Posts Tagged 'FK Turnovo'

EL: FK TURNOVO 2:2 (5:4) SŪDUVA

Išvada paprasta – tai yra pats nesėkmingiausias Sūduvos pasirodymas Europoje ir pats niekingiausias pralaimėjimas. Ženklų, kad judama šia kryptimi buvo jau pernai, o šiemet kaip reikiant buvo gauta per veidą. Iš kitos pusės – Sūduva ir vėl ko gero sulošė tipiškas šio sezono rungtynes. Kai viskas vyniojasi lyg ir neblogai, tačiau staiga pasipila visokio plauko nesąmonės ir lyg ir neblogai išrodę rungtynių planai eina šuniui ant uodegos. Kažkaip kvailai viskas gaunasi. Matai, kad komanda plėšosi, stengiasi, tačiau vieno ar kelių žmonių klaidos anuliuoja visas pastangas. Jei šios rungtynės būtų pirmas toks kartas – galėtum sakyti: nepasisekė. Tačiau kadangi toks jis yra jau koks ketvirtas ar penktas – tenka konstatuoti rimtą komandos ligą. Jei viskas klostysis ir toliau šiais metais tokia nata, tai kitais metais nuo Europos galėsim ir pailsėti. Ir greičiausiai jau nieko nenustebintų, jei tas poilsis užtruktų ne vienerius metus. Nieko, užtat dabar galėsim sulošt su Tauru ir aplenkt A lygoje Kruoją.

Štai – truputį paburbėjau ir gana. Jei galėtum komandos gyvenime ir veiksmuose atrasti kokių nors naujų, ypatingų veiksnių, lemiančių būtent tokį žaidimą ir rezultatus, gal ir galėtum paburbėt daugiau. Tačiau dabar nervintis tiesiog nėra prasmės. Visas Sūduvos silpnybes mes seniai žinome – tiesiog jų efektas gal kiek netikėtai didokas. Tad ir nesinori badyti pirštais į žaidėjus, kurių veiksmai šiandien lėmė neigiamą rezultatą. Galų gale, dauguma mūsų rungtynes matė tik teksto eilutėse UEFA svetainėje (ot laikai atėjo, reikia angliškai komentarus apie Sūduvos rungtynes skaityt!). Tačiau ko gero yra simboliška, kad esminiai statistiniai minusai, esminės vietos, kuriose trūkinėjo komandos veiksmų grandinė ir atsiverdavo pažeidžiamos vietos buvo atliktos Marijampolės futbolo mokyklos atstovų.

O dabar štai turėsime lauki pailsėti, atsipūsti ir pamiršti šiandienos batalijas. Šiaip jau gan įspūdinga buvo matyti, kokias audras gali kelti sausa ir neutrali internetinė transliacija. Kaip virpa telefonas rankoje, belaukiant naujo pranešimo apie tai, kas prasižengė ar kam paskirtas kampinis. Tiesą pasakius, pusę rungtynių galvojau, kad viskas čia kabo ant plonyčio plauko. Ir nuo to plauko priklauso tai, kaip jausimės ir ką kalbėsime. Dabar galim keikt Tomą už nusivilktus marškinėlius, kitu atveju – būtume galėję sakyti, kad tokie veiksmai visada užkuria komandos draugus. Vienu atveju, būtume gyrę Gvildį už racionalų gynybos stiprinimą, dabar gi – belieka kraipyti galvas dėl to, kad pratęsimo sulaukė komanda su vienu vieninteliu atakuojančio stiliaus žaidėju. Būtų Isoda įmušęs po kampinio pratęsimo pabaigoje – ir visam sezonui būtų tapęs didvyriu. Juo taip pat galėjo tapti Davidovsas. Tiesą pasakius, jis buvo labai arti to. Ir taip toliau. Ir panašiai. Kaip visada tokiais atvejais – euforiją nuo tragedijos skiria pora milimetrų.

Tad nepykim ir nesipykim. Ir palaukim geresnių laikų. Jie ateis. Jei ne šiemet, tai po kokių 20 metų. Pagalvokime apie tuos, kuriems teko dešimtmečius laukti pirmosios Sūduvos kelionės į Europą. Kuo mes prastesni?

