinė” – gan rami ir neperkrauta emocijomis. Tačiau labiausiai mane pribloškė Sūduvos žaidybinė drausmė – dalykas, kuris mūsų komandai nėra itin būdingas. Žalgiris niekur neskubėjo – ritinėjo kamuolį savo aikštės pusėje ir pamažu didindamas spaudimą mėgino po truputį persikraustyti į Sūduvos aikštės pusę. Sūduva irgi nelėkė galvą pametusi – pirmiausia rūpinosi gynyba ir labai sėkmingai laužė Žalgirio atakas.

Įtampa pamažu ėmė augti kėlinio antroje pusėje, kai Žalgiris suprato, jog lengva šiandien nebus. Sūduva super drausmingai judėjo gynyboje, tačiau tai nebuvo įprastinis autobusas. Viena, Sūduva nebuvo kiaurai užsidariusi savo pusėje – nemažai atakavo ir naudojo ne tik kontratakos įrankį. Antra, Sūduvos gynyba vis tik buvo pagrįsta ne masiškomis pajėgomis itin kietu kamuolį turinčio ar jį laukiančio žaidėjo spaudimu. Mūsų futbolininkai tiesiog lipte lipo ant žalgiriečių, kuriems eidavo perdavimai. Panašų gynybos principą Sūduva taikė visų rungtynių metu – atvirai pasakius, ko gero dar nesu matęs, kad mūsiškiai per rungtynes būtų laimėję tiek daug individualių dvikovų.

2014-146“Bėk ir viską padaryk!“ Trūko labai nedaug, kad taip būtų nutikę. 

O va atakuoti sekėsi kiek sunkiau. Šiuo klausimu Sūduvos saugams galima šiokių tokių priekaištų pareikšt. Tačiau niekur nedingsi – šiandieninei Sūduvai žvėriškai trūksta žmogaus, kuris galėtų vienu judesiu užaštrinti žaidimą aikštės viduryje. Dažna Sūduva kontrataka užgesdavo dėl to, kad kamuolį turintiems žaidėjams pritrūktavo mąstymo greičio ir taktinio brandumo paleisti kamuolį vienu perdavimu į priekį. Futbolininkas sekundei stabtelėdavo, nieko gero nesugalvodavo ir tuomet mėgindavo pats su kamuoliu nubėgti per pusę aikštės. Kontrataka neišvengiamai užgesdavo.

Ką aš čia turiu omeny, antro kėlinio pradžioje puikiai pademonstravo Tomas Radzinevičius. Stovėdamas vietoje trijų Žalgirio žaidėjų apsuptyje jis vis tik sugebėjo mestelėti kamuolį taip, kad Russo išlėkė vienas prieš Vitkauską. Tą kartą pritrūko sekundės, kad nebūtų pakelta nuošalę fiksuojanti vėliava, tačiau daugeliu kitų atvejų, tokių meistrų mūsų komandoje neatsirasdavo.

Aišku, ši kritika šiandien yra labai sąlygiška. Sūduva sukurė begalę dailių akimirkų – kamuolys vaikščiojo labai gražiai. Gaila, kad žaidėjai kartais nesuvaikščiodavo tiek pat efektyviai. Malonias akiai ir efektyvias akimirkas keisdavo situacijos, kai mūsiškiai išsiriuokdavo į vieną eilę ir stovėdami spoksodavo, kaip kolega bando individualiais veiksmais ką nors nuveikti.

2014-147Ojėzau! Stadione pranešė, kad įvartį įmušiau, o aš to fakto kažkodėl neprisimenu!

O va antras kėlinys buvo visiškai kitoks. Komandos ėmė lošti greičiau ir laisviau. Atsirado daugiau erdvės, svarbus tapo fizinio pasirengimo faktorius. Sūduva metė žymiai didesnes pajegas į puolimą – tai buvo rizikinga, tačiau tik tokiu būdu Žalgirį buvo galima nugalėti. Antram kėliny visko buvo, tačiau aš drįsčiau teigti, kad Sūduva atakavo pavojingiau ir progų turėjo daugiau. Dauguma progų buvo sukurtos Sūduvos stiliaus kontratakomis, o labiausiai įsiminė, be abejo, Grigaravičiaus ir Martinezo jungtis, po kurios privalėjo į Žalgirio vartus kristi antrasis įvartis. Gaila, bet ispanas netapo šių rungtynių didvyriu.

