2014 m. sezono pažymių knygelė

fk-suduva-komanda

Parašyti pažymius visiems sezono veikėjams jau tapo tradicine mano pareiga. Tad neišsisukinėsiu nuo šio darbo ir šiemet. O kadangi pažymių rašymas – visiškai neobjektyvus užsiėmimas, lauksiu jūsų karštos kritikos. Kaip ir dera – pradėsiu nuo penketukininkų ir baigsiu tais, kuriuos derėtų palikti antriems metams. Kurso kartoti, taip sakant. Rašydamas pažymius, aš visada vertinu ne tik žaidėjo pasirodymą. Man visuomet labai svarbus būna ir konkretaus žmogaus potencialas. Ar jis iš tikro davė komandai maksimumą? Tiesa, šiemet su maksimumais bus sunkoka. Juk jau komandos vieta turnyrinėje lentelėje rodo, kad pasiektas buvo ne maksimumas, o visiškas minimumas. Bet į kiekvieną atskirą žaidėją gali pasižiūrėt individualiai – net jei komandiniai veiksmai nebuvo itin efektyvūs.

Beje, prieš nagrinėdami pažymių knygelę, galite pažiūrėti oficialios komandos sukompiliuotą Sūduvos šio sezono įvarčių filmą. Bus linksmiau.

.

Penketukininkai.

fk-suduva-bartkus

Džiugas Bartkus. O vis tik penketukininkų ir šiemet vienas kitas yra. Visų pirma – vienintelis šio sezono vartininkas. Žmogus, kurio pasirodymas sezono metu leistų jam tikėtis vietos simbolinėje visos lygos komandoje. Apie Džiugą Bartkų daug kalbėti nėra reikalo – juk nemažai jau prikalbėjome. Užteks pasakyti, kad jis ko gero yra vienintelis visoje komandoje, kuriam aukščiausią balą rašau be mažiausių išlygų. Jei Džiugas ir toliau taip varys – Sūduvoje neužsibus. Taps dar vienu nariu sąrašo, kuriame puikuojasi nemažas būrys Audriaus Ramono treniruotų vartininkų, lošiančių geresniuose klubuose nei mūsų Sūduva.

fk-suduva-radzinevicius

Tomas Radzinevičius. Pernai Tomas buvo viena iš pagrindinių priežasčių žaidimo, kurį Sūduva rodė antroje sezono pusėje. Šiemet buvo visko. Buvo mūsų kraštui stebuklingų Tomo „numerių“. Ypač tokioje apverktinoje Marijos Žemėje perdavimų srityje. Buvo svarbių įvarčių. Tačiau buvo ir atkarpų, kai Tomas nemušdavo įvarčių, kuriuos tiesiog turėjo mušti. Tačiau netgi tomis atkarpomis Tomas buvo tikras komandos kapitonas. Kapitoniškiausias visų laikų Sūduvos kapitonas. Tikras lyderis ir futbolo maniakas, iš kurio pavyzdį galėtų imti bet kuris jaunesnis komandos kolega. Visi daugybę kartų matėm, kaip Tomas kapojasi iki paskutinio atodūsio. Netgi tuomet, kai sunkiai kyla po kažkelinto karto, kai priešininkų gynėjų būdavo negailestingai nušienautas. Radzinevičiaus užsidegimo ir įkarščio kiekvienose rungtynėse pakanka, kad parašytum maksimalų pažymį. Nes tik tokių žaidėjų buvimas komandoje garantuoja ir teisingo požiūrio ugdymą jaunesnių žaidėjų galvose. Tačiau negali pamiršti ir kito aspekto. Elementarios statistikos, kuri šiam pažymiui suteikia objektyvumo. Per visus turnyrus Tomas įmušė 14 įvarčių ir atliko 12 perdavimų. Taigi, tiesiogiai prisidėjo maždaug prie trečdalio visų Sūduvos įvarčių. Ar gali norėti daugiau iš puolėjo? Belieka tikėtis, kad Tomas šiais metais neprarado noro toliau lošti futbolą. Belieka viltis, kad ir kitais metais jis padės Sūduvai. Beje, Tomas Radzinevičius yra daugiausia įvarčių įmušės Sūduvos žaidėjas naujaisiais laikais. Jis tų įvarčių įmušė tiek, kad dar ilgai niekas jo nepasivys. Tomo sąskaitoje – virš 150 įvarčių, o antroje vietoje esantis Povilas Lukšys teturi 70. Beje, Tomas, nepaisant to, kad yra vyriausias komandos narys, sugebėjo pasirodyti kiekvienose šio sezono rungtynėse. Daugiau minučių aikštėje šiemet praleido tik Džiugas Bartkus.