 

Laukiam: FK Turnovo – Sūduva

2013-143

Pažiūrėsim kaip čia viskas baigsis. Lietuviška žiniasklaida kaip visada tokiais atvejais tryško ir tebetrykšta pesimizmu. Kadangi nė vienai iš trijų Europos lygoj lošusių komandų laimėt nepavyko, tai buvo puiki proga dar kartą tas pačias komandas nurašyt. Ačiū dievui, šį kartą daugiausiai teko Žalgiriui – žurnaliūgos tiesiog su pasimėgavimu tyčiojosi iš komandos, kuriai Lietuvoje lygių nėra. Visi pezėjo apie tai, kad “niekas dar neprarasta”, tačiau tie žodžiai skambėjo taip lyg juos sakytų žmogus, stovintis ant Baltijos jūros kranto Lietuvoje ir bandantis aplinkinius įtikinti, kad gerai pasistengus, galima rankomis iki Švedijos nuplaukt. Tegul loja. Toks jausmas, jog Marijos Žemės žurnaliūgos gyvena kažkokioj kitoj planetoj ir dėl to nesupranta, kad “Lietuvos futbolo čempionato lyderio” titulas Europoje nieko nereiškia. Visada taip buvo ir kol kas reikalai nesikeičia.

Stebėtis tokiu žiniasklaidos požiūriu neverta. Mes neesame lūzerių tauta, tačiau kai kam labai maga tokį požiūrį puoselėti. Todėl kiekviena nesėkmė ir naudojama kaip dar vienas argumentas. Galų gale, žurnaliūgoms tai apsimoka, nes nesėkmės visuomet išsamiau aptarinėjamos, nei laimėjimas. O kuo daugiau triukšmo – tuo daugiau laikraščių parduota, tuo daugiau apsilankymų portaluose, tuo daugiau pinigo. Linksma buvo stebėti, kaip staiga pridygo būriai specų, nusprendusių, kad dabar pats laikas pamokyti Lietuvos futbolą išminties. Žalgirio lygiosios su airiais iš gilaus žiemos miego pažadino net godotiną Aurimą Budraitį.

O juk tie, kurie su lietuvišku futbolu praleido bent dešimt metų, žino, jog nieko ypatingo praeitą savaitę nenutiko. Triuškinančių pergalių Lietuvos klubai jau seniai nebuvo pasiekę. Pirmo etapo varžovus dažniausiai lietuviai įveikia minimaliais skirtumais. Tad Vilniaus ir Marijampolės rezultatai yra standartiniai, o apie Kruojos sėkmę galėjo svajoti tik visiškai apie Lietuvos futbolą nenutuokiantis žmogus. Juk, pavyzdžiui, pernai Sūduva namie pralošė latvių klubui, kurio vardas buvo netgi ne Skonto ir ne Ventspils. Tad parintis, kelti baltas vėliavas ir keikti “nevykėlius” Lietuvos klubus nebuvo jokio ypatingo pagrindo. Kitaip nei dauguma žurnaliūgų mes puikiai žinome, kodėl yra tokie rezultatai ir mokame laukti. Nes nieko kito nebelieka.

Lietuvių futbolistai į svečias šalis išvyko spinduliuodami optimizmu, tačiau žurnalistams tai nerūpi. Jie sėdi, tyli ir laukia pralaimėjimų. Juk tik jie sudarys sąlygas dar vienai serijai sarkastiškų ir pagiežingų pranešimų.

Sūduva Makedonijon nusitrenkė ko gero būdama geriausios sudėties šiais metais. Pasveiko ligonys, o priekyje pagaliau atsirado žmogus, kokio Sūduvos puolime jau seniai nebuvo. Ir nors šįmetinė Sūduva idealiai moka mus netikėtai bei nemaloniai nustebinti, tikėtina, kad Hajduką Marijampolėje mes vis tik šiemet išvysime.

Esu tikras, kad Sūduva Makedonijos sostinėje įmuš. Esminis ir visa ką lemiantis klausimas yra apie tai, ar sugebės nepraleisti, o jei praleis – kokį įvarčių skaičių. Gynyba – didžiausias galvos skausmas. Tai puikiai iliustravo ir žaidimas Marijampolėje, kai makedonams pakako kelių Sūduvos klaidų ginantis, kad galėtų džiaugtis ne tik rezultatu, bet ir dviem svečiuose įmuštais įvarčiais.

