Archive for the 'Statistika' Category

4 liūdnos statistikos, aiškinančios prastą Sūduvos sezoną ir 1 optimistinė

suduva-siauliai-3

Kaip ir dera sezono pabaigai, eteryje pasirodė visokių skaičių, statistinių suvestinių ir matematikų. Smagu tuos skaičius apžiūrėti. Gaila tik, kad niekas jokių išvadų nemėgina daryt. Tiesa, galima dar tikėtis ko nors iš šio blogo uolaus skaitytojo Remio, kuris savo pasakojimus apie futbolą ir knygas (!) guldo bloge gargzdas.lt. Statistika su išvadomis – jo mėgstamas rašinių apie futbolą žanras. Pamėginsiu Remį aplenkti.

Be abejo, mane domina tik Sūduva. O šiemet visokiausi skaičiukai kaip niekad veda prie apverktinos mūsų komandos vietos lentelėje paaiškinimų. Ir tai jau bus paskutinis šio sezono taškas. Nebent mūsų Prezidentas susimylės sezoną tradiciškai įvertinti.

Pirmoji pseudostatistinė priežastis – treneriai. Įdomiai šiemet A lygoje stojo ir nugriuvo trenerių klausimas. Štai pažiūrėkite – medalius laimėjo tik užsieniečių treniruojamos komandos. Beje, paskutiniame rate prasidėjusias lenktynes dėl bronzos medalių į vienus vartus laimėjo užsieniečiai treneriai. Kita įdomybė – aukščiausias vietas užėmę lietuvių treniruojami klubai sezono įkarštyje savo lietuvius trenerius atleido. Visą sezoną atgrojo tik du lietuviai – Šiaulių Jarmalavičius ir Granito Poškus. Tiesa, užsieniečiai labiausiai ir pasišiko – čia, aišku, omeny turiu Bangos ir Dainavos vadus. Išvada? Paprasta. Nori laimėti medalius – ieškok trenerio užsienyje. Nors skandalo? Irgi – ieškot trenerio užsienyje. Rizikinga? Be abejo. Tačiau geriau rizikuoti, nei vartytis lentelės viduryje. Atsiprašau, Bangos ir Dainavos žmonių, kurie galbūt su šiuo drąsiu teiginiu ir nesutiktų.

Antroji statistinė priežastis – lygiosios. Sūduvos statistikoje šiemet – mažiau pralaimėjimų, nei jų patyrė aukščiau užlipę Trakai ir Atlantas. Sūduva pralaimėjo lygiai tiek pat kartų, kaip ir antrąją vietą laimėjusi Kruoja. Užtat Sūduvos lygiųjų skaičius (11) neturi sau lygoje lygių! Visa tai reiškia, kad Sūduva už minėtas komandas pasiekė mažiau pergalių. Kaip kažkas čia pastebėjo, medalius mūsuose paprastai laimi tos komandos, kurios laimi daugiau nei pusę sezono rungtynių. Tai nėra šimtaprocentinė tiesa – yra buvę ir kitaip. Tačiau iš esmės ši taisyklė yra teisinga. O dabar pagalvokime, kas būtų nutikę, jei Sūduva būtų pasiekusi pergales prieš akivaizdžiai silpnesnius varžovus – prieš Granitą, Dainavą ir dukart Ekraną. Būtų turėjusi 8 taškais daugiau. 8 taškai būtų antrą vietą garantavę su kaupu.

Trečioji statistinė priežastis – gerai pradėjome, bet gerai užbaigti nesugebėjome. Į šią grafą patenka dvi matematikos. Kadangi jau buvau apšauktas sovietinių prisiminimų žadintoju, tai priminsiu dar vieną atlieką iš praeities. Sovietiniais laikais futbolo čempionate buvo toks garbingas prizas pavadinimu „Už ryžtą nugalėti“. Šiuo prizu būdavo apdovanojamos komandos, kurios pasiekdavo pergales, nors pirmosios praleisdavo įvartį. Sūduva šiemet tokio žanro rungtynių turėjo kaip niekad daug – ne jei kai kurios iš jų ir neatitinka tų sovietinių reikalavimų. Dauguma jų buvo prieš silpnus varžovus. Sūduva taip laimėjo prieš Šiaulius (4:2, du kartus atsilikdama) ir Granitą (4:1). Sužaidė lygiom su Ekranu (2:2, Ekranas pirmavo 2:0). Nugalėjo Trakus (4:3, Trakai pirmavo du kartus). Ir dar buvo dvejos rungtynės, kuriose silpni varžovai sugebėdavo prieš pralaimėdami išlyginti rezultatą: Granitas (pergalė 5:1) ir Ekranas (pergalė 2:1).