Sūduva nė karto per trečiąjį ratą nežaidė taip puikiai kaip šiandien. Aš čia nekalbu apie kokią nors super persvarą, išskirtinį aikštės kontroliavimą ar milijoną progų. Tačiau turiu omeny, kad Sūduva šiandien žaidė su komanda, kuri teoriškai privalėtų būti pora galvų už mūsiškius geresnė. Žalgiris – ne Dainava, Šiauliai ar Kruoja. Tad jokiais būdais negalėjau tikėtis, kad į duobę visą trečią ratą garmėjusi Sūduva sugebės kovoti prieš Žalgirį, kaip lygus su lygiu.

2014-150Brokas vis dar sportuoja tik prieš kameras. 

Žalgirio žaidimas smarkiai nuvylė. Neabejotinai, ši komanda turi individualiai stipriausią sudėtį lygoje. Taktiškai komanda taip pat parengta geriausiai. Tačiau ugnies Žalgirio žaidimui velniškai trūksta. Tarp didelio būrio kokybiškų futbolininkų nėra nė vieno, kuris iš tikro norėtų būti komandos vedliu ir lyderiu. Nėra nė vieno, iš kurio elgesio aikštėje galėtum suprasti, kad lošti futbolą jam yra aistra, o ne tik profesija. Žalgiris kelia įspūdį kolektyvo, kuris pernelyg ilgai klausėsi pasakų apie tai, kokio aukšto lygio komanda yra. Taip ilgai klausėsi, jog pamiršo, kad kalbama apie pakankamai žemo lygio lietuvišką kontekstą.

Žalgiris dažnai atrodo lyg ponaičių kompanija, kuriai tenka purvintis aprangą lošiant prieš kaimo jurgius. Tad neverta piktintis švilpimais iš priešininkų tribūnų – arogancijos niekas nemėgsta. Žiūrėdamas į Žalgirį šiandien nejučiomis prisimindavau tuos laikus, kai Sūduva vadindavome neblogų futbolistų “sanatorija”. Ar tik nebus panašia sanatorija virtęs ir Vilniaus Žalgiris? Komanda, kurioje visi praktiniai parametrai užtikrinti, kurioje iš esmės nėra konkurencijos, nes nėra į aikštę besiveržiančio jaunimo. O tokiems žaidėjams kaip Veličkai ar Radavičiui ko gero jau nėra didelio skirtumo tarp sėdėjimo ant suolo ir 10-15 minučių rungtynių pabaigoje, kuomet rezultatas aiškus ir siekti nėra ko. Juk įrodinėti jie neturi ką. Štai taip nutinka, kai komandą perkrauni aukšto lygio veteranais, kurie Lietuvon iš esmės sugrįžo tik kultūringai ir ramiai karjeros pabaigt.

Žalgirio reikalai – Žalgirio reikalas. O mes galim pasidžiaugti tuo, kad centrinė Marijampolės stadiono tribūna keletą kartą perrėkė Pietų IV sektorių, tuo, kad pakanka Baranovskiui prieš kampinį atsisukti į tribūnas ir pakelti rankas, kad šios imtų kelti triukšmą, tuo, kaip Sūduvos futbolininkai po rungtynių glebesčiuojasi ne tik su Sakalais, bet ir su visiškai eiliniais piliečiais ir stoginės tribūnos. Visa tai ko gero yra svarbiau už laimėtus ar nelaimėtus medalius. Nes jeigu reikalai judės šia kryptimi – medaliai kada nors vis viena į Marijampolę sugrįš.

Dar kartą dėkoju komandai ir kolegoms iš tribūnų už puikų vakarą. Ploju Audriui Ramonui už tai, kad sugebėjo taip kokybiškai sudėlioti komandos pasirengimą šioms rungtynėms. Ir viliuosi, kad žaidimo kokybė ir žaidėjų atsidavimas futbolo reikalui likusiose šio sezono rungtynėse toliau augs. Net neabejoju, Sūduvos pergale antradienio rungtynėse.

17 Responses to “29: SŪDUVA 1:1 ŽALGIRIS”


  1. 1 carlos 2014-09-28 00:11

    žalgiriui būt gerai konkurencija daugiau problemų kaip ir nėra….

  2. 2 UCCM 2014-09-28 00:31

    Popas anksčiau apgaudinėjo, kad Sūduva žaidžia blogai, be ugnies ir t.t., o šian pamatėm futbolą, kur net nebuvai įsitikinęs, kad laimėsi ir kuriame Žalgiris nebuvo stipresnė komanda nė pro kur.
    Dabar bandai apgauti, kad Centrinėje kažkas šurmuliavo? Nė garselio girdėti nebuvo ten, kur mes buvom.