Tad mano manymu, svarbiausi Sūduva yra keli dalykai.

Ar sugebės komandos gynėjai ir saugai susitelkti taip, kad nepražiospsotų greitaeigių FK Turnovo puolėjų, kaip kad nutiko pirmose rungtynėse? Esu tikras, kad makedonai loš identiškai. Jiems nereikia mušti – kad keliautų į kitą etapą, jiems pakanka nepraleisti. Todėl FK Turnovo garantuotai nerizikuos ir nešoks į puolimą gausiomis pajėgomis. Pirmos rungtynės parodė, kad mūsų bronzos medalininkas vis tik yra mažumą stipresnis už Makedonijos bronzininką. Tad Sūduva laukia tanki gynyba ir kotratakos pavojai.

Kitas klausimas – ar pavyks Sūduvai kiek įdomiau ir plačiau sužaisti puolime bei išnaudoti žymiai efektyviau nei pirmose rungtynės naują puikų ginklą – Tomą Radzinevičių. Marijampolėje matėme, kad Radzinevičius yra visa galva profesionalesnis ne tik už kolegas iš savo komandos, bet ir už priešininkų gynėjus. Matėm, kaip Sūduvos legenda moka kabintis net ir už beviltiškų kamuolių, nes poziciškai lošia išmintingiau. Matėm, kad gali staiga pavojingai mušti iš padėčių, kurios, atrodo, makedonų vartams niekuo negrąsina. Rašiau po pirmųjų rungtynių ir tegaliu pakartoti čia – Sūduvai verkiant reikia bent kas trečią ataką smeigti link Radzinevičiaus per aikštės centrą, o ne per kraštus. Keista, kad Sūduva visiškai atsisakė perdavimų nuo vartininko link vidurio puolėjo – juk kai aikštėje yra Radzinevičius net ir šis elementarus fintas gali duoti naudos. Juolab, kad jis yra vienas iš tobuliausių būdų po priešininko atakos palikti daugumą jų žmonių saviems puolėjams už nugaros.

Štai tiek minčių. Jeigu kas kur atkapstėt internetinę šio vakaro rungtynių transliaciją – pasidalinkit. O jei ne – lauksim Sakalų įspūdžių, nes keletas jų bus Skopjės stadione.

EL: SŪDUVA 2:2 FK TURNOVO

el1

Rezultatas. Sūduva sulošė tipiškas šio sezono rungtynes – nesugebėjo nugalėti komandos, kurią nugalėti tikrai gali. Nesakau, kad makedonų klubas yra stipriai už Sūduvą silpnesnis. Komandų lygis panašus. FK Turnovo turi vieną privalumą – labai jau mitrius puolėjus. Beje, apie tai dar prieš rungtynes kalbėjo Sūduvos treneris. Visa kita makedonų medalininkų komandoje – labai skysta. Skystoka ir ne mažiau nei Sūduvos nepatikima gynyba. Lėtokos reakcijos ir rankose kamuolio nenulaikantis vartininkas. Ir tuščias aikštės centras. Kadangi į rungtynes riebiai vėlavau ir nemačiau pirmų dviejų įvarčių, tegaliu pasakyti, kad antrame kėlinyje makedonai į ataką susirengė tik kokius 4-5 kartus. Tiesa, viena iš tų retų atakų galėjo baigtis labai liūdnai, jei ne Leimono geltona kortelė. Visą antrą kėlinį Sūduvą spaudė draugus iš Balkanų. Netgi progų nemažai turėjo. Aišku, progų galėjo būti ir daugiau. O tos, kurios buvo – galėjo būti efektyviau ir protingiau išnaudojamos. Taigi, sakyčiau, makedonai gali džiaugtis išnešę labai sveiką kailį.