Tačiau šis skyrelis iš tikro yra apie kitus skaičius. Sūduva net 7 kartus neišsaugojo pergalės, nors pirmoji įmušė įvartį. Taip ji dukart pralaimėjo Žalgiriui (legendinis 1:8 ir taurės rungtynes 2:3, pirmavo 2:0) ir kartą Kruojai (1:2 paskutiniame rate). Taip pat 4 kartus sužaidė lygiom – su Kruoja (1:1), Granitu (1:1) ir dukart su Atlantu (2:2 ir 1:1). Taigi, istorija ta pati. Užtenka suskaičiuoti taškus, kurie buvo prarasti tuomet, kai tereikėjo vienintelio dalyko – efektyviai išsaugoti rungtynių metu pasiektą rezultatą.

suduva-siauliai-2

Išvada apie trečią priežastį (nors ji galioja ir antram punktui bei išplaukia iš pirmojo). Atsainus požiūris į trenerių klausimą reiškia atsainų požiūrį į sezono strategiją, kiekvienų rungtynių taktiką ir komandos psichologinį pasirengimą. Aišku, ir šie dalykai yra tarpusavyje tampriai susikabinę. Kai komanda nežino, kaip spręsti konkrečių rungtynių klausimą – ji subyra psichologiškai. O kai komanda nėra tvirta psichologiškai – ji nesugeba įgyvendinti uždavinių, kuriems reikia ypatingų pastangų. Žodžiu, Sūduvos bėda yra ta, kad ji labai lengvai sulūžta, kai yra grubokai paspaudžiama. Taip pat Sūduva daugybę rungtynių pradėdavo tinkamai nenusiteikusi ir dėl to turėdavo rimtų problemų. Arba, atlikusi pusę darbo, pernelyg atsipalaiduodavo ir viskas eidavo šuniui ant uodegos. Čia net nėra prasmės kalbėti apie banguotą sezoną ir apie visokias ten duobes. Duobių turėjo net ir medalius laimėję klubai. Tačiau jų duobės ir buvo duobės – prastai suloštos sezonos atkarpos. Tuo tarpu mūsiškiai banguodavo kone kiekvienose rungtynėse.

Ketvirtoji statistika – Sūduvos puolimas nesugebėjo nugalėti Sūduvos gynybos. Sūduva prastokai ginasi jau ne pirmus metus. Tačiau anksčiau mūsiškiai šiek tiek daugiau mušdavo. Ir šiek tiek mažiau praleisdavo. To dažniausiai pakakdavo medaliams. Šiemet gi įmušta šiek tiek mažiau, o praleista – šiek tiek daugiau. Kitas dalykas – smarkiai nusilpęs Sūduvos puolimo potencialas. Ankstesniais sezonas mūsų komandoje arba būdavo vienas ryškus įvarčių gamintojas (tokiu atveju, jis pasiekdavo pačią lygos snaiperių viršūnę), arba būdavo 2-3 žaidėjai, mušę daugiau nei po 10 įvarčių. 2013 m. Valskis – 30 įvarčių (rezultatyviausias lygoje), 2012 m. Ledesma – 24 įvarčiai (berods, antras rezultatas lygoje) ir Lukšys – 11, 2011 m. Lukšys ir Eliošius po 15 įvarčių, Beniušis – 12 įvarčių, 2010 m. Lukšys – 19 įvarčių, Urbšys – 12 įvarčių. O štai šiemet stabilų ir kokybišką pavojų priešininkų vartams tekėlė Tomas Radzinevičius. Ir jei Sūduvos visais laikais turėdavome daug įvarčių mušančių saugų (minėti Valskis, Ledesma, Eliošius, Urbšys ir dar nepaminėti Maciulevičius, Willer, Radavičius), tai šiemet tokių veikėjų Sūduvoje nelabai atsirado. Pradžioje gerai varė Brokas, bet trauma neleido sužinoti, ko šis saugas galėjo šiemet pasiekti. Fragmentais žybtelėdavo Grigaravičius, Vaskela ar Chvedukas. Tačiau fragmentų – mažoka. Sūduvos puolimo „mašina“ šiemet atrodė štai taip. Tomas Radzinevičius sužaidė kiekvienose A lygos rungtynėse. Aikštėje Tomas praleido 3056 minutes, įmušė 13 įvarčių ir atliko 12 rezultatyvių perdavimų. Tuo tarpu kitų dviejų puolėjų statistokos atskirai net minėti neverta. Bendromis pastangomis Kardokas ir Kdough praleido aikštėje 539 minutes, įmušė 4 įvarčius (Kdouh) ir atliko vieną rezultatyvų perdavimą (Kardokas). Tik 13 rungtynių sužaisti spėjęs Brokas ir tas kone dvigubai už abu puolėjus kartu sudėjus laiko aikštėje praleido. Broko įvarčių ir rezultatyvių perdavimų statistika taip pat prilygsta abiejų puolėjų pasiekimams.