.

Ketvertukininkai.

fk-suduva-ugge

Maximiliano Ugge yra vertas minėti pirmu numeriu. Viena, jis yra vienintelis padorus legionierius Sūduvoje. Toks, kurį prarasti būtų labai gaila. Ir jei pernai jis mus kartais labai nemaloniai nustebindavo raudonomis kortelėmis, tai šiemet lošia stabiliai ir pakankamai patikimai. Išskirtinių pažymių gynėjams nesigauna rašyti tik dėl to, kad bendrai imant toji Sūduvos gynyba nėra tokia jau nuostabi. Ir šiemet buvo kvailų įvarčių. Ir šiemet įvarčių buvo praleista gerokai per daug. Tačiau šis italas – buvo vienu iš komandos stuburų. Komandai vis neatrandant žaidimo organizatorių centre, būtent Ugge dažnai tapdavo tašku, nuo kurio prasidėdavo pozicinės Sūduvos atakos. Ugge taip pat yra žaidėjas, kuris pernelyg nesiveržia į priekį. O tarp Sūduvos gynėjų, žinia, tai yra privalumas. Ugge lošia kietai, nesikarščiuodamas ir patikimai. Manau, be jo mūsų komandos žaidime chaoso būtų buvę žymiai daugiau.

fk-suduva-cinikas

Marius Činikas. Svarčiau, kurį žaidėją ketvertukininkų sąraše įrašyti pirmu numeriu – Ugge ar Činiką. Marius nebuvo itin ryškus komandos narys. Turiu omeny, kad jo žaidime nėra jokių triukų, kurie keltų tribūnų susižavėjimą ar pasipiktinimą. Ir vis tik Činikas šiais metais buvo vienas iš nedaugelio Sūduvoje, kurie visą sezoną sulošė vienodai kokybišku lygiu. Ir jei Ugge jau antrą sezoną turi konkrečią poziciją, tai Mariui Činikui teko paklajoti po aikštę. Jis lošė ir krašto gynėju, ir krašto ar atraminiu saugu. Ir visur vaizdo negadino. Trumpai tariant, tai yra žaidėjas, su kuriuo galima siekti žymiai rimtesnių tikslų, nei buvo pasiekta šiais metais.

fk-suduva-brokas

Audrius Brokas. Visų pagirtas sezono pradžioje, tačiau pamirštas antroje sezono pusėje. Nieko nuostabaus – Audrių iš komandos išmetė trauma ir nesėkmingas jos gydymas. Labai gaila, nes, panašu, Audrius lošė geriausią sezoną per savo karjerą. Pirmoje čempionato pusėje, kai komandai judėti į priekį sekėsi labai sunkiai, būtent Brokas buvo vienas iš tų, kurie savo užsidegimu, pykčiu bei kokybišku žaidimu tempė visus priekin. Viliuosi, kad pamenate pirmuosius ir vienintelius šiame sezone Audriaus įvarčius – į Kruojos, Dainavos, Granito ir ypač į Šiaulių vartus. Brokas užtikrintai ir efektyviai užbaigdavo situacijas, kokiose dėl pasitikėjimo stokos viso sezono metu dažnai klysdavo komandos kolegos. Pusę sezonos Audrius buvo kiečiausias Sūduvos karšto saugas, Belieka viltis, kad kitais metais Audriaus požiūris į žaidimą bus toks pats.

fk-suduva-soblinskas

Marius Šoblinskas. Apie Marių jau tiek prikalbėta, kad sunką ką ir bepasakyti naujo. Tiesą pasakius, šiandieninę Sūduva be Šoblinsko sunku ir įsivaizduoti. Jis iš tikro yra vienas tų kertinių žmonių, aplink kuriuos dėliojasi komandos veiksmų voratinklis. Jau nekalbant apie karts nuo karto pasirodančius jo viešus pareiškimus, iš kurių yra aišku, jog Marius yra didesnis Sūduvos fanas už nemažą dalį tribūnų lankytojų. O kalbant apie futbolą, man pasirodė, kad Marius šiemet lošė priekyje labiau, nei jam įprasta. Bet galbūt tai tebuvo rezultatas to, kad aiškesni žaidimo planai šiais metais dėliojosi labai sunkiai. Kodėl Mariui rašau ne penketą? Gal tiesiog dėl to, kad jis yra toks pats geras, kaip ir ankstesniais metais. Jei kiekvieną sezoną taptų bent 30 proc. geresnis – gautų maksimalų pažymį. Vienžo, ketvertas su riebiu pliusu.

