Archive for the 'A Lyga 09' Category



Kalnas statistikos

Įžanga. Kaip ir dera, sezono apibendrinimą pradėsiu nuo statistikos. Kaip jau visi žinote, mėgėjiškai visą sezoną skaičiavau bazinius duomenis apie komandą. Bendrus sezono rodiklius galėjote matyti nuolat (nuoroda „Statistika“ viršutinėje blogo dalyje – nors info ten būdavo atnaujinama toli gražu ne taip operatyviai kaip norėtųsi). Pasikartosiu – nesu didis matematikas, visus skaičiukus suvedinėjau rankomis ne iš protokolų, o iš internete skelbiamų reportažų. Todėl gali būti klaidų, apsiskaičiavimų, netikslumų. Tačiau ne tame esmė – bendras vaizdas vis viena matyti.

Antra, yra žmonių, kurie šį pragarišką statistinį darbą dirbą žymiai profesionaliau ir įspūdingiau. Siūlyčiau apsilankyti projekte „Lietuvos futbolo enciklopedija“ – jei dar neesate šio įspūdingo tinklapio atradę. Ten tiek visko įdomaus sukaupta, kad praleisti galima daug gražaus laiko. Paspaudę čia rasite šių metų A lygos statistiką, o spausdami štai čia – puslapį, skirtą Marijampolės Sūduvai – nuo 1921 metų iki mūsų dienų.

O jei norėsite sužinoti apie projektą daugiau ir apie tai, kaip prie jo galima ir jums prisidėti – spauskite čia ir štai čia. Galų gale, nepamirškite ir jau seniai egzistuojančio Almanto Laužadžio tinklapio, skirto lietuviško futbolo statistikai. Kad ir kaip begalvotum – šiedu statistikos rinkiniai yra žiauriai įspūdingi – ypač turint omeny, kad juos dėlioja savanoriai. Puikus pavyzdys to, kad netgi menkom pajėgom gali padaryti žmonės, turintys užsispyrimo ir konkrečių tikslų.

Beje, rengiant žemiau pateikiamą medžiagą buvo sulaukta pagalbos būtent iš Lietuvos futbolo enciklopedijos autoriaus. Iš jo gavau suvestinių apie Sūduvos gyvenimą šių metų A lygoje. Už tas žinias enciklopedijos autoriui nuolankiai dėkoju ir jau žinau, kaip galėsiu apčiuopiamai atsidėkoti.

 Įvarčiai, įvarčiai, įvarčiai. Kone viso sezono metu jūs galėjote matyti šių metų Sūduvos įvarčių sąvadą. Štai galutinis įvarčių sąvadas. 

 
EL
BL
Lff
AL
Visi
Beniušis
 
1
1
11
13
Lukšys
1
 
2
9
12
Urbšys
 
1
3
8
12
Radavičius
 
1
4
5
10
Gardzijauskas
 
 
2
6
8
Esau
 
 
1
3
4
Brokas
 
 
 
3
3
V. Slavickas
 
 
1
2
2
Krasnovskis
 
 
 
2
2
Leimonas
 
 
 
2
2
G. Slavickas
 
 
 
1
1
Skroblas
 
 
 
1
1
G. Klevinskas
 
 
 
1
1
Chvedukas
 
 
1
 
1

Čia įtrauktos tik oficialios rungtynės, tad tie įvarčių fejerverkai per draugiškas pasirengimo sezonui rungtynes į sąrašą nepateko. Manau, kiekvienam yra aiškios santrumpos, tačiau dėl viso pikto paaiškinsiu. EL reiškia Europos lygą, BL – Baltijos, LFF – taurę, AL – A lygą.

Per visus turnyrus Sūduva pati įmušė 69 įvarčius. Dar du A lygoje įsimušė varžovai. Ir abu juos – ta pati LKKA per vienas ir tas pačias rungtynes. Jau visi žinote, kad rezultatyviausiu žaidėju tapo Ričardas Beniušis, paskutinėse rungtynėse aplenkęs pernykštį Sūduvos mušėją. Įmušęs du įvarčius Plikiams, Lukšį pasivijo ir Urbšys. Nors šiam žaidėjui priekaištų nemažai turėjom, tačiau jo įmuštų įvarčių skaičius atrodo pakankamai įspūdingas.

Bendra statistika. Čia suvesti pagrindiniai skaičiai apie visus žaidėjus visuose turnyruose, kuriuose šiemet dalyvavo Sūduva.  

Žaidėjas R Min. G/R Įv.
Klevinskas 33 2970 4 -26
Vitkauskas 4 360   -1
         
Skroblas 34 2891 5 1
V. Slavickas 32 2755 7 2
Skinderis 30 2581 5  
G. Klevinskas 18 1474 1  
Samusiovas 14 1164 4/1  
Zelmikas 11 990 2  
Gnedojus 6 506 1  
G. Urba 1 90    
Kazura 1 90    
         
Leimonas 34 3038 3 2
Radavičius 33 2850 8/1 10
G. Slavickas 32 2318 4 1
Urbšys 35 2005 7 12
Gardzijauskas 29 1837 3 8
Zagurskas 28 1048 2  
Esau 15 988   4
Krasnovskis 18 639 1 2
Kozyuberda 6 495 2  
Chvedukas 8 406 1  
E. Biskys 5 95    
Kliučinykas 1 45    
Bagdanavičius 1 30    
Lasevičius 1 25    
Plikaitis 1 21    
Doreika 1 13    
         
Lukšys 21 1744 5/1 12
Brokas 31 1012 1 3
Beniušis 13 1100   13
B. Biskys 5 109    

Kaip matote už Sūduva šiemet sužaisti suspėjo 31 žaidėjas. Iš pirmo žvilgsnio – lyg ir nemažai, tačiau lygiai taip pat nemažai žaidėjų aikštėje pasirodė tik simboliškai ir rungtynėse, kurios labai reikšmingos nebūdavo. Pavyzdžiui, vien paskutinėse rungtynėse su Plikių Sakuona komandoje debiutavo keturi nauji žaidėjai, kurių nė vienas nespėjo sužaisti daugiau kėlinio.