Atmosfera. Žiūrovų šiandien būta nemažai. Galėjo būti gerokai daugiau, tačiau turint omeny šiandieninę padėtį Marijampolės stadione, tai buvo visai neblogas pasiekimas. Netgi šioks toks automobilių kamštis susidarė Marijampolės miestukyje po rungtynių. O va tie, kas nebuvote – galit graužti nagus. Jausmas, ypač antrame kėlinyje buvo labai geras. Taip, chebra burbėjo kaip visada po vaikiškų futbolininkų klaidų. Tačiau taip pozityviai palaikomos Sūduvos seniai nebuvau regėjęs. O juk visą antrą kėlinį Sūduva vijosi varžovus ir lipte lipo ant makedonų vartų, labai dideliu optimizmu žaidimas nedvelkė. Todėl ir buvo gražu klausyt, kaip stadionas pasitiko aikštėn einantį Chveduką ar išlydėjo Šoblinską. Gaila, nebuvau rungtynių pradžioje ir negirdėjau, kas dėjosi tribūnose aikštėje pasirodžius Radzinevičiui. Kai Valskis įmušė antrą įvartį, tribūnas apėmė tokia euforija lyg tas įvartis būtų lėmęs kokios Čempionų lygos nugalėjimą. Tokios galingos paramos komandai per likusias 10 ar 15 minučių taip pat seniai nebuvau girdėjęs. Sunku pasakyt, iš kur ta energetika iš tribūnų – gal čia Radzinevičiaus sugrįžimas daugeliui sukėlė nostališkų jausmų? Bet kokiu atveju, tikiuosi, kad likusiose sezono rungtynėse galėsime išgyventi ir daugiau panašių akimirkų.

Įdomybės. Patiko man ir rungtynių teisėjas iš Suomijos. Matėsi, kad visi klasikiniai balkanietiško sporto fintai jam nė motais. Kortelėmis jis apdalino didesnę FK Turnovo komandos dalį ir rungtynių eigą valdė stebėtinai tiksliai. Mūsų treneris po rungtynių pamurmėjo dėl 11 m baudinio, tačiau kažin ar dėl jo gali priekaištauti teisėjui. Viskas ten buvo gražu lyg iš vadovėlio. Makedonas išbėgo vienas prieš mažumą suvėlavusį Davidovsą. Mūsų vartininkas krito po kojomis, kai kamuolį makedonas jau buvo prasimetęs. Makedonas grakščiai ir teatrališkai nugriuvo. Net jei toje situacijoje buvo daugiau vaidybos, nei realios pražangos, viską makedonas atliko tiesiog tobulai. O va už tą begalinį makedonų vartymąsi ant suvalkietiškos žolės suomių teisėjas mūsų priešininkus be gailesčio nubaudė, prie antro kėlinio pridėdamas net septynias minutes. Makedonų gulinėjimas suprantamas – visi taip darytų. O gal FK Turnovo žaidėjams ir trūko pasirengimo aukštu sūduvietišku tempu varyti visas rungtynes prie kone 30 laipsnių karščio – juk jų čempionatas visai neseniai pasibaigė.

Žaidimas. Sūduva šias rungtynes sulošė pusė velnio. Apie įprastines šiais metais bėdas nekalbėsiu, tačiau mane labai džiugina, kad bent kai kurie žaidėjai mėgina greitinti žaidimą lošdami vienu lietimu. Faktas – vis tik skaudžiausia vieta Sūduvoje yra gynyba. Tos kelios klaidos verčia niekais visas pastangas puolime. Tačiau aš susilaikyčiau nuo, pavyzdžiui, Isodos kritikos. Taip, matėsi, kad šiam jaunam žaidėjui yra sunku, tačiau dar vieno dublerio persikėlimas į pagrindą gali tik džiuginti. Aš geriau užduosiu vieną vienintelį klausimą. Jei jau komandoje atsirado toks puolėjas, kaip Tomas Radzinevičius, kodėl niekas jam neduoda kamuolio? O juk buvo akivaizdu, kad šis Sūduvos žaidėjas visa galva geresnis už makedonų gynėjus. Tačiau kol kas Tomui belieka tik beviltiškai mojuoti rankomis prašant perdavimo.