suduva-siauliai-1

Paskutinė statistika – ačiū jums, ponai už optimizmą ir tikėjimą Sūduvą. Pabaigsiu linksma gaida – kad jau visai liūdna netaptų. Bent jau vienas Sūduvos pasiekimas šiais metais buvo su riebiu pliusu. Marijampolėje šiemet į stadioną susirinko ženkliai daugiau žmonių, nei Sūduvos rungtynes matė svečiuose. Aišku, tam įtakos neabejotinai turėjo nesąmonės Alytuje ir Gargžduose. Iš kitos pusės, netgi paskutinio turo lemiamas rungtynes Klaipėdoje (Atlantas – Kruoja) žiūrėjo 500 žmonių, o Vilniuje tarp Trakų ir Dainavos – tik 100. Neskaičiavau, ką lankokumo srityje pasiekė kiti klubai. Taip pat patingėjau ieškoti informacijos apie ankstesnių metų Sūduvos stadiono pasiekimus. Pastarąjį penkmetį Marijampolės stadiono lankomumas tik mažėjo. O šiemet, spėju, žmonių judesyje į stadioną galima įžvelgti šiokią tokią pagerėjimo tendenciją. Marijampolės stadione Sūduvos rungtynes šiemet pamatė 14 860 žiūrovų. Tuo tarpu svečiuose – 10 123. Net 4 kartus Sūduvos stadione žiūrovų skaičius pasiekė tūkstantį – po 1500 pirmose rungtynėse prieš Bangą ir antro rato žaidime su Žalgiriu, 1300 lošiant su Kruoja ir 1000 su Atlantu. Mažiausiai žmonių atėjo pasižiūrėti nieko nelemenčių paskutinių rungtynių su Granitu. Išvykose didžiausias žmonių kiekis buvo I rato rungtynėse Klaipėdoje su Atlantu – 1100. 1050 žiūrėjo vienas Sūduvos rungtynes prieš Ekraną ir po 1000 atėjo į rungtynes su Žalgiriu bei Banga II rate.

Antirekordą visi galima lengvai atspėti – paskutinio rato rungtynės prieš Dainavą Kaune vidury darbo dienos. Tą kartą į mokyklos stadioną atėjo 40 žmonių. Turint omeny, kad LFF visada žmonių skaičių padidina, tai šios rungtynės laisvai gali tapti tobula iliustracija to, kaip Lietuvos futbolo federacija supranta futbolo populiarinimą. Beje, suskaičiavus visus Sūduvos rungtynių lankytojus, prajuokino vienas protokolininkų prakolas. Visi žiūrovų skaičiai baigiasi nuliais – o tai rodo, kad protokolininkai skaičiuoja „iš akies“, žmonių kiekį laisvai apvalindami. Tačiau vieną kartą rungtynių stebėtojai dirbo sąžiningai ir suskaičiavo 453 žiūrovus (rungtynės Klaipėdoje prieš Atlantą). Deja, kadangi tai tik vienas atvejis iš 70-ies, jis rodo tik tai, kad futbolo biurokratų pateikiamais žiūrovų skaičiais pasitikėti negalima.

Dabar jau tikrai viskas. Sezonas baigėsi. Laukiam naujo.

Lietuviškas futbolas internete

Nutariau pasinaudoti pertrauka Sūduvos tvarkaraštyje ir vėl pasidairyti po lietuviško futbolo internetinius laukus. Kas netingi – gali pažiūrėti pernykščias apybraižas šia tema. Vienoje kalbėta apie mūsų A lygos klubų svetaines, kitoje – apie jų gerbėjus Facebook’e. Šį kartą taip išsamiai visų apžiūrinėti neketinu. Iškart keliausiu prie apibendrinimų. Jei kažką būsiu praleidęs – nesvaidykit žaibų, o ramiai klaidą ištaisykite komentaruose.

I DALIS: KAS NAUJO? NIEKO!

2013-43Naujas futbolo.tv veidas

Stagnacija – žodis, kuris geriausiai apibūdina lietuviško futbolo interneto pokyčius nuo praeito sezono. Iš esmės nepakito niekas. Mažų pokyčių buvo, tačiau bendrame vaizde nenutiko nieko išskirtinio. Atsinaujino futbolo.tv, tačiau tas atsinaujinimas yra toks menkas, kad kalbėti apie jį neverta. Informacijos ten nepadaugėjo, o navigacija – kaip buvo mažumą komplikuota, taip ir liko. Šiek tiek atsigavo penalty.lt – kadangi šioje srityje apskritai beveik nieko nevyksta, tai tas penalty.lt atsigavimas garantavo šiam veteranui pirmą vietą tarp informacinių lietuviško futbolo portalų. Atsirado naujas A lygos naujienų sąvadas – anaujienos.lt, tačiau jame randame tik tai, kas yra ir kitur, tad jo ateitis man labai neaiški. Tiesa, užvertė kanopas futbolas.lt – nors Aurimą Budraitį vis pakeiksnodavom, tačiau kai jo sąmokslo teorijų pilnų tekstų nebeliko, tapo akivaizdu, kad šios diskusijų dalies labai trūksta.

Klubų santykiai internete taip pat nepakito. Yra du klubai, kurie smarkiai lenkia visą likusią Lietuvą (Ekranas ir Žalgiris), yra keletas, kurie į šį reikalą yra spjovę (pvz., Atlantas), o visi likusieji atlieka higieninį darbą – praneša apie rezultatus, kartais informuoja apie sudėties pokyčius ir pan. Vaizdelis lygiai toks pats, kaip ir pernai. Turint omeny puikius Atlanto rezultatus šiais metais, keistokai atrodo tik šio klubo visiškai mirusi svetainė su paskutinėmis kelių mėnesių senumo naujienomis.

II DALIS: PERSONALINIS PASIRINKIMAS.