fk-suduva-baranovskij

Valentin Baranovskij. Valentinui būtų galima parašyt ir penketą. Jis garantuotai padarė pažangą ir lošė tikrai geriau nei pernai. Jo indėlis į komandos pasiekimus buvo didesnis. Tačiau trūkumas dėl kurio priekaištavome Valentinui pernai, nors ir sumažėjo, bet išliko. Baranovskij viską daro beveik tobulai iki paskutinės stadijos. O štai smūgiuodamas ar atiduodamas paskutinį pasą dažnokai sugrybauja. Ir tik pats Valentinas yra kaltas, kad mes tai pastebim. Juk jis kiekvienose rungtynėse atiduoda viską, iš kiekvienos situacijos laužia maksimumą. Todėl ir skaudu tampa, kai žmogus, nubėgęs per pusę aikštės ir apsivaręs pora priešininkų nesugeba iš 10 metrų į vartus pataikyt. Kad ir kaip bebūtų, Baranovskij energija ir atsidavimas yra išskirtiniai. O už tą sprintą paskutinėse rungtynėse su Kruoja gelbstint vartus nuo nieko nelemčio trečio įvarčio ir prie šio ketverto dedu riebų pliusą.

fk-suduva-grigaravicius

Mindaugas Grigaravičius visiškai įgyvendino dalykus, kurių iš jo buvo tikėtasi. Jis komandoje atsirado kaip jaunas, greitas ir piktas krašto puolėjas. Tik va – mūsų treneriai ilgokai jį laikė ant suolo. O kai pagaliau išleido – jis per 10 min. įkalė dvi bankes ir tapo tvirtu pagrindinės sudėties žaidėju. Tačiau išsilaikyti toje sudėtyje buvo nelengva ir į  sezono pabaigą Mindaugas praktiškai dingo iš komandos. Treneris mieliau jo vieton leisdavo dar jaunesnį jaunimą. Gal ir jam yra planuojama karjera kur nors kitur? Bet kokiu atveju, tiek Mindaugui, tiek ką tik minėtam Valentinui labiausiai ir trūko to, ką turėjo sezono pradžioje Audrius Brokas – pasitikėjimo ir ryžto finalinėse atakos stadijose. Dėl to ir Grigaravičius išvaistė tikrai ne mažiau tobulų progų nei išnaudojo. Tiesa, reikia pripažinti ir tai, kad jis šiemet buvo „auksiniu“ atsarginiu – nemažai reikšmingų įvarčių mušė būtent pakilęs nuo atsarginių suolo.

fk-suduva-tsyvilko

Ilya Tsyvilko. Baltarusis tapo vieninteliu iš šio sezono naujųjų legionierių, kuris tuoj pat ir labai lengvai įsiliejo į žaidimą ir davė akivaizdžios naudos. Be Ugge tai yra vienintelis legionerius, kurį būtų naudinga turėti ir kitais metais. Bėdą galima įžvelgti nebent tame, kad jis griežtuoju būdu užėmė Dariaus Isodos vietą. Be abejo, Ilya yra geresnis – universalesnis, mobilesnis, tvirtesnis, įsisavinęs geresnį futbolo pradžiamokslį. Kita svarbi Tsyvilko savybė – kovotojo būdas. Tai galbūt jam ir leido taip sklandžiai sezono viduryje įsiterpti į komandą. Štai taip. Kai žaidėjas geras ir gauna pakankamai laiko – ypatingų problemų įšokti į žaidimo traukinį nekyla.

.