Daugiausiai rungtynių sužaidusių penketukas dėliojasi taip: Urbšys (35), Leimonas, Skroblas (po 34), Saulius Klevinskas ir Radavičius (po 33). Žiūrint tik aikštėje praleistas minutes, penketukas yra šiek tiek kitoks: Leimonas (vienintelis viršijęs 3000 min ribą), S. Klevinskas, Skroblas, Radavičius, Vaidas Slavickas.

Viso komanda gavo 66 geltonas korteles ir 3 raudonas (Samusiovas, Lukšys, Radavičius). Nelabai turiu su kuo palyginti, tačiau, sakyčiau, kad kortelių kiekis didokas. Visi matėme, į sezono pabaigą vienas ar kitas žaidėjas dėl per didelio kortelių kiekio vis turėdavo rungtynes praleisti žiūrovų tribūnoje.

A lyga. Svarbiausias turnyras. O bendri A lygos skaičiukai – štai kokie. 

Žaidėjas R Min. G/R Įv.
Klevinskas 27 2430 4 -22
Vitkauskas 1 90    
         
Skroblas 25 2181 4 1
V. Slavickas 24 2066 6 1
Skinderis 23 1953 3  
G. Klevinskas 15 1213 1 1
Zelmikas 10 900 2  
Samusiovas 11 894 4/1  
Gnedojus 5 436    
G. Urba 1 90    
Kazura 1 90    
         
Leimonas 27 2331 2 2
Radavičius 24 2086 7/1 5
Urbšys 26 2059 8 8
G. Slavickas 23 1651 3 1
Gardzijauskas 22 1358 4 6
Esau 12 807   3
Zagurskas 21 745 2  
Krasnovskis 16 558   2
Kozyuberda 4 315 1  
Chvedukas 6 305 1  
E. Biskys 4 82    
         
Lukšys 15 1303 3/1 9
Brokas 25 869 1 3
Beniušis 10 847   11
B. Biskys 3 57    

Čia man pasirodė įdomūs „Lietuvos futbolo enciklopedijoje“ pateikti duomenys apie rezultatyvius perdavimus. Juose yra vienas Sūduvos žaidėjas, Ramūnas Radavičius, kuris atlikęs 10 rezultatyvių perdavimų, užėmę antrą vietą bendroje A lygos statistikoje (pirma atiteko Deimantui Bičkai iš Ekrano, sugebėjusiam sėkmingai kamuolį atiduoti net 19 kartų. Rezultatyviausių lygos žaidėjų sąraše turime tris Sūduvos futbolininkus – Beniušį trečioje vietoje, aukščiau praleidusį Trakį iš Ekrano ir Kuklį iš Šiaulių. Žemiau liko Povilas Lukšys ir Andrius Urbšys.

O čia – rezultatyvių perdavimų pačioje Sūduvoje suvestinė (Dėkui dar kartą „Lietuvos futbolo enciklopedijai“). 

  Rezultatyvūs perdavimai
Radavičius 10
V. Slavickas 3
G. Slavickas 3
Gardzijauskas 3
Lukšys 3
Krasnovskis 3
Leimonas 2
Esau 2
Urbšys 1
Brokas 1
Brunas Biskys 1

Sūduva A lygoje įmušė šešis 11 metrų baudinius. Tris įkalė Gardzijauskas, po 1 – Radavičius, Beniušis ir Lukšys. Jauniausias komandoje buvo Brunas Biskys – 18-os su trupučiu metų. Vyriausias – Skinderis (34-eri). Sūduvos amžiaus vidurkis – 24.5 metų (vyriausias lygoje buvo Ekranas – 26.5 metų vidurkis), jauniausia – Banga (22.5 metį).

Iš A lygos protokolų galima gauti ir priežastis, už kurias žaidėjams yra rodomos kortelės. Sūduvos priežastys išsidėsto štai taip: Grubus žaidimas – 27 kartai; Nesportiškas elgesys – 10 kartų; Nesutikimas su teisėjų – 6; Pavojingos atakos nutraukimas – 6, Necenzūrinis išsireiškimas – 2; Pražangos simuliavimas – 2, Grubus nugriovimas – 2; varžovo sulaikymas – 1.

Čia, be abejo, iškalbingiausias yra kortelių kiekis, gautas už šnekas su teisėju. Kaip matote, tokių atvejų buvo 8. Urbšys gavo 2 tokias korteles; G. Klevinskas, G. Slavickas, Samusiovas, Lukšys, Radavičius, Saulius Klevinskas – po 1. Už necenzūriškus išsireiškimus bausti G. Slavickas ir Samusiovas. Daugiausia kortelių – 13 – per ketverias rungtynes Sūduvai parodė teisėjas Sergėjus Slyva. Po 8 kartus ranką su kortele prieš Sūduvos žaidėjus kėlė Audrius Kancleris ir Paulius Malžinskas.