  3. 3 ## 2014-09-28 08:13

    Aš žiūrėdamas per lrt tikrai gan dažnai girdėdavau, kaip komanda palaikydavo ne tik sakalai, bet ir iš centrinės susirinkę žmonės.

  4. 4 p.o.p. 2014-09-28 08:41

    Jei Suduva taip butu loshusi bent puse sio sezono rungtyniu, siandien laisvai galetu matuotis medalius. Deja, Suduva – labai paslaptinga komanda. Niekas nezino kaip ir kodel ji suzaidzia.

    O Zalgirio problemos – rimtesnes. Zalgiris turi komanda kuri lengvai laimi Lietuvos cempionata, taciau ne tokia, kuri turetu rimtesniu sansu uz Lietuvos ribu.

    Stai ir gaunasi, kad su Lietuvos komandom lost nera jokios motyvacijos, o komanda stiprinama del keliu rungtyniu vasaros viduryje. Taciau sunku per tuos kelis kartus tiketis sekmes, kai visa sezona puse kojos losi.

  5. 5 Remis 2014-09-28 08:59

    Na yra esminis skirtumas tarp Žalgirio sanatorijos ir Sūduvos sanatorijos. Žalgirio sanatorija tuoj antrą kartą auksą laimės :) Tas “tuoj“, man rodos, ir kiša Žalgiriui koją.

  6. 6 Anonsas 2014-09-28 10:10

    Bet ir žalgirio sanatorijos biudžetas didesnis.

  7. 7 Marijus 2014-09-28 10:57

    baikit su tom sanatorijom :) Žalgiris surinko ką galėjo su turimais pinigais, bet to nepakanka. Norint žasti Europoje reikia tris kartus didesnio biudžeto + išdalinti po milijoną eurų kitoms A ygos komandoms, kad būtų su kuo žaisti :)

  8. 8 tbx 2014-09-28 11:26

    įdomus Ramono komentaras po rungtynių. Nepabijojo ir šiek tiek Gvildžiui druskos pabarstyti

  9. 9 Anonimas 2014-09-28 11:32

    Bet sutikite, akivaizdu,kad treneris žino, ką kalba.

  10. 10 DZHIT 2014-09-28 15:29

    Ramonas geras ir tai parodo, kad kviečiamas į rinktinės trenerių štabą.
    Liko 7 varžovai, kurie tikrai gali būtį įveikiami. Realiai mastant tai iš tų likusių 7 susitikimų, tai tikrai galima 17 taškų paimti ir ar to pakaks…nežinia, bet verta bandyti kol teoriniai šansai dar yra :)

  11. 11 voleur 2014-09-28 21:32

    nenustebau žaidimu, sūduva dažnokai, kad ir buksuodama prieš rimtesnius varžovus sužaidžia padoriai, labiau bijočiau sekančių kelių rungtynių

  12. 12 axsel 2014-09-28 21:58

    ner kur trauktis devyni taskai reik atzaist

  13. 13 /// 2014-09-29 10:19

    teoriškai galima, praktiškai sunkiai įsivaizduojama, Kruoja ir Trakai geros formos, o komandų, kurios gali atiminėti iš jų taškus, skirtingai nei pirmuose 2 ratuose, tik mažėja. Tarkim, iš ko šiandien gali atimti taškus Banga?

  14. 15 p.o.p 2014-09-29 11:45

    nėra ką čia daug į šonus dairytis. reikia tiesiog laimėti visas likusias rungtynes ir tiek. o juk viskas galėjo būti žymiai paprasčiau – bet čia jau tik pati komanda save gali kaltinti dėl iššvaistytų taškų

  15. 16 Favoritas 2014-09-29 12:06

    Su tais medaliais jau šaukštai po pietų… ir vėl viskas ne mūsų rankose. Kur dar turime šansų, tai rytdienos varžybos su MRU!

  16. 17 griezhtas 2014-09-29 15:37

    Straipsnis apie idomesnius metodus sporto vadyboje, ne apie futbola, apie beisbola, bet gal kam bus idomu http://www.businessweek.com/articles/2014-08-28/extreme-moneyball-houston-astros-jeff-luhnow-lets-data-reign


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1 189 159 hits