2013-42Atgijusi penalty.lt

Aš pats dažniausiai vartoju tik tris šaltinius: penalty.lt, futbolo.tv ir sportas.info. Pirmoje svetainėje šiemet suregistruojamos daugmaž visos naujienos, antroje pažiūri judančių vaizdelių ar statistikos bei pasitkrini tvarkaraštį. O trečiasis man patinka dėl to, kad ten karts nuo karto pasitaiko ramių, tačiau išmintingų ir šiokį tokį žurnalistinį kampą turinčių Ingvaro Butauto tekstų. Dėl visiems mums žinomų priežasčių čia mažumą vyrauja padidintas dėmesys Žalgiriui bei ultrų reikalams, tačiau tokią menką nuodėmę galima atleisti.

III DALIS: DIDIEJI SEZONO NUSIVYLIMAI.

2013-41Oficiali A lygos svetainė

PAPILDYMAS: A LYGOS SVETAINĖ JAU VEIKIA!!!  Jų yra du. Pirmas ir pats svarbiausias – vis dar taip ir neišėjęs į eterį futbolo veikėjų anonsuotas, girtas ir žadėtas A lygos tinklapis. Tiesą pasakius, man šis reikalas totaliai nesuvokiamas. Taip, svetainės paleidimas nėra lengvas procesas, tačiau įvykiui ar renginiui skirta svetainė tiesiog privalo atsirasti iki to įvykio ar renginio. Kitu atveju – ji tampa gan beprasmiška. Tiesą pasakius, manau, visi jau pamiršo tuos pažadus ir net nebesitiki šiemet A lygos tinklapio išvyst. O mums tenka raudonuot (bent jau man bent keliskart šį sezoną teko), kai mėgini su ugnele papasakot potencialiam stadiono lankytojui apie gėrį, kurį jis tame stadione gali rasti ir nuleidi akis, kai tas žmogus paklausia A lygos svetainės adreso, kad galėtų tą savo ugnelę labiau pakurstyti. Žmonės tiesiog nesuvokia ir patikėti negali, kad toks dalykas, kaip nacionalinis futbolo čempionatas gali jau krūvą metų egzistuoti be oficialios svetainės. Facebook’e dar šioks toks judesys vyksta, tačiau Facebook’as – specifinė erdvė, į kurią ne kiekvienas nori lįsti, o ir informacija jame pateikiama kiek kitokiu principu, nei klasikinėje svetainėje.

Antras nusivylimas – specifiškesnis ir labiau mums širdį skaudinantis, nei aktualus kitų klubų gerbėjams. Taip, vienintelis A lygos klubas, kuris atnaujino savo svetainė buvo… Sūduva. Tačiau geriau jau to nebūtų nutikę. Kadangi apie tai jau kalbėta, tai daugiau nebesiplėsiu.

IV DALIS: SEZONO NESĄMONĖS.

2013-40Sporto naujienos lietuviško futbolo partnerio svetainėje

Arba – dar vienas nusivylimas. Futbolo klubų smarkiai reklamuoti santykiai su nacionaliniais žiniasklaidos kanalais – LRT ir laikraščiu 15 min. Kalbėta apie tai, kad nuo šiol lietuviško futbolo populiarinimas “perlips” į gerokai aukštesnį lygį. Deja, iš didelių kalbų gavosi šnipštas, nes nė vienas iš minėtų žiniasklaidos gigantų nė neketino nuveikti ką nors ypatingesnio lietuviško futbolo labui. Tiesą pasakius, tiek LRT svetainėje, tiek 15min.lt nerasi nė žodžio apie kokius nors šių žiniasklaidos priemonių įsipareigojimus lietuviškam futboliu. Turinio prasme ten taip pat niekas ypatingai nepasikeitė – pvz., ketvirtadienį vakarop 15min.lt futbolo skyrelio pirmame puslapyje buvo sudėta 30 naujienų ir tik 9 iš jų turėjo bent šiokį tokį ryšį su lietuvišku futbolu. Akivaizdu, kad abiem žiniasklaidos kanalams toji “bendradarbiavimo su lietuvišku futbolu” istorija buvo reikalinga tik tam, kad gautų medžiagos porai piarinių pranešimų. Nes juose nesimato nė menkiausio noro tą lietuvišką futbolą populiarinti. Bent jau aš vyliausi, kad taip skambiai patriūbytas bendradarbiavimas atrodys visiškai kitaip ir iš tikro atves į lietuviškus stadionas vieną kitą papildomą tūkstantį žiūrovų.

V DALIS: PAKRAŠČIAI

2013-44

Yra dar viena grupė judesių internete, kuriuos sunku pakišti po bet kuria iš gausesnių kategorijų. Tačiau ir čia nieko ypatingai naujo ar daug žadančio aptikti nepavyko. Toliau sau ramiai kruta puikus Almanto Laužadžio statistikos puslapis, o štai kažkada daug žadėjusi Futbolo enciklopedija nelabai kviečia užsukti. Vis tik informacijos pateikimas ir navigacija ten yra sudėtingi, o šiandien galimybė lengvai pasiimti žinias yra ne mažiau svarbus dalykas už pačias žinias. Toliau pamažu gyvuoja treneriams skirtas portalas ir 90 min forumas. Tiesa, yra dar viena specifinė, tačiau nuolat atnaujinama ultrų svetainė.