Trejetukininkai.

fk-suduva-chvedukas

Karolis Chvedukas. Trejetas Chvedukui – akivaizdi provokacija, ar ne? Taip, Karolis iš tikro yra vienas pastebimiausių aištėje. Taip pat Karolis yra ryškiausias Marijampolės futbolininkas, šioje mūsų planetos dalyje pasirodęs per pastaruosius penkerius metus. Šiemet jis taip pat įsipaišė į Lietuvos rinktinės pagrindą, o žmonės vis dažniau ima kalbėt ir apie, kad Karolio koja vis intensyviau dairosi darbdavio iš užsienio. Tiek nuopelnų – garantuotas penketas, pasakysite jūs. Galų gale, 7 įvarčiai ir 6 rezultatyvūs perdavimai. Deja, tame pačiame komplekte – 7 geltonos ir 1 raudona kortelė. Štai čia ir gaunasi dilema. Jei kiekvieną ankstesnį sezoną Karolis darydavo akivaizdžią pažangą ir vis daugiau naudos komandai nešdavo, tai šiemet susidarė įspūdis, kad ši pažanga mažumą sustojo. O pats Karolis pasiklydo visai nereikalingų emocijų liūne. Juk su amžiumi turėtų augti stabilumas ir patikimumas, tuo tarpu Chvedukas šiemet buvo mažiausiai prognozuojamas Sūduvos žaidėjas. Kartais jis varydavo kaip tankas. Kartais padusdavo antro kėlinio viduryje neapskaičiavęs jėgų. Nuolat veldavosi į bereikalingas diskusijas su teisėjais. Kartais gadindavo komandinį reikalą dėl to, kad iš sportinio pykčio nuspręsdavo visus reikalus spręsti vienas pats. O va aš manau, kad įmanoma būti ir maksimaliu žvėrimi aikštėje, ir emociškai stabilia asmenybe, sugebančia adekvačiai vertinti nuolat kintančia situaciją futbolo rungtynių metu. Aišku, yra ir kita medalio pusė. Tokio temperamento žaidėjus kaip Karolis Chvedukas tinkamai išnaudoja tik treneriai, kurie patys yra stiprios asmenybės. O kai treneriai neturi aiškaus rungtynių plano, patys žaidėjai žaidimą ne visuomet sugeba suvaldyti.

fk-suduva-vaskela

Arminas Vaskela yra dar vienas sudėtingas atvejis. Nežinau kaip jūs, bet aš šį žaidėją esu pastebėjęs prieš šimtą metų, dar tais laikais, kai senasis Vilniaus Žalgiris lošdavo Žalgirio stadione. Ir jis man visada patiko. Todėl labai džiaugiausi, kai jis į mūsų komandą pateko. Juolab, kad pernai sulošė puikų sezoną Šiauliuose. O va Sūduvoje Arminas iki galo neatsiskleidė. Tuo galime būti tikri. Pusė kaltės dėl to laisvai galėtum nurašyti Sūduvos trenerių kolektyvui, kuris labai keistai sezono pradžioje elgėsi tiek su Vaskela, tiek ir su Andelkovičiumi. Teoriškai, šie žaidėjai nuo pat pirmų rungtynių turėjo būti adaptuoti žaidimo organizavimui. Juk niekas kitas to geriau daryti Sūduvoje negali. Tačiau treneriai buvo sugalvoję kažką kita. Ir jei Andelkovičius greitai reikalą perprato ir išsikraustė į Rumuniją, tai Vaskela prasikankino visą sezoną. Šios Sūduvai labai būdingos situacijos mane iš proto varo – toks požiūris kenkia ir pačiam žaidėjui, ir komandos rezultatams. Vaskela buvo stumdomas per visą saugų liniją, nors kaskart būdavo akivaizdu, jog daugiausiai naudos komandai jis duoda priekyje. Nustumtas į atraminio saugo poziciją, Arminas pridarydavo klaidų, kurios niekam pasitikėjimo nepridėtų. Mane taip pat stebino, kad standartines padėtis Sūduvoje atlieka visi kas tik nori, bet ne Vaskela, kuris, kaip ne kartą matėme, turi vieną geresnių smūgių komandoje. Trumpai tariant, Armino Vaskelos sezoną Sūduvoje lydėjo visokiausios nesąmonės. Tad gero pažymio rašyti negaliu, nors ir suprantu bent dalį priežasčių, lėmusių tai, kad geras žaidėjas išnaudojo kokį 40 proc. savo potencialo.