Tuo tarpu priešininkų gretose daugiau nei įvartį į Sūduvos vartus įmušusių buvo du – Deimantas Bička iš Ekrano ir Mindaugas Grigalevičius iš Vėtros. Abu Sūduvai įkalė po du kartus. Tuo tarpu Deimantas Bička žaisdamas prieš Sūduvą dar sugebėjo atlikti tris rezultatyvius perdavimus.

A lygoje Sūduvos varžybas per visą sezoną aplankė 21 400 žmonių. Suprantu, kad žiūrovų skaičiavimas visada kelia įvairių klausimų, todėl skaičiai ir čia – sąlygiški. Pridėjus žmones, kurie Marijampolėje atėjo pažiūrėti Europos taurės, LFF taurės ir Baltijos lygos rungtynių, gauname 27 100 galvų. „Lietuvos futbolo enciklopedija“ teigia, kad Sūduvos stadiono lankomumas yra vidutiniškai maždaug 1532 žmonės per rungtynes ir sako, kad šis rodiklis yra geriausias A lygoje. Tiesa, į šį skaičių neįtrauktos paskutinės rungtynės manieže.

Daugiausiai žmonių A lygoje į Marijampolės stadioną susirinko birželio 21 dieną pažiūrėti, kaip Sūduva žaidžia su Vėtra – tas rungtynes stebėjo 2500 žiūrovų. Mažiausiai – kaip visi puikiai žinome – buvo paskutinėse rungtynėse manieže (500 žmonių). Tiesa, tik 700 žmonių užsuko pažiūrėt, kaip Sūduva Baltijos lygoje lošia su Narvos Trans iš Estijos. Tuo tarpu didžiausi skaičiai Sūduvos rungtynėse užfiksuoti Marijampolėje Europos lygos rungtynių metų (teigta, kad žmonių buvo 3500) ir LFF taurės finale su Tauru, kur, kaip teigta, susirinko apie 4000 žmonių.

Štai tiek visokiausių skaičių. O dabar – tiesiog įmetu likusių šio sezono turnyrų statistiką. Tiek žinių. Pirmai pradžiai – pats tas.

Europos lyga. 

Žaidėjas R Min. G/R Įv.
Klevinskas 2 180   -2
         
V. Slavickas 2 180 1  
Skroblas 2 180    
Skinderis 2 180    
         
Leimonas 2 180    
Kozyuberda 2 180 1  
Radavičius 2 180 1  
Urbšys 2 171    
G. Slavickas 2 158    
Gardzijauskas 2 122    
Zagurskas 2 17    
Krasnovskis 1 9    
         
         
Lukšys 2 180   1
Brokas 2 64    

LFF taurė. 

Žaidėjas R Min. G/R Įv.
Klevinskas 4 360   2
Vitkauskas 1 90    
         
Skroblas 5 450 2  
Skinderis 4 360 2  
V. Slavickas 4 360   1
Samusiovas 3 270    
G. Klevinskas 2 167    
Gnedojus 1 90 1  
         
Leimonas 5 437 1  
Radavičius 5 429   4
G. Slavickas 5 380 1  
Urbšys 5 375   3
Gardzijauskas 3 247   2
Zagurskas 3 170    
Chvedukas 1 90   1
Esau 1 77   1
Krasnovskis 2 41 1  
Lasevičius 1 25    
Bagdanavičius 1 30    
Plikaitis 1 21    
Doreika 1 13    
E. Biskys 1 13    
         
Lukšys 4 251 2 2
Beniušis 1 90   1
Brokas 3 62    
B. Biskys 2 52    

 Baltijos lyga. 

Žaidėjas R Min. G/R Įv.
Vitkauskas 2 180   -1
         
Skroblas 2 180    
V. Slavickas 2 169    
Skinderis 1 90    
G. Klevinskas 1 90    
Zelmikas 1 90    
         
Urbšys 2 180   1
G. Slavickas 2 149    
Radavičius 2 135   1
Zagurskas 2 126    
Gardzijauskas 2 120    
Esau 2 114    
Leimonas 1 90    
Kliučinykas 1 45    
Krasnovskis 1 31    
Chvedukas 1 11    
         
Beniušis 2 163   1
Brokas 1 17    

Interviu su Prezidentu

Miesto Laikraštis“ šiandien paskelbė itin vertingą interviu su Sūduvos prezidentu Vidmantu Murausku. Tokiu vertingu, kad, manau, jį verta atskiru paskelbimu paskelbti. Mėginau paprašyti leidimo šį tekstą čia va štai taip paskelbti, bet jokio atsakymo nesulaukiau. Tai ryžtuosi tai padaryti be formalaus leidimo – tikiuosi, kad laikraščio leidėjai traktuos šį mano veiksmą, kaip papildomą paties laikraščio reklamą, o ne kaip intelektualinės nuosavybės vagystę. Bet kokiu atveju – jeigu būsiu paprašytas, tekstą pašalinsiu. Leidimas gautas!!!

Taigi, virtualiai dėkoju tiek laikraščiui, tiek žurnalistei Liucijai Burbienei, kuri tinkamus klausimus uždavė, o labiausiai – Vidmantui Murauskui, kuris kaip niekad atvirai ir išsamiai į tuos klausimus atsakė.  Tekstą skelbiu taip, kaip jis pasirodė “Miesto laikraštyje“.

>>>>

Sekmadienį Klaipėdoje „Sūduvos“ futbolo komanda, baigiamosiose sezono rungtynėse įveikusi Plikių „Sakuonos” vienuolikę 8:2,  pateko į šalies Futbolo federacijos taurės turnyro pusfinalį. Priminsime, marijampoliečiai iškovojo Lietuvos A lygos futbolo čempionato „bronzą“ ir teisę atstovauti šaliai viename Europos taurių turnyrų.  O geriausių pasaulio klubų reitingų „Sūduva“ yra 164 vietoje.