Naujų ir energingų blogų lietuviško futbolo tema atrasti nepavyko. Futbolo enciklopedijos autoriaus blogas užstrigęs 2012 metuose. Taip pat laikosi ir Žalgiriui skirtas blogas. 2012 pabaigoje startavo Šiaulių gerbėjo blogas “Futbolo tribūna”, tačiau ir jo autoriui kantrybės užteko tik keletui postų. Karts nuo karto apie futbolą savo bloge parašo Bangos Remis, tačiau parašo pernelyg retai, kad būtų galima džiūgauti.

Pabaigai dar galima pakraipyti galvą pažiūrėjus į Lietuvos futbolo forumą, kuris buvo greitosiomis sukurptas pernai per LFF prezidento krizę. Tas neaiškios kilmės forumas išsivyniojo iki didesnio projekto, kuriame, kaip suprantu, kaupiama “kaltinamoji” medžiaga apie LFF vadovus. O pats forumas tapo tik svetainės dalimi, kurioje adminas “diskutuoja” pats su savimi.

VI DALIS: FACEBOOK’O SKAIČIAI: A LYGA.

2013-38Ekranas – vis dar lyderis. Jei ne aikštėje – tai internete.

Grįžtam prie Facebook’o matematikos. Paskutinį kartą Lietuvos A lygos klubų gerbėjus Facebook’e skaičiavau 2012 metų kovo 28. Taigi – maždaug prieš metus. To skaičiavimo rezultatus galite pažiūrėti štai čia. O dabar sudėliojau dabartinę “lentelę”.

1: EKRANAS: 7550 gerbėjai (+1627)

2: ŽALGIRIS: 6976 gerbėjai (+1964)

3: SŪDUVA: 2853 gerbėjai (+501)

4: ŠIAULIAI: 2443 gerbėjai (+568)

5: BANGA: 2286 gerbėjai (+473)

6: TAURAS: 1853 gerbėjai (+405)

7: DAINAVA: 1804 gerbėjai (+399)

8: ATLANTAS: 1158 gerbėjai (+1054)

9: KRUOJA: 1012 gerbėjai (+505)

Taigi, vaizdelis iš esmės nepasikeitė, išskyrus vieną – Atlanto atvejį. Galėtum sakyt, kad jo gerbėjų skaičius kosmiškai išaugo, tačiau reikia turėti omeny, kad kai skaičiavau prieš metus Atlanto Facebook’o profilis gyvavo tik kokį mėnesį. Klubo išskirtinė sėkmė šiame sezone, be abejo, taip pat turėjo įtakos ir jo internetinio gyvenimo pagyvėjimui.

Kalbant apie klubų aktyvumą šiame socialiniame tinkle, situacija ir vėl tokia pati. Iš tikro aktyviai ir įdomiai ten gyvena tik du pirmieji klubai, visi kiti – gerokai atsilieka. Atvirai pasakius, prieš šių klubų reikia jungti ir dar vieną seną-naują komandą – FBK-Kauną. Šis dar visai neseniai nuo nulio atkurtas legendinis klubas interneto erdvėje dirba puikiai ir savo veiksmais gerokai lenkia visus A lygos klubus, išskyrus Žalgirį ir Ekraną. Tad nieko nuostabaus, kad neseniai II lygos licenciją gavęs FBK-Kaunas Facebook’e turi net 1901 gerbėją, šiuo skaičiumi smarkiai lenkdamas visus iki vieno I lygos klubus.

Per metus mažumą paaugo ir jau anapilin iškeliavusio REO profilio gerbėjų – nuo 343 iki 535. Kitas panašaus likimo, tačiau gyvas profilis – FK Mažeikių. Tiesa, jį valdo ir palaiko fanai, pasibalnoję visai neblogą šūkį “Kažkas 2011 pasidavė, bet tikrai ne mes”. Šis profilis turi 909 gerbėjus.

VII DALIS: FACEBOOK’O SKAIČIAI: I LYGA.

2013-39Baisiai keistas Klaipėdos Granito profilio vaizdelis.

I lygos pernai neskaičiavau, bet ir skaičiuoti mūsuose nelabai yra prasmės, kadangi kaip visada žemesniųjų lygų sudėtis kiekvieną sezoną gali smarkokai pasikeisti. Kaip ten bebūtų, šio sezono I lygos klubų vaizdelis žiauriai liūdnas ir dar kartą rodantis, kokio menko savimonės lygio yra lietuviškas futbolas. Dauguma klubų gyvena akmens amžiuje. Arba – mažų mažiausiai – praeito šimtmečio pabaigoje. Nėra nė vieno klubo, kuriam būtų galima bent kokį pagiriamą žodį tart.

Iš 11 klubų (Žalgirio trečiosios komandos čia skaičiuoti nevertėtų), tik 5 apskritai svetaines turi – Nevėžis, Šilutė, Lietava, Trakai ir Palanga. Menkus, prastus, bet turi. Kitų klubų svetainių rasti nepavyko.