fk-suduva-bagdanavicius

fk-suduva-isoda

fk-suduva-kiselevskis

Vilmantas Bagdanavičius, Darius Isoda ir Povilas Kiselevskis. Dar vienas drąstiškas mano poelgis (kirskite man galvą už tai, bet pirma išklausykite). Visą „perspektyvųjį“ Sūduvos jaunimą sumesti į vieną krūvą ir parašyti prastą pažymį – labai nekultūringas poelgis. Tačiau ar galiu elgtis kitaip? Šie trys jaunuoliai pernai buvo tvirti pagrindinės sudėties žaidėjai. O štai šiemet tik Vilmantas gavo daugiau laiko. Tiesa, reikia nepamiršti ir to, kad Povilas kurį laiką buvo traumuotas. Kaip bebūtų, išvadas galima padaryti tik dvi. Viena, visi trys žaidėjai dar pernai įrodė, kad yra visiškai tinkami A lygos kovoms. Antra, šiemet jie, matyt, degradavo, nes iš esmės buvo pakeisti kartais labai abejotinos kokybės legionieriais. Ir kas dėl to kaltas – niekas nežino. Treneriai, nepasitikintys perspektyviu jaunimu ar patys jaunuoliai, kažkokiu būdu užsitraukę trenerių nemalonę? Nors gal ir nereikėtų nieko geresnio tikėtis iš komandos, kuri neturi jokios ateities strategijos ar profesionalios klubo valdymo struktūros. Juk marinti ant suolo gerą jaunimą – kvailiausias sprendimas. Tokio lygio klubui kaip Sūduva kvailiau ir nepraktiškiau elgtis tiesiog neįmanoma. Laikai komandoje savo paties užaugintus ir parengtus gerus futbolininkus, tačiau neleidi jų aikštėn. Vietoje to švaistai pinigus legioneriams. O dar po poros metų tą „perspektyvų“ jaunimą perleidi Kazlų Rūdos Šilui ar Utenos Uteniui. Juk iš esmės tiek laiko, kiek šiemet aikštėje gavo Darius ir Povilas turėtų būti suteikta U-18 komandos nariams.

fk-suduva-aibar

Martinez Aibar. Antrajam per Sūduvos istoriją ispanui galima būtų laisvai rašyti tris su pliusu ar netgi keturis. Pačioje sezono pabaigoje jis varė visai padoriai. Tik va – labai jau ilgai reikėjo laukti, kol Aibaras Sūduvoje apsiprato. O kai pagaliau apsiprato – jo techninius sugebėjimus tapo taikyti gana sudėtinga. Juk šlapioje ir klampioje aikštėje ypatingų fokusų nepademonstruosi. Čia reikia toli spirti, greitai bėgti ir nenugriūti susidūrus su kokiu Beniušiu ar Jokšu. Šiaip jau man ispano žaidimas visai patiko. Turis jis Lietuvai nebūdingų elementų – staigų šuolį į priekį, sugebėjimą kažkokiu stebuklingu būdu persimesti kamuolį tarp kelių varžovų ir sugebėjimą kalbėtis futbolo kalba su tokiais mūsiškiais kaip Tomas Radzinevičius. Tik jei paklaustumėte ar verta jį ir kitam sezonui pasilikti – kraipyčiau galvą ir vartyčiau akis. Bėda ta, kad Aibaras geriausiai lošia toje aikštės zonoje, kurioje ir taip Sūduva turiu daugiausiai žmonių. Todėl sprendimą dėl šio ispano likimo Sūduvoje derėtų priimti priklausomai nuo to, kas yra numatyta kitiems atakuojantiems Sūduvos žmonėms.

fk-suduva-ruso

fk-suduva-kovacevic

Giorgio Russo ir Miloš Kovačevič. Be abejo, šiedu žaidėjai yra labai skirtingi. Nevienodas buvo ir jų indėlis į komandos pasiekimus. Giorgio – didesnis, Milošo – kiek mažesnis. Abu nusipelno padėkos. Russo už Baranovskij prilygstančią energiją, Kovačevičiui už lietuviams taip nebūdinga norą nuolat „kalbėtis“ su tribūnomis parodant joms, kada komandai reikia gerbėjų palaikymo ir paramos. Russo fragmentiškai netgi buvo gan ryškus komandos žmogus. Jis gerai matėsi sezono pradžioje. Tik tuo metu Giorgio matėsi greičiausiai dėl to, kad visi kiti komandos žmonės atrodė labai nykiai. Į sezono pabaigą italas pradėjo mušti įvarčius ir natūraliai vėl tapo matomu ir gaunančiu nemažai laiko. Tad jei žvelgtume iš viso sezono perspektyvos bei priekabiai lygintume su kitais komandos nariais, Giorgio gal ir vertėtų suraityti ketvertą. Deja, abu šie žaidėjai nebuvo tokie, kokius norėtume matyti legionerius – visa galva geresnius už vietos futbolininkus. Todėl nejučiom ir pradedi galvot – va jei ne Russo, Puzara ar Kiselevskis daugiau laiko būtų gavęs. Jei ne Kovačevičius – vėl kokį jaunuolį būtų buvę galima prie A lygos futbolo pripratinti. Štai tokios negailestingos profesionalaus futbolo taisyklės.