„Miesto laikraštis“ apie pasibaigusį sezoną,  futbolo įtaką Marijampolei, marijampoliečių siekį vadintis Lietuvos futbolo sostine kalbėjosi su futbolo klubo „Sūduva“ prezidentu Vidmantu MURAUSKU. 

– Prasidedant šių metų futbolo sezonui „Sūduvai“ klubo vadovai nekėlė komandai uždavinių tapti šalies čempione, tačiau dabar Marijampolės futbolo aistruoliai lyg ir nusivylę, kad  iškovoti tik bronzos medaliai?

– Čempionatas, iš aukščiausios lygos pasitraukus „Kauno“ ir Klaipėdos „Atlanto” ekipoms, buvo gana įdomus, nors šių komandų  trūko. Niekas dabar negali pasakyti, kokią intrigą būtų sukūrę šie klubai. „Sūduvai“ nebuvo keliami uždaviniai šalies čempionate užimti  konkrečią vietą, konkretus buvo tik vienas uždavinys –  patekti į UEFA taurės turnyrą, tačiau ir treneriai, ir futbolininkai  žinojo, kad reikia žaisti taip, kad patiktų žiūrovams –  kovoti nuo pirmos iki paskutinės susitikimų minutės.

Sezono „aritmetika“  nekelia rūpesčių: „Sūduva“ trečią kartą klubo istorijoje iškovojo šalies čempionato bronzos medalius, tapo Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyro nugalėtoja, susitikime su Lietuvos čempionatą  praėjusiais metais laimėjusia Panevėžio „Ekrano“ ekipa iškovojo  supertaurę. Tačiau įgyvendinti uždavinį žaisti gražų futbolą komandai pavykdavo retai. Prisiminkime kad ir  paskutiniąsias čempionato rungtynes su Kauno „Teledemos” komanda – „Sūduva“  gražų, azartišką futbolą žaidė iki 35 minutės, kai rezultatas tapo  3:0, o paskui žaidimo aistra išblėso, liko tik pareiga kaip nors „atidirbti“ iki finalinio švilpuko. Priešininkai tokių dalykų neatleidžia. Tokie nuosmukiai  „Sūduvą“ šį sezoną persekiojo daug kartų, ypač antrojoje čempionato pusėje.Todėl, nors bendri rezultatai lyg ir neblogi, negaliu sakyti, kad komanda įgyvendino jai  keltus uždavinius.

– Gal įtakos turėjo ir sunkmetis?

– Pradėdami sezoną, žinojome, kad klubas pinigų turės pustrečio ar tris kartus mažiau nei 2008 metais. Todėl žaidėjams negalėjome mokėti tokių atlyginimų, kokie buvo praėjusį  sezoną, jie ir patys tai suprato. Sutrumpėjo ir komandos narių sąrašas – jei ankstesniais metais jį sudarydavome iš 22-24 sportininkų, tai šiemet vertėmės  16-18 žaidėjų. Kiekviena trauma atsiliepdavo žaidimo kokybei, varžė trenerių sumanymus.

Beje, visiems treneriams: vyriausiajam Gedeminui Jarmalavičiui, asistentui Donatui Vencevičiui,  vartininkų treneriui Andriui Ramonui  didelių pretenzijų neturiu. Jie dirbo nuoširdžiai, pagal savo galimybes. Galbūt kartais treneriams pritrūkdavo kvalifikacijos, ne visuomet pavykdavo komandą rungtynėms nuteikti psichologiškai. Priekaištauti treneriams norėčiau tik dėl vidaus drausmės. Kai „Sūduvą“ treniravo italai, apie tai net kalbėti netekdavo, tvarka buvo. Gaila,  tik baigiantis sezonui mane pasiekė žinios, jog kai kuriuos „Sūduvos“ futbolininkus net ir prieš  svarbias rungtynes žmonės matė  prekybos centruose perkančius alkoholinius gėrimus, žaidėjai pastebėti – net apsirengę „Sūduvos“ sportiniais kostiumais – parke ant suoliuko gurkšnojantys alų. Tai atsiliepdavo rezultatams – jeigu pirmą kėlinį toks pagiringas sportininkas dar šiaip taip atlaikydavo, tai antrame jį tarsi ištikdavo krizė. Manau, pirmiausiai tokius dalykus turėtų pastebėti ir jų  nenutylėti treneriai. Juk sportininkai visų pirma turi įsisąmoninti, kad futbolas – ne tik jų pomėgis, bet ir  profesionalus darbas, už kurį jiems mokamas atlyginimas.

O kaip galima vadinti profesionalu žaidėją, jeigu naktį buto, kuriame jis gyvena, kaimynai dėl  sportininko keliamo triukšmo priversti kviesti policiją, jeigu naktiniame bare prisigėręs žaidėjas įsivelia į muštynes ir atsibunda reanimacijos palatoje? Gaila, tačiau šį sezoną „Sūduvos“ atstovai tokių incidentų neišvengė. Todėl drausmės komandoje bus daugiau, galbūt profesionalius sportininkus kaip ir profesionalius vairuotojus prieš darbo dieną būsime priversti tikrinti alkotesteriais ar kita panašia aparatūra.