Aišku, kam ta svetainė, kai yra toks paprastas dalykas kaip Facebook’as! Tačiau ir iki to nemokamo ir elementariausiai tvarkomo Facebook’o profilio visi I lygos klubai taip ir nesugebėjo užaugt. Tai štai kokia liūdnoka I lygos lentelė:

1: NEVĖŽIS: 687 gerbėjai.

2: ŠILAS: 486 gerbėjai.

3: LIETAVA: 289 gerbėjai.

4: PALANGA: 285 gerbėjai.

5: LOKOMOTYVAS: 226 gerbėjai.

6: BALTIJA: 155 gerbėjai.

7: GRANITAS: 34 gerbėjai.

8: ŠILUTĖ, TRAKAI, POLONIJA Facebook profilių neturi.

Tiesa, Spyrio futbolo klubą Facebook’e atstovauja grupė, kuriai priklauso 27 nariai, gan aktyviai kraunantys klubo rungtynių nuotraukas.  O geriausiai I lygoje atrodo… Lietavos fanų profilis. Matosi, kad ten ir veiksmo vyksta, o ir profilis gerbėjų turi daugiau, nei bet kuris kitas lygos klubas – 757.

VIII DALIS: IŠVADOS.

Internetas mūsų laikais keičiasi ir vystosi kone kasdien. Nuolat atsiranda naujų techninių sprendimų, nuolat kyla naujos mados ir teorijos, apibūdinančios kintančius žmogaus ir virtualios erdvės santykius. Lietuva, lyginant su kitomis sritimis, čia laikosi ne taip jau ir blogai. Turim vieną galingesnių interneto ryšių Europoje (jei ne pasaulyje). Turime ir neblogą būrį žmonių, kurie interneto technologijų versle yra nuveikę didžių dalykų. Įdomu yra tai, kad tie didūs dalykai yra nuveikti mažųjų interneto technologijų srityje – programėlių ir aplikacijų kūrime. Tačiau puse akies apžvelgus lietuviško futbolo internetą susidaro įspūdis, kad futbolo bendruomenė gyvena kažkokioje kitoje, žiauriai nuo pasaulio atsilikusio šalyje. Kažkokioje negyvenamoje saloje, kur žmonės nenaudoja smartfonų ir skaito tik popierinius laikraščius. Tokios tokelės.

2011 Sūduvos geriausieji

Istorinis momentas: Valinčius spaudžia ranką Lekevičiui

Štai ir atėjo metas pamažu suvesti sezono sąskaitas. Pradėsiu nuo lengviausio darbo – šio blogo skaitytojų išrinktų Geriausių šio sezono žaidėjų trejetuko. Prieš apibendrindamas dar kartą pasikartosiu – šis balsavimas ir jo rezultatai neturi jokios oficialios vertės. Jie nieko smarkiai nereiškia – tai yra žaidimas, kuriuo smagu kasmet užbaigti sezoną.

Tad ilgai negaišdamas, skelbiu lentelę. Pirmasis skaičius reiškia žaidėjo surinktus taškus, antrasis – kiek kartų tas žaidėjas gerbėjų balsavimuose buvo paminėtas, o trečiasis skaičius – kiek kartu tuose balsavimuose jis buvo pirmas.

T Kart 1
1 Slavickas 108 25 18
2 Chvedukas 44 16 3
3 Valinčius 22 9 2
4 Radžius 18 8 2
5 Lukšys 18 7
6 Leimonas 16 9
7 Beniušis 14 7
8 Eliošius 12 6
9 Borovskis 11 7
10 Urbšys 8 3
11 Žigalov 3 2

Šį kartą balsavimų lyderis paaiškėjo kaip niekad anksti ir laikui bėgant jo pozicija nė per nago juodymą nepasikeitė. Šiais metais be jokios konkurencijos nugalėjo Vaidas Slavickas. Jis buvo paminėtas visose 25 balsavusių žmonių lentelėse ir net 18 kartų buvo įrašytas pirmu numeriu. Tokios smarkaus skirtumo nebuvo nė viename ligšiol mūsų rengtame balsavime. Tad Vaidas Slavickas antrus metus iš eilės yra šio blogo skaitytojų renkamas geriausių komandos žaidėju. Su tuo mes Vaidą kuo nuoširdžiausiai ir sveikiname!

Vaidas Slavickas

Komandos lyderiu klasikine prasme Vaido Slavicko nepavadinsi, tačiau daugiausiai balsų jis susilaukė greičiausiai dėl stabiliai gero žaidimo viso sezono metu. Akivaizdu, kad Vaidas Slavickas jau yra pasiekęs tokį lygį, kuris viršija A lygos poreikius. Keista, kad jis vis dar lošia už Sūduvą – į kokį rimtesnį klubą galėjo vykti jau prieš pora metų.

Karolis Chvedukas

O va Chveduko užtikrinta antra vieta ypatingai džiugina, nors didelės nuostabos nekelia. Šis jaunas žaidėjas pagarbos susilaukė dėl stabiliai energingo žaidimo viso sezono metu. Jis buvo tas, kuriam plojimų už kovos dvasią būdavo skiriama net ir liūdniausiomis šio sezono akimirkomis.