fk-suduva-snapkauskas

Tomas Snapkauskas. Chm, šis žaidėjas – dar keblesnis reikalas. Tomas žaidė labai mažai. Nelabai daug žaisti jis gaudavo ir pernai. Ir pernai Tomas lošė neblogai, ir šiemet – visai gerai. Gal net mažumą geriau. Tiesa, buvo toji apmaudi raudona kortelė II rato rungtynėse su Žalgiriu, palaidojusi Sūduvos viltis, ką nors padoraus tą kartą nuveikti. Tiesą pasakius, ši kortelė ir tapo įsimintiniausiu Tomu žygiu šiais metais. Visi prisimenam, kokiom aplinkybėm Tomas į Sūduvą pateko. Tačiau ir pernai, ir šiemet manęs neapleidžia jausmas, kad Snapkauskas – nėra itin Sūduvos žaidimo schemoms tinkamas žmogus. Vidurio gynėjų vietos užimtos, o lošti viduryje jis yra mažumą per lėtas. Štai ir nežinau, ar apsimoka jam toliau Sūduvoje ant suolo kirmyti. Juolab, kad sugebėjimų žaisti futbolą Tomas tikrai turi.

.

Dvejetukininkai.

fk-suduva-kdouh

Mohamad Kdouh. Jei pernai libanietis dar gaudavo padoriai laiko, ypač pirmoje sezono pusėje, tai šiemet aikštėje jis prabuvo tik šiek tiek ilgiau nei Puzara ir Kardokas. Štai tokia ta realybė – jaunas puolėjas sėdi ant suolo, o vyriausias komandos žaidėjas Tomas Radzinevičius turėjo varyti visas be išimties Sūduvos žaistas rungtynes. Mohamadas įmušė 4 įvarčius. Tačiau 3 iš jų – Dainavai, o 1 – gangrenuojančiai Bangai. Iš tikro galima būtų laisvai pasakyt, kad šio žaidėjo Sūduvoje šiemet nebuvo.

fk-suduva-puzara

fk-suduva-kardokas

Edvinas Puzara ir Markas Kardokas. Gal ir žiauroka dvejetus rašyt kol kas dar futbolo moksleiviams. Tačiau kitos išeities neturiu. Visa bėda yra tame, kad tais retais atvejais, kai treneriai nuspręsdavo Sūduvos U-18 narius aikštėn leisti – jie nė karto nepadarė nieko, ką būtų verta prisiminti. Jie nemirė aikštėje taip, kaip kadaise progą gavęs mirdavo Karolis Chvedukas. Štai Karoliui nuo pirmų pasirodymų niekas niekada tokio žanro priekaištų neturėdavo – jis klysdavo, griuvinėdavo ir vartydavosi stambesnių priešininkų stumdomas. Tačiau lošdavo kaip žvėris. Lošdavo taip, lyg tai būtų mirties ir gyvybės klausimas. Tokios beprotybės ir pritrūko Edvino bei Marko žaidime. Ypač pikta dėl Kardoko. Juk jis turėjo idealią galimybę – puolėjų komandoje be Radzinevičiaus praktiškai nebuvo. Todėl Markas Kardokas galėjo pasiekti bent jau tiek, kad treneriai leistų jam aikštėje palakstyti bent po 10 minučių kiekvienose rungtynėse. Deja, Markas žaidė taip, kad treneriai jį leisdavo tik prieš visokias Dainavas. Tad rašau dvejetą pedagoginiais tikslais. Už gražias akis niekas jūsų aikštėn neleis, bičiuliai. Patys matot, kokia yra konkurencija – viens du ir tavo vietą aikštėje užims legionerius arba kolega iš kito klubo. Paprastai tariant – jei nesistengsi pats, niekas kitas už tave nepasistengs.

fk-suduva-andelkovic

Žmogus su dideliu klaustuku: Marko Andelkovič. Apie šį serbą jau kitur nemažai pakalbėjau, tai iš naujo tos pačios litanijos nekartosiu. Tiesiog gaila, kad geras žaidėjas Sūduvoje sau vietos nerado ir naudos mūsų komandai neatnešė.