Sudėtis. Darius Gvildys niekaip neapsisprendžia kur kokius žaidėjus naudoti, kad komanda iš to gautų daugiausiai naudos. Žaidėjai toliau plaukioja po aikštę. Šiuo metu, atrodo, didžiausia dilema yra ką daryti su būriu iš esmės atraminių saugų. Leimonas buvo pastatytas krašto gynėju, nors lieka didelis klausimas ar Bagdanavičius ten nebūtų atrodęs geriau. Galų gale, šis jaunas žaidėjas tikrai nusipelnė debiutuoti Europos lygoje. Šoblinskas, sakyčiau, varo labai gerai, o va Chvedukas – akivaizdžiai žaisti dar nepasirengęs. Nematomas buvo ir antram kėliny išleistas Kiselevskis. Tuo tarpu Bašičius su krašto saugo pareigomis susidoroja labai sunkiai – nuolat vėluoja atiduoti pasą, nuolat veliasi į bereikalingas dvikovas su priešininko gynėjais. Tiesą pasakius, Valskio – Bašičiaus jungtis buvo viena prasčiausių aikštėje. Akivaizdu, kad šie futbolininkai yra tiesiog “nesusižaidę”. Tą rodė ir šokimas vienu metu ant to paties kamuolio, ir labai jau keisti pasai į niekur keliuose kvadratiniuose aikštės metruose. Aš taip ir likau nesupratęs, kodėl buvo išardyta šiemet jau ne kartą suveikusi Valskio – Baranovskio jungtis ir kam mėginta sukurti naują – tarp Valskio ir Bašičiaus. Beje, įdomu yra tai, kad antrą kėlinį Sūduva iš esmės lošė dviem puolėjais. Štai tokie dalykai Sūduvos komandoje iš tikro labai reitai pasitaiko.

Tomas. Lai atleis man kiti komandos žaidėjai, tačiau nieko nuostabaus, kad daugumos žiūrovų akys šiandien krypo į Tomą Radzinevičių. Ir nėra čia ko stebėtis. Tomas – Sūduvos legenda. O ir žaidė jis taip, kad buvo vienas ryškesnių žmonių komandoje. Akivaizdu, kad A lygos kovose Radzinevičius bus rimtas Sūduvos argumentas. Gražu žiūrėt, kaip jis laimi, atrodytų, beviltiškas dvikovas ir kaip sukuria pavojų visiškai lygioje vietoje. Tačiau Sūduvai teks išmokti vieną dalyką – ne tik įtraukti Tomą į bendrus veiksus, bet ir maitinti jį kamuoliais. Būtų gerai, jei šios pamokos būtų atliktos iki kito ketvirtadienio.

Perspektyvos.  Šiandien Sūduva nieko nei pralošė, nei laimėjo. Aišku, toks rezultatas namuose nėra labai dėkingas, tačiau jis yra toks, koks yra. Makedonijoje Sūduvai teks mušti įvarčius. Manau, visi, kas matė šiandienos rungtynes pritars man – įmušti ir ne kartą FK Turnovo tikrai įmanoma. Tad lauksim kitos savaitės ir tikėsimės, kad Hajduką Marijampolėje išvysti žaidėjai tiek pat nori, kiek ir mes.

Laukiam: Sūduva – FK Turnovo ir Tomo Radzinevičiaus

Mistinė Europos lyga. Kaip dažniausiai ir nutinka pirmuose Europos lygos etapuose, varžovas būna tolimas ir labai mažai žinomas. Jei nuskyla ir tenka koks klubelis iš Šiaurės Airios ar Velso, šiokios tokios informacijos dar gali sugraibyti, nes tie klubai pasakoja apie save pasauliui suprantama kalba ir neretai turi ilgą istoriją, net jei šiandien ją mena labiau vardas, nei šiuolaikiniai pasiekimai.

Sunkiausia, kai tenka varžovas iš valstybės, kurios “futbolo šalimi” nepavadinsi. Tiesa, guostis galima nebent tuo, kad ir lietuviai savo priešininkams yra tokie pat tolimi, nepažįstami ir nesuprantami.

Makedonija futbolo istorijoje kokio nors ryškesnio pėdsako nėra palikusi, o šios šalies futbolo gyvenimas buvo labai vingiuotas. Tiesiog dėl to, kad nuo futbolo  pasirodymo šioje šalyje 1909 metais iki pat 1992 metų (kai Makedonija tapo nepriklausoma šalimi), makedonų futbolas gyveno jugoslaviško futbolo kontekste ir nieko išskirtinio nelaimėjo. Kiekvienoje Jugoslavijos respublikoje vyko vietiniai čempionatai, o geriausios komandos varžėsi bendrame čempionate. Žymiausi visų laikų Makedonijos klubai yra trys – du iš Skopjės (Vardar ir Rabotnički) ir Pobeda iš Prilepo. Būtent šie klubai dažniausiai dalyvavo bendruose Jugoslavijos čempionatuose. Tačiau jei anais laikais daugiau pasiekė Rabotnički ir Pobeda, tai naujaisiais laikais ryškus Makedonijos futbolo lyderis yra Skopjės Vardar. Jis yra vienintelis klubas, žaidęs visuose nepriklausomos Makedonijos pirmos lygos čempionatuose (jų buvo 22), septyniskart juos laimėjęs ir tik devynis kartus apskritai likęs be medalių.