Povilas Valinčius

O štai trečia vieta buvo sunkiau nuspėjama. Ilgą laiką čia sėdėjo Lukšys, vėliau jį pralenkė Radžius, o galiausiai, kartu su paskutiniais gautas balsais, juos abu aplenkė Valinčius. Vartininkas taip aukštai nebuvo šokęs nuo pat Klevinsko laikų. Ką čia ir bepridursi – geras vartininkas, todėl jo surinkti taškai tikrai buvo pelnyti.

Tokia štai matematika. Dar kartą sveikinu šių rinkimų laimėtojaus ir dėkoju visiems, kurie nepatingėjo savo geriausiųjų komplekto atsiųsti.

p.s. ankstesnių metų balsavimo rezultatus rasite čia: 2008, 2009 ir 2010 

Šio sezono statistika

Štai – pagaliau po kruopelę surankiojau, matematiką suvedžiau ir šio sezono Sūduvos žaidėjų statistiką sudėliojau. Juokai juokais, tačiau čia kaip kokiam akmens amžiui – jei neturi priėjimo prie oficialių protokolų, elementarūs statistiniai rungtynių duomenys nėra taip lengvai randamas dalykas. Taip, kada ir kas įmušė parašo visi, tačiau normalias komandos sudėtis rasti nėra taip lengva. LFF tinklapis jų nebeskelbia, futbolo info portalai – irgi ne, Futbolo enciklopedija visko surankiot taip pat nespėja (tik šiam žmogui priekaištaut negali – jis ir taip pragarišką darbą savanoriškai daro), klubai elgiasi kaip išeina – kartais pateikia, o kartais ir ne.

Štai ir žemiau pateiktoje statistikoje trūksta vienerių rungtynių – 17 turo. Tada (liepos 3 d.) Sūduva namuose liūdnai pralaimėjo Bangai. Deja, šių rungtynių statistikos neradau niekur – nei Sūduvos, nei Bangos tinklapiuose, nei Futbolo enciklopedijoje. Jei kas turite užsirašęs – nepagailėkite, pasiųskite el. paštu ir aš patikslinsiu duomenis. Tad žemiau esantys skaičiai yra be šių rungtynių. Be abejo, klaidos ir paklaidos įmanomos – turint omeny, kad info renku internete ir skaičiuoju pats. Žodžiu, tai nėra “oficialūs” duomenys. Tačiau bendram vaizdui susidaryt jų vis viena pakanka.

2011 Sūduvos sezonas:

 Žaidėjas   Rungtynės  Minutės  Kortelės  Įvarčiai
 Vartininkai         
Valinčius 21 1890 -16
Vitkauskas 1 90 -2
 Gynėjai         
Radžius 21 1879 / 1
V. Slavickas 20 1800 4
Borovskij 20 1691 4
Samusiovas 14 1260 1 3
Loginov 7 630 2
Skroblas 3 204
 Saugai         
Eliošius 21 1615 4 10
Chvedukas 19 1501 4 1
Ražanauskas 15 1313 2
Leimonas 20 1289 5 2
Urbšys 18 1233 1 7
Mašitšev 15 1127 2 3
Grigaitis 16 759 1 / 1
Gu Bin 6 506
Kozyuberda 13 464 2
Wang Yang 2 88
Strolys 1 13
Bagdanavičius 1 7
 Puolėjai         
Lukšys 21 1137 3 5
Beniušis 21 805 7
Žigalov 6 377 1
Brokas 3 59

Taigi. Sutvarkyta A lygos lentelė. Suvesti Sūduvos žaidėjų šiemet įmušti įvarčiai. Ir bandau vėl padėt į tinklapio viršų smulkesnę žaidėjų statistiką – kažkada ji ten kabojo, bet paskui pašalinau, nes lygiai taip pat nespėdavau po kiekvienų rungtynių informacijos atnaujint. Kadangi šiemet kol kas lošta praktiškai tik A lygoje, tai bent jau kol kas nėra prasmės skaidyti skaičius pagal turnyrus.

Sūduvos šiemet mušti įvarčiai:

A lyga EL Viso
Eliošius 10 10
Urbšys 7 7
Beniušis 6 1 7
Lukšys 5 5
Samusiovas 3 3
Mašitšev 3 3
Leimonas 2 2
Ražanauskas 2 2
Chvedukas 1 1
Žigalov 1 1
Varžovai sau 2 2

Žiūrint į tas lenteles, galima daryt keletą elementarių išvadų. Pirma – akivaizdi. Sūduva šiemet kaip niekad lošia mažai rungtynių. Mat nebuvo sezono pradžioje nei Baltijos lygos, nei LFF taurės. Europinių varžybų kaip visuomet buvo tik dvejos. Tad gal ir nėra didelės bėdos, kad ir komandos sudėtis yra palyginus mažoka. Šiemet aikštėje už Sūduva pasirodė 24 žmonės. Tačiau 2 iš jų – vartininkai. Tuomet galim atmesti 5-6, kurie pasirodė labai jau epizodiškai. Dar šiek tiek žmonių nubyra tiek pirmame, tiek antrame rate, nes sezono vidury buvo pasikeitimų – keletas atėjo, keletas išėjo.