Nulininkai: Gytis Urba, Paulius Daukša, Dovydas Tumosa. Trys žaidėjai, kurie šiais metais Sūduvai tapo nereikalingi. Gytis Urba šlovingai pratęsė sezoną Kazlų Rūdos Šile įmušęs pora europinio lygio įvarčių, Paulius Daukša tapo Ekrano pagrindinės sudėties žaidėju, o va apie Dovydą Tumosą nieko girdėti neteko. Tad ir pažymių šiems žaidėjams už laiką Sūduvoje parašyti neišeina. O ką jie gero davė savo naujiesiems klubams – lai vertina tų klubų mylėtojai.

Tie, kas nežaidė, tačiau turi būti paminėti, nes komandos sąraše buvo ir ant atsarginių suolo garbės pasėdėti gavo: vartininkai Justinas Popiera ir Dovydas Lastauskas, gynėjas Tadas Klimavičius ir šešiolikmetis puolėjas Edgaras Dubickas.

>

Tiek naujienų. Tikiuosi, nieko nepraleidau. O štai apie komandos trenerių reikalus šiais metais patylėsiu. Galvoju, gal Vidmantas Murauskas ką papasakos savo tradiciniame posezoniniame interviu.

Hau.

Advertisements

28 Responses to “2014 m. sezono pažymių knygelė”


  1. 1 griezhtas 2014-12-03 20:21

    Viskas labai teisingai surasyta, neturiu ka priestarauti

  2. 2 Tvirtaz 2014-12-03 21:02

    Gerbiamasis ,jūs smirdate Sovietų sąjunga :/ Penkiabalė vertinimo sistema? Rimtai?

    • 3 anonimas#2 2014-12-03 21:09

      oho, bet ir susiek tu man taip. Kas blogai su sistema?

    • 4 p.o.p. 2014-12-03 21:49

      Dar pridek kad Suduva – sovietine komanda, maikes raudonos:)

      • 5 Anonimas 2014-12-04 11:23

        Nu nu – tik nepradėkit kalbų apie spalvas. Namų spalvos baltos. Išvykoje – raudonos. Tai ką, tada mus blyn lenkais reikia vadint? Arba gal iš vis kokiais vatikaniečiais?

      • 6 Favoritas 2014-12-04 12:13

        O kuo lenkai blogai??? Radzinewič, Bagdanawič, Gragarawič… :D

  3. 7 axsel 2014-12-03 21:44

    gal zmogus norejo daugiau balu gaut tai ir nepatinka penkebale

  4. 8 M 2014-12-04 13:52

    Manau, gana teisingai surasyti pazymiai. Tik as asmeniskai Radzineviciui ketvertuka parasyciau – pagal savo sugebejimus Tomas galejo ir geresni sezona aptureti. Tam tikrais momentais buvo per letas, o neretai noredavo viska pernelyg ispudingai atlikti, todel ir mateme nemazai issvaistytu progu ir siaip nelabai sekmingu epizodu. Uz juos ir norisi viena bala atimti :)

  5. 9 Varvalas 2014-12-04 14:41

    + užskaitau; gerai padirbėta argumentuojant vertinimą

  6. 10 p.o.p. 2014-12-04 15:23

    na tokių dalykų dar nėra buvę, kad praktiškai tik už skaičiavimo sistemą kritikos susilaukčiau:) radzinevičiaus įvertinimui įtakos turėjo du esminiai argumentai – jo statistikos efektyvumas ir – gal net dar labiau – iš tikro kapitoniška laikysea, menanti senus gerus Sūduvos laikus.

  7. 11 p.o.p. 2014-12-04 17:46

    dar vienas LFF piaro liapsusas. Federacija bando kurti intrigą ir sako, kad Sezono geriausieji bus paskelbti tik šį vakarą vykstančioje šventėje, o Lietuvos rytas “jau turi informacijis”:

    http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/geriausiu-lietuvos-metu-futbolininku-isrinktas-g-arlauskis.htm

  8. 12 p.o.p. 2014-12-04 17:47

    beje, į jaunų žaidėjų simbolinę rinktinę pateko Vilmantas Bagdanavičius, o pagrindinėje – nė vieno Sūduvos žmogaus:

    http://alyga.smscredit.lt/naujiena/Geriausiu-jaunuju-futbolininku-vienuoliktuke-Atlanto-zaideju-dominavimas/1674

  9. 13 Anonimas 2014-12-05 00:53

    Komanda buvo labai vidutiniska, kad kazkas patektu i ta rinktine. Gal tik Suduvos vartininkas nudirbo tikrai daugiau nei Vitkauskas, bet jis cempionu komandoje, praleido mazai…nors jam dirbti mazai reikia. O visumoje,tai nebuvo ryskiu personu, nei vienoje is aikstes daliu (saugu, gyneje, puoleju). Visi vidutiniskai sulose. Jei butu Suduva laimejus bronza, bent vienas zaidejas butu i ta rinktine tikrai patekes.