Tik mūsų tai nelabai domina, nes Sūduva loš ne su šiuo klubu, o su Horizont Turnovo iš to paties vardo miestelio. Horizont yra klubą remianti įmonė. Tai ji pradėjo daryti 2008 metais ir būtent tais metais 1950 m. įkurtas klubas pagaliau išsikapstė į Makedonijos pirmą lygą. Taigi, FK Turnovo I lygoje sužaidė šešis sezonus, tačiau medalius laimėjo pirmą kartą. Pirmą kartą šis klubas dalyvauja ir Europos lygos varžybose.

Youtube galima rasti šiokių tokių įrašų su šios komandos varžybų fragmentais. Paskutinės šių metų čempionato rungtynės su Vardar klubu turi netgi pilną įrašą, nors ir labai nekokybišką. Abejoju, ar verta gaišti laiką ir tas rungtynes žiūrėti – pakanka kelių Makedonijos čempionato santraukų, kad suprastum, jog futbolo infrastruktūra ir lygis labai panašus į mūsiškį. Gal tik tarp tribūnų vyksta rimtesnių reikalų. Pavyzdžiui, gegužės pabaigoje vykęs taurės finalas buvo nutrauktas po 15 minučių, baiminantis neramumų. Tiesa, reikia turėti omeny, kad tą kartą lošė FK Shkendija, albaniškos pakraipos Makedonijos lygos dalyvis, turintis gausų ultrų būrį, nacionalistiniu pagrindu konfliktuojantį su daugumos Makedonijos klubų gerbėjais. Apie šį nutikimą galima paklausinėti ir minėto klubo varžovo, FK Teteks, kapitono, kuris yra… mums puikiai pažįstamas Bobis Božinovskis. Beje, Bobis ko gero buvo geriausias kontaktas informacijai apie FK Turnovo gauti, nes palikęs Sūduvą, grįžo į Makedoniją ir beveik visą laiką ten lošė. Tikiuosi, mūsų komandos vadai šio “ryšininko” nepamiršo.

Chm, tačiau ir tas finalas mūsų neturėtų labai dominti, nes mūsiškio FK Turnovo tai irgi neliečia. Anot Wikipedijos, FK Turnovo namų stadionas talpina 1500 vietų ir iš tikro yra ne Turnove, o šalia esančiame Strumicos mieste. Pačiame Turnove 2002 metų duomenimis gyveno 941 žmogus. Štai tokios tokelės. Kaip suprantu, Sūduvą makedonai priims ne čia, o sostinėje, Skopjės mieste.

Sūduvos vasarvidžio naujienos. Šiuo metu Europos futbole – apsipirkimo metas. Lietuvos futbolo klubai taip pat mažumą kruta, tačiau judesiai ganėtinai lokalus ir menki. Kol kas Lietuvoje daugiau dėmesio susilaukia iš komandų dingstantys žaidėjai, nei jas stiprinantys naujokai. Pirmieji į traukinį įšoko Šiauliai, atleidę būrį pagrindo žmonių, kurie kone visi jau sugebėjo rasti naujus klubus. Smarkokai nukraujavo Dainava. Ekranas neteko vienintelė rimtesnio puolėjo (tiesa, pamainą lyg ir surado Serbijoje), o Žalgiryje sklando gandai apie kelių nuolat giriamų žaidėjų galimą persikraustymą į Lenkiją ir Rumuniją. Kol kas racionaliausiai stiprinasi Atlantas, semdamas ryškesnį jaunimą iš beturčių lygos komandų, o keisčiausiai – Kruoja. Nors gal stebėtis ir nereikėtų – tai komandai tiesiog trūksta žaidėjų, todėl ją pildantys greičiau turės įtakos Kruojos gyvenimui per likusią sezono dalį, nei rimčiau padės pasipriešinti Minsko Dinamo.