– Neminėjote  konkrečių pavardžių…

– Baigiantis sezonui komanda buvo gerokai pasikeitusi lyginant su pradėjusia čempionatą.  Prasidėjus pirmenybėms, ekipą sustiprino gynėjai Giedrius Klevinskas, Alfredas Skroblas, saugai Eivinas Zagurskas, Ernestas Biskys, Povilas Krasnovskis, puolėjo pozicijoje žaidžiantis Brunas Biskys. Manau, svarų indėlį  įnešė Mantas Samusiovas, turintis lyderio,  galinčio uždegti komandą, savybių. Tačiau jis „Sūduvoje“ žaidė neilgai, kol sulaukė pelningesnio pasiūlymo iš Ukrainos.  Mes neturėjome galimybių mokėti panašaus  atlyginimo.

Po metų pertraukos į ekipą grįžo saugas Sergejus Koziuberda, tačiau dėl traumų jis žaidė labai trumpai. Puolėjas Povilas Lukšys pareiškė norą žaisti Lenkijos klube, „Sūduva“ neprieštaravo.  Stiprindami puolimo grandį liepos pabaigoje pasirašėme sutartį su Ispanijos Saragosos „Real” klubo dublerių komandoje žaidusiu puolėju Esau Garsija Alvares, rugpjūtį komandą papildė „Kauno“ ir Slovakijos „Dunajska Streča“ komandose žaidęs puolėjas Ričardas Beniušis. Jie žaidė pagirtinai, tačiau atrodo, kad pritapti „Sūduvoje“  jiems pritrūko laiko.

Tenka apgailestauti, kad iš komandos nusprendė pasitraukti marijampoliečiai broliai Brunas ir Ernestas Biskiai. Jie  žaidė neblogai, manau, yra perspektyvūs sportininkai, jeigu tik klubai, kuriuos jie pasirinko, sudarys marijampoliečiams galimybes tobulėti. Labai nuvylė iš „Vilniaus“ klubo į „Sūduvą“ pakviesti E. Zagurskas ir P. Krasnovskis – jiems dažnai neužtekdavo ryžto ir jėgų gerai žaisti visas rungtynes.
Prognozuoti, kokia „Sūduva“ bus ateinančiais metais, dabar  sunku. Tai priklausys ne tik nuo rėmėjų galimybių, bet ir sportininkų požiūrio į savo darbą, kurį matėme šiemet.  Jau apsisprendėme, kad sutartys nebus pratęstos – klubo ar žaidėjų iniciatyva – su Irmantu Zelmiku, Povilu Krasnovskiu, Eivinu Zagursku, Marium Skinderiu, Mindaugu Gardzijausku. Tikimės, susitarti su treneriais Andrium Ramonu ir Donatu Vencevičium, žaidėjais Saulium Klevinsku, Ramūnu Radavičium, Giedriumi Slavicku, Giedriumi Klevinsku, Alfredu Skroblu.

– Ar sunkmetis nepraretino rėmėjų gretų?

– Pagrindinis klubo rėmėjas jau ne vienerius metus yra mano vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė „Sumeda“. Jaunystėje žaidžiau futbolą, labai domiuosi šiuo sportu. Ir nebijau prisipažinti, kad man ne vis tiek, kaip atrodys ir bus vertinamas Marijampolės futbolas. Todėl su kitais rėmėjais stengiausi pastatyti  stadioną ir dengtą maniežą. „Sūduvos“ komanda  yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Lėšų futbolo klubui skiria Marijampolės  savivaldybė. Šiemet jos indėlis  – apie ketvirtadalis  biudžeto. Komandą rėmė  bendrovės „Statybos ritmas”, „Garfus”, Mavista”, „Budsavos baldai”,  transporto paslaugas ekipai nemokamai teikė bendrovės „Hertransus”, „Viliaus transportas”.

– Jūs esate ir „Sūduvos“ futbolo klubo prezidentas, ir bendrovės „Sumeda“ generalinis direktorius. Kodėl Pasaulio pirmenybių atrankos turnyro rungtynes su Rumunijos komanda Lietuvos reprezentacinei ekipai teko žaisti baloje?

– Stadionas atiduotas eksploatuoti  pernai. 2008 metais  didelių liūčių per varžybas nebuvo, todėl neišryškėjo, kad stadiono veja nesugeba sugerti vandens pertekliaus. Šiemet trijose rungtynėse  sportininkai murkdėsi vandens balose. Aš, kaip vienos stadiono veją įrengusios  bendrovės „Sumeda”  generalinis direktorius,  viešai pripažinau, kad darbai atlikti blogai, „broką“ reikia ištaisyti. Pažadu, iki kito  sezono pradžios „Sumedos“ bendrovė savo lėšomis išspręs visas iškilusias problemas.

– Marijampolė turi naują futbolo kompleksą, miesto ekipa iškovojo šalies čempionato bronzos medalius. Ar turime teisę pretenduoti į šalies futbolo sostinės vardą?

– Mačiau, kad į stadiono atidarymą susirinko apie 6 tūkstančiai marijampoliečių.

Nuo vieno iki dviejų  tūkstančių žiūrovų stebi kiekvienas rungtynes.  Jeigu kas dešimtam ar dvidešimtam miesto gyventojui rūpi futbolas,  miesto komanda neturėtų apvilti jų lūkesčių.

Gal kol kas Marijampolė, palyginti nedidelis šalies miestas, nėra  svarbiausia Lietuvos futbolo žemėlapio vieta, bet futbolas yra labiausiai marijampoliečių lankomas, stebimas ir komentuojamas sportas.

Komanda tirpsta: gandai ir tikrovė

krasnov

Povilas Krasnovskis yra vienas tų, kurių komandoje kitais metais tikrai nebus. Ar jis tikrai, taip sakant, vilčių nepateisino?