  10. 14 Favoritas 2014-12-05 09:28

    Baranovskis gavo apdovanojimą už įspūdingiausią sezono gynybinį veiksmą :)

    Jiis to tikrai vertas!

  11. 15 p.o.p. 2014-12-05 09:54

    dėkui už video ir priminimą. kaip bevartytum, šis fragmentas greičiausiai pateks į Sūduvos istoriją. Šalia Radzinevičiaus bankių į norvegų vartus ir Maciulevičiaus įvarčio Žalgiriui, atnešusio pirmus Sūduvos medalius.

  12. 16 Anonimas 2014-12-05 11:21

    voveraite,kazkaip nesiseka patekti i geriausiuju saraseli:)))))kaip aiksteje,taip ir visur klajoji:)))))))

  13. 17 p.o.p. 2014-12-05 13:39

    kolega rašo apie Šiaulių sezoną. Paskaitykit: http://tribunoje.blogspot.com/2014/12/sezono-apibendrinimas.html

  14. 18 p.o.p. 2014-12-05 14:25

    o štai ir UEFA krutėti pradėjo – draudžia Krymo klubams Rusijoje lošti:
    http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/uefa-stabdo-rusu-bandyma-pasisavinti-ukrainos-klubus.htm

  15. 19 p.o.p. 2014-12-06 12:20

    o Prezidentas jau sakė posezoninę ar dar ne? Gal pražiopsojau?

  16. 20 pupo 2014-12-06 19:06

    o cia ir visa sezono uzdarymo “svente”

  17. 21 tbx 2014-12-06 20:07

    pradžiai pasireklamuosiu: http://tribunoje.blogspot.com/2014/12/pasaulio-pudingas-siauliuose.html

    o taip pat paraginsiu poną pop ar ką kitą iš Sūduvos mėgėjų irgi paskaičiuoti svetimšalius kurie rungtyniavo Marijampolėje. Sūduvos legionierių geografija yra viena įdomiausių tarp visų A lygos komandų.

  18. 22 as 2014-12-06 20:35

    Zalgiris Zuba paleido, griebk Murauskai

  19. 25 diletantas 2014-12-07 13:25

    Trenerio tema diskusijos net neverta pradėti , nes čia ateis tik tas, kuris sutiks dirbti VM asistentu. O sutiks tik tas, kuris neturi JOKIO, dėmesio verto, pasiulymo. Nors užkulisiuose kalbama , kad ponas VM skambino Vvencevičiui ( tikrai ne tam , kad paklausti kaip ano sveikata ar kaip dukros auga), netikečiau , kad Donatas sutiktų su tokiomis pareigomis- ne jo būdui būti stumdomu kareiviu .

  20. 26 maumas 2014-12-07 20:48

    O Zubas nebuvg ” stumdomas kareivis”? Gal Nikoličius kitoks, nei kiti prezidentai?

  21. 27 p.o.p. 2014-12-07 21:49

    tbx, kažką panašaus buvau pernai daręs, be ypatingų matematikų, tačiau paminėdamas reikšmingiausius Sūduvos personažus iš užsienio: https://suduva.wordpress.com/2013/10/23/ufonautai-emigrantai-ir-kiti-idomus-zmones/

  22. 28 sargenas 2014-12-08 16:00

    Retokai aš čia reiškiu savo nuomonę. Bet… Vadyba mūsų klube apgailėtina. Prezidentas yra geras autokratinis vadovas savo įmonėje. Ten kompetencijos jam netrūksta. O futbole yra truputį kitaip. Negalima įtikėti, kad tik vienas viską žinau ir moku…. Ne taip yra futbolo prasme. Tačiau savo atsidavimu klubui jis daug kam gali būti pavyzdys. Bet to jau neužtenka. Reikia rinkti komandą (administracine prasme) ir ja pasitikėti. Kitaip jau būsime šešti sekančiais metais. O su mūsų baze ir finansinėmis sąlygomis taip negali būti.


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

281

280

279

278

277

Daugiau nuotraukų

Statistika

  • 1,183,331 hits