Iš pradžių Sūduvos stovykloje buvo labai ramu. Sklido tik kalbos apie tai, kad jokio komandos stiprinimo nebus, nes nėra už ką tą stiprinimą pirkti. O paskui Sūduva driokstelėjo kaip reikiant.

Mūsų komanda neteko ko gero labiausiai masinės žiniasklaidos mėgstamo Marijos Žemės futbolisto. Kaip per visus dienraščius ir naujienų portalus nuskambėjo pranešimai apie Rafaelio Ledesmos atėjimą į Sūduvą, lygiai taip pat visi matė reikalą pranešti ir apie sutarties su brazilu nutraukimą. Laikraščiai skalambija, tačiau mūsų atveju nėra kalbos apie tokio lygio praradimą, kaip iš Ekrano išvykus Rimkevičiui ar koks nutiks, jei Žalgirį paliks Žulpa ir Wilkas. Šie trys žaidėjai buvo labai svarbūs minėtų komandų žaidimui šiame sezone, tuo tarpu Ledesma Sūduvoje pasirodydavo fragmentiškai ir didesnės įtakos nei Sūduvos žaidimui, nei rezultatams neturėjo. Bet apie Ledesmą jau tiek prikalbėta, kad toliau šios temos vystyti neverta.

Sūduvon atėjo Tomas Snapkauskas – vienas iš tų, kurie neteko darbo Šiauliuose. Tačiau Snapkauskas kažin ar turės išskirtinės įtakos Sūduvos žaidimui – jo atveju netgi nebuvo sukonkretinta kokiam laikui ir kokiomis sąlygomis šis žaidėjas gyvens mūsų komandoje.

O tada driokstelėjo dar viena naujiena – Sūduvoje loš Tomas Radzinevičius. Apie tai ir vėl pranešė visi, tačiau tik vyresni Sūduvos gerbėjai ko gero suvokia šio nutikimo didybę. Visiems kitems Tomas – tik dar vienas kadaise lygoje gerai žaidęs futbolininkas.

Apie Tomą Radzinevičių dar kalbėsim ir ne vieną kartą. Todėl šį kartą labai plėstis nenoriu. Galų gale, reikia pamatyt, kaip Tomas išrodo aikštėje šiandien, praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo jo įvarčių į Branno ir Celtico vartus ir kokiems septyneriems nuo tų laikų, kai jis paliko Sūduvą ir iškeliavo į Čekiją.

Atvirai pasakius, žinia, jog prieš FK Turnovo Sūduvos puolime loš Tomas Radzinevičius yra labiau intriguojanti nei pats Sūduvos dalyvavimas Europos lygoje. Labai įdomu ir mažumą neramu – juk dauguma ketvirtadienį atėjusių į stadioną nevalingai tikėsis išvystą tą uraganą, kurį Tomas aikštėje keldavo kadaise. Tačiau reikia nepamiršti, kad šiandien Tomas Radzinevičius jau ne “jaunas bei perspektyvus”, o “patyręs veteranas”. Apie tai kalba ir pats Tomas Sūduvos svetainei duotame interviu.

Bet kokiu atveju, Tomo Radzinevičiaus sugrįžimas – labai rimtas Sūduvos argumentas. Viena, komanda pagaliau turės padorų puolėją. Tokį, kuris ir pats galės kelti vėjus, o ne tik laukti, kol kas nors numes kamuolį iš aikštės vidurio. Antra, Tomo sugrįžimo simbolizmas kurstys viltis ir emocijas tiek komandos, tiek tribūnų širdyse. O štai tokios aikštės ir tribūnų simbolinės jungtys futbole labai daug reiškia.

Kai galutinai sugrįš Šoblinskas ir Chvedukas – turėsime pakankamai atsinaujinusią ir sustiprėjusią komandą. Viliuosi, kad šis sustiprėjimas dar nebus per vėlus pasiekti ką nors daugiau nei ketvirtą vietą lygoje ir vieną praeitą etapą Europoje.

Štai tiek naujienų. Beliko pirkti bilietus ir laukti ketvirtadienio.

FK Turnovo ir kiti reikalai

trn

Laikas grįžti į normalų pasaulį