Jei pernai sudėtį dėliot komanda pradėjo tik metų pabaigoje, šiemet bronzos medalius kai kuriems sūduviečiams, matyt, teks paštu siųsti. Šnekų apie atleidžiamus žaidėjus pasigirdo iškart po paskutiniųjų A lygos rungtynių. Kaip pastaraisiais metais nutinka, jos pirmosios šiame bloge ir pasirodė (stebėtis nėra ko – o kur kitur joms rodytis?). O štai šiandien jos pasiekė ir „geriausią futbolo portalą Lietuvoje“ (schema taip pat jau žinoma).

Sūduvos administratorius patvirtino, kad kontraktai buvo užrišti su Zagursku, Krasnovskiu ir Skinderiu. Zelmiką portalas užregistravo, kaip „nepatvirtintai palikusį komandą“, o Gardzijauską kitame straipsnyje pavadino traumuotu. Taip pat užsiminė, kad dar kelių žaidėjų ateitis neaiški. Savaime suprantama – ateitis Sūduvoje.

Komandos administratorius Romualdas Švedkauskas, lyg koks Seimo kancleris, „plačiau komentuoti nenorėjo“. Nors ir gaila, tačiau – tame nenorėjime ką nors daugiau paaiškinti nieko naujo nėra. Pono Švedkausko nekaltinu – tokia jau komandos pozicija. Iš komandos paleidžiami žaidėjai, tačiau komanda neturi jokio noro nei apie tai pranešti, nei bent truputį paaiškinti, kokios yra to priežastys. O juk priežasčių, greičiausiai, yra, nes atleidimai savo stiliumi gerokai primena pernykščius.

Ar pradėsim spėliot? Įtariu, tai neišvengiama. Kai trūksta žinių ir oficialios pozicijos, mums nieko kito nebelieka, kaip mėgint informacijos spragas užpildyt patiems. Bet aš to nedarysiu. Nes nieko daugiau nežinau, o eilinių sąmokslo teorijų išradinėti nesinori.

Toliau laukiam žinių.

Geriausi iš geriausių

rd

Geriausias! Rmūnas Radavičius poilsiauja per liūtį žaidžiant su Ekranu trečiame rate.

Gerai. Blogą nuotaiką – į šiukšlyną, šventė prasideda. Daug negaišuodamas skelbiu šio sezono geriausius Sūduvos žaidėjus, kuriuos išrinkote jūs. Jokie prizai teikiami nebus – dovanojame virtualų sveikinimą ir galimybę gauti dar vieną virtualų titulą.

Pirmiausia norėčiau padėkoti visiems, kurie nepatingėjo, pora minučių pamąstė ir dar minutę sugaišo man savo pamąstymus siųsdami. Šiais metais buvo 28 balsavusieji – visai neblogas rezultatas turit omeny, kad pernai balsuojančių buvo tik 16. Dėėėėkui!!!!!!!!!!!!!

Kadangi futbolas.lt Lietuvos geriausiu renkasi klausdamas 50 žinovų, tai mūsiškiai 28 skamba visiškai padoriai. Juolab, kad tie 28 tikrai geriau išmano, ką sako, nei tie 50 (nes sudėtinga visos Lietuvos futbolą įvertint, kai jį tik stadionuose gali pamatyt).

Gerai. Štai kokie buvo šių metų rinkimų rezultatai:

Vieta
Žaidėjas
Taškai
Paminėtas
Pirmos vietos
1
Radavičius
83
23
12
2
S. Klevinskas
70
22
7
3
V. Slavickas
38
17
1
4
Samusiovas
27
8
3
5
Leimonas
20
10
1
6
Skinderis
17
5
2
7
Lukšys
16
8
1
8
Urbšys
9
3
1
9
G. Slavickas
8
4
 
10
Skroblas
6
4
 
11
Gardzijauskas
5
2
 
12
Esau
5
4
 
13
Beniušis
3
1
 

Pirmiausia perduokite linkėjimus šių rinkimų laimėtojui – Ramūnui Radavičiui. Jis ir skelbiamas geriausiu 2009 metų sezono Sūduvos žaidėju bei stoja į gretą šalia Dariaus Maciulevičiaus, kuriam šis garbingas titulas jūsų buvo suteiktas pernai. O tada būtų galima pasveikinti Saulių Klevinską ir Vaidą Slavicką, užėmusios šioje lentelėje atitinkamai antrą ir trečią vietas.

sk

Nr. 2: Saulius Klevinskas ir LFF taurė

Pradžiai – trumpas žvilgsnis į pernykščio balsavimo rezultatus. Pernai buvo paminėti 10 žaidėjų, šiemet – 13. Iš tų dešimties, penkių komandoje apskritai neliko, o kai kurie (Kozyuberda, Vitkauskas) žaidė tik epizodiškai. Koziuberda buvo 4, Vitkauskas – 6, Vaidas Slavickas – 7, o Radavičius – 9, priešpaskutinis. Sauliaus Klevinsko apskritai nebuvo – ir nieko nuostabaus – nes jo vietą pernai Vitkauskas buvo užėmęs.