Akivaizdu, kad Chvedukas jau tapo šimtaprocentiniu pagrindinės sudėties žaidėjų (jis yra šeštas pagal aikštėje praleistų minučių skaičių), o naujų veidų iš Marijampolės šiemet kol kas pamatėme lygiai vieną – praeitam ture pirmąsias savo A lygos rungtynes sulošė Strolys. Pataisykit jei klystu, tačiau, berods, Bagdanavičius už pagrindinę komandą jau buvo lošęs.

Sūduva šiemet gavo dvi raudonas korteles (Radžius, Grigaitis), o šiaip daugiausiai kortelių susirinko Leimonas (5). Du kartus Sūduvos priešininkai mušė įvarčius patys sau (Mažeikiai ir Tauras), o vieną kartą šis liūdnas dalykas nutiko ir Sūduvai (Slavickas pralošiant Kruojai). Rezultatyviausių lygos puolėjų sąraše Eliošius eina antras-trečias (dviem atsilieka nuo Bujnickij iš Dainavos), Žigalov – ketvirtas (nors daugumą bankių jis kalė lošdamas už Mažeikius), Urbšys – penktas-septintas. Netoli šios grupės makaluojasi ir Beniušis.

O jei norite daugiau skaičiukų apie A lygą, jų visą kalną galima rasti Futbolo Enciklopedijoje. Toje krūvoje skaičių Sūduva kol kas paminėta tik vieną kartą – kaip daugiausia svečiuose įmušusi komanda, kas nutiko Alytuje, o mušta buvo Dainavai.

Štai tiek kol kas apie matematiką.

2010 Geriausieji

Vėluodamas daugiau nei pusę metų – skelbiu praeito sezono geriausius Sūduvos žaidėjus. Visi puikiai žinote, kad čia ne kokia nors oficiali apklausa ar objektyvi statistika – tai yra Sūduvos Geriausieji šio blogo skaitytojų akimis.

Štai galutinė suvestinė:

Balai Paminėtas Pirma vieta
1 V. Slavickas 69 21 9
2 Liu Chao 59 19 6
3 Urbšys 55 17 7
4 Lukšys 25 15
5 Grande 22 8 1
6 Radžius 18 6 2
7 Skroblas 17 6 1
8 Gogberasvili 12 5
9 Chvedukas 11 5 1
10 Beniušis 9 4 1
11 Leimonas 8 4
12 Vitkauskas 4 2

Primenu – balsuoja čia visi kas nori ir jokio asmenybės patikrinimo aš netaikau. Į vardus nežiūriu ir nesakau, kaip per Euroviziją, kad „iš šio numerio galima balsuoti tik penkis kartus“. Pasitikiu balsuojančiųjų sąžiningumu ir neketinu su šiais skaičiais pretenduoti į kokią nors tiesą ar apdovanojimus. Tiesiog graži tradicija ir tiek.

O anų metų balsavimo matematika štai tokia. Balsavo 30 žmonių, įskaitant ir mane patį (aš kaip taisyklė savo balsus atiduotu pats pirmas, kad paskui nekiltų noras kaip nors įtakoti galutinį rezultatą). Iš balsavusiųjų vienas atsisakė pareikšti savo nuomonę (taip būna kasmet), o vieną balsavimą aš pats leidau sau anuliuoti, nes ten pirmos dvi vietos buvo atiduotos žaidėjams, pernai Sūduvoje jau nebežaidusiems.

Balsavimo rezultatus matote patys. Vaido Slavicko pergalė atrodo daugiau nei užtikrinta. Jis geriausiųjų ketvertuke paminėjo 21 balsuotojas iš 28 (jei neskaičiuotume tų, kurie matematikoje nesudalyvavo). O ir pirmą vietą jam skyrė aiškiai daugiausia rinkėjų. Tačiau turiu pasakyti, kad tas dešimties balų skirtumas atsirado tik su paskutiniais mano gautais balsais – ties 26-uoju balsuotoju Slavickas lenkė Liu Chao tik dviem taškais.

Aštuoni iš dvylikos paminėtų žmonių bent kartą buvo užrašyti pirmu numeriu. Tarp kitų labiausiai išsiskyrė Povilas Lukšys – nė karto neminėtas pirmuoju, tačiau pats paminėjimų skaičius gerokai lenkia žemiau lentelėje esančius. Ketvirta vieta Lukšiui ir šiaip yra susimąstyti verčiantis atvejis – nes Lukšys yra vienas labiausiai keiksnojamų Sūduvos žaidėjų nuo pat pirmojo sezono Marijampolės komandoje. Štai taip ir gaunasi – stadione keiksnojam, o parėję namo ir pagalvoję – vis tik rašom jam pliusą. Įdomu ir tai, kad tarp paminėtųjų komandoje šiais metais neliko tik trijų žmonių (neskaitant liūdno Skroblo atvejo) ir visi tie žmonės – užsienio legionieriai.

Štai toks pavėluotas skolos grąžinimas. Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie nepatingėjo ir šiame žaidime sudalyvavo! Dabar dar galit prisimint ankstesnių sezonų geriausius (čia bus 2008 Geriausieji, o čia – 2009 Geriausieji) ir pamažu pradėt galvot apie šių metų balsavimą. Ateis ruduo ir jį skelbsiu.


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,183,735 hits