Ar galima, į šių metų rezultatus žvelgiant, kokių nors didesnių išvadų padaryt? Nugalėtojai aiškūs ir juos buvo galima prognozuoti. Abu pirmas vietas užėmę žaidėjai stabiliai ir visą sezoną buvo ryškiausi komandoje. Gal ne visuomet maksimaliai efektyvūs (ypač Radavičius), tačiau iš tribūnų žvelgiant – akivaizdūs komandos lyderiai. Sauliaus Klevinsko įvertinimas džiugina, nes vartininkams visuomet sunkiau vien žaidimu išsiskirt (nebent kokią šukuoseną ypatingą turi). Galų gale ir vienos vartininko klaidos kaina žymiai didesnė ir ryškesnė, nei aikštės žaidėjo.

vs

Nr. 3: Vaidas Slavickas per pertrauką moja tribūnoms

Gali būti, kad Samusiovas šiais metais buvo Sūduvoje aukščiausios kvalifikacijos žaidėjas, tačiau tai, kad jis čia praleido tik pusę sezono, manau, išbraukė jo vardą iš dažno jūsų siųsto sąrašo. Leimonas mano manymu yra šiais metais didžiausią pažangą padaręs Sūduvos futbolistas, tačiau apie tai dar bus progų pakalbėt. Pernai jo geriausiųjų sąraše nė su žiburiu nebūtum radęs. Bent jau mane džiugina ir aukštas Skinderio įvertinimas. Kažkoks sunkus šio žaidėjo gyvenimas buvo (kaip galima buvo suprast apie jį jau būtuoju laiku reikia kalbėt) Sūduvoje – jis ir vėl buvo tyliai, bet patikimai savo darbą dirbantis gynėjas. Ir joks kitas žaidėjas jau kelintą sezoną taip stipriai nėra trenerių baudžiamas už klaidas. Sunku pasakyt, kas ten komandos viduje dedasi, tačiau iš šalies žvelgiant jo nusėdimas ant atsarginių suolo sezono pabaigoje buvo nelabai suprantamas (tas pats, beje, buvo ir pernai, jei teisingai pamenu). Ir paskutinis punktas. Manau, daugiau taškų buvo vertas Beniušis. Tačiau antroje sezono pusėje patekus į komandą, sunkoka žibėti taip, kad kitus nustelbtum. Ir nors Beniušio įmuštas įvarčių kiekis ir turėjo užauginti gerbėjų pagarbą, tačiau jam nepavyko pasiekti to, ką padarė Lukjanovs. Latvis, nors žaidė tik pusę sezono, jūsų buvo nubalsuotas trečiai vietai.   

Ne. Vis tik dar vienas punktas liko. Į pirmą šešetuką pateko Radavičius ir kone visi ryškesni gynybinio plano Sūduvos futbolininkai (trūksta tik Skroblo). Šiokia tokia mintis galvojant apie kito sezono komplektaciją.

28: SŪDUVA 4:2 LKKA

55

Sezonas buvo sunkus mums, buvo sunkus komandai, o sunkiausias jis buvo treneriui, sulaukusiam fontanų pagrįstos ir nepagrįstos kritikos. Toks jau tas trenerių likimas...

Štai ir baigėsi dar vienas sezonas. Taškas padėtas. Liūdnas buvo tas taškas. Šitos rungtynės man buvo žymiai liūdnesnės už tas visas, kuriose Sūduva žingsnis po žingsnio švaistė galimybes laimėti aukso medalius. Rungtynės buvo tarsi graudus vainikas ant viso sezono duobėto kelio. Kai Vilniuje, stebint rekordiniam poros tūkstančių žmonių būriui, Ekranas laistėsi šampanu ir dalijosi jį su ištikimiausiais gerbėjais, mes tylomis skirstėmės namo. Nors komanda laimėjo šiemet ne taip jau mažai, nebuvo nei džiaugsmo, nei padėkos skandavimų („ačiū ačiū ačiū“), nei to smagaus jausmo, kuris ateina tuomet, kai nuveiki ką nors prasmingo. 

Jau einant pro uždarytą stadioną stebėjausi, kad aikštelėje tiek mažai automobilių. Juk aikštelė prie maniežo nėra tokia didelė, kad tilptų visi, norintys pamatyti savo mylimos komandos atsisveikinimo rungtynes. Deja. Prie draugiškas ikisezonines menančio staliuko su dviem merginom ir bilietas eilės praktiškai nebuvo. Žmonių viduje taip pat buvo labai jau nedaug. Pusė tūkstančio. Tai dar labiau priminė ikisezonines draugiškas. Kaip ir tai, kas vyko aikštėje.

Kad jį kur galas – tikėjausi, buvau tikras, kad Sūduva per šias nieko nereiškiančias rungtynes padovanos mums įvarčių fejerverką, smūgius per save, įkvėpimo nuspalvintas kombinacijas, vieną kitą pokštą ir bent keletą triukų, kurie atliekami savo malonumui. Iš pradžių atrodė, kad taip ir bus. Dešimt minučių komanda laigė kaip ant sparnų, įkalė pora įvarčių, maudė LKKA per visus galus ir suteikė viltį, kad bus pasiektas A lygos rezultatyvumo rekordas. Tačiau įmušę trečią, prisimenant trenerio žodžius, pradėjo žaisti taip „kaip reikia mums“. Kitaip tariant, nustojo žaisti apskritai. Likusios 60 minučių buvo gryna neviltis. Komandos visiškai neliko. Aikštėje prasidėjo visiškas chaosas. Beniušis gynėsi, krašto gynėjas puolė, centro gynėjas gynėsi krašte ir t.t.

52

Are you talking to me? Situacija iš "Krikštatėvio"

Šių rungtynių chaosas liūdnai simbolizavo ir visą sezoną. Komanda, žaisdama su smarkiai silpnesniu varžovu, sugebėjo visiškai subyrėt. Reikia pagirt LKKA vyriokus, kad jie irgi žaidė savo malonumui. Pernelyg nesirūpino gynyba, žiūrėjo į priekį. Štai kodėl pirmam kėliny Sūduva taip lengvai puolė – tiesiog LKKA apie gynybą nelabai galvojo. Antram kėliny jie pridėjo dar daugiau energijos ir buvo stipresnė komanda. Žiauru, tačiau kai LKKA įmušė antrą įvartį, lygiosios ėmė rodytis visiškai įmanomas šių rungtynių rezultatas. O juk pradžioje buvo akivaizdu, kad žaidžia skirtingo kalibro komandos ir kad viena iš jų neturi nė mažiausios vilties išlipti sausa. Tačiau mūsiškai per 90 minučių sugebėjo taip transformuotis, kad buvo akivaizdu – jei čempionate būtų žaidžiami dar du ratai ir dėl bronzos medalių dar reikėtų smarkiai pakovoti.

Tokio vaizdo aikštelėje negaliu pateisinti motyvacijos stoka. Lentelės prasme šios rungtynės nieko nereiškė. Jas buvo galima 0:10 pralaimėt – statistiškai niekas nebūtų pasikeitę. Tačiau tuo pat metu šios rungtynės buvo žiauriai svarbios. Jos buvo žiauriai svarbios tiems žmonėms, kurie vis tik ryžosi ateiti jų pažiūrėti.

53

Skrisčiau skrisčiau jei galėčiau - Ramūnas Radavičius

Šį sezoną namuose į A lygos rungtynes tik keturis kartus atėjo mažiau nei 1500 žmonių. Šiandien jų buvo 500. Žiauru, bet komanda per paskutinius turus sugebėjo visiškai užmušti gerbėjų susidomėjimą savo likimu. Sakyčiau, kad tie 500 greičiausiai yra patys ištikimiausi. Tie, kurie būtų susirinkę netgi tuomet, jei Sūduva lėktų į I lygą ir šios rungtynės jau nebegalėtų nieko pakeisti. Šie žmonės nusipelnė tokios spektaklio, kad visi kiti, kurie ateiti patingėjo, gailėtųsi taip pasielgę.

Graudu, kad taip nenutiko. Sūduva eilinį kartą sužaidė taip, kad didesnę dalį gerbėjai liūdnai šypsojosi žiūrėdami beviltišką kamuolio baksnojimą aikštėje.

Graudu buvo stebėti būrelį žiūrovų, kurie, nebeturėdami kur dėtis iš nuobodulio, ėmė aktyviai laukti, kada gi pagaliau Giedrius Slavickas pirmą kartą muš į vartus.

Graudu buvo, kad skelbiant šių metų Sūduvos pasiekimus, niekam nekilo jokio noro paploti.

Graudu buvo matyti trenerį, paskutinėse sezono rungtynėse piktai šaukiantį ant Zagursko už tai, kad tas vėluoja su pasu arba iš viso jo neatiduoda. Juk tai yra paskutinės rungtynės! Ir treneris turėjo visą sezoną, kad jaunam žaidėjui įkaltų į galvą tokį elementarų futbolo elementą.

Graudu, buvo klausytis, kaip per mikrofoną prašoma žaidėjų pasilikti bendrai nuotraukai. Buvo akivaizdu, kad niekam tos nuotraukos nereikia. Dar graudžiau buvo matyt, jog kai kurie žaidėjai apskritai bendrą fotosesiją nutarė praleisti ir palaukti tą laiką automobilyje. Neužsipulkite – nekaltinu aš žaidėjų. Kaltinu „sistemą“, „aplinką“, kuri tokią situaciją padarė įmanomą. Akivaizdu, kad komandoje ne viskas eina lyg sviestu patepta, kaip kad neretai mums atrodydavo ankstesniais metais.    

50

Komanda po sezono dėkoja Sakalams. Galim jiems padėkot ir mes.

Jei ne nuolatinis Sūduvos Sakalų skandavimas būtų iš viso liūdna. Jie vieninteliai dirbo savo darbą nepriklausomai nuo to, kad dėjosi aikštėje ir sukūrė bent jau šiokią tokią šventės iliuziją.

Tokios liūdnos sezono pabaigos net neprisimenu. Net pernai, nieko gero nedavusiose paskutinėse rungtynėse su Žalgiriu Vilniuje buvo linksmiau, nors tą kartą apskritai jokių prizų nebuvo laimėta.

Štai taip. Gal ir labai aš čia pesimistiškai viską šį kartą pamačiau, tačiau visa sezono pabaiga buvo pesimistinė. Ir nors turėjo puikias – tiesiog idealias galimybes – komanda to pesimizmo nepasistengė išsklaidyti paskutinėse rungtynėse.

Bet kokiu atveju, šitas pesimizmas nieko nekeičia. Sezonas baigėsi ir visi keliausim užtarnauto poilsio. Ir mes, ir žaidėjai, ir treneriai. Pesimizmą pamiršim ir tikėsimės, kad kitas sezonas bus šviesesnis. Štai čia ir yra didžioji futbolo jėga. Niekas nesibaigia šiandien. Visada yra kitos rungtynės, visada yra būsimas sezonas, visada yra ateitis. Kiekvienas pralaimėjimas sukuria viltį, kad kitą kartą būtinai laimėsim. Taip ir bus. Būsim čempionai. O po dešimt metų laimėsim Čempionų lygą. Be ironijos ir sarkazmo. Tikėjimas daro stebuklus. Stebuklai norus paverčia realybe. Dėkui visiems, buvusiems šį sezoną su Marijampolės Sūduva.


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1 189 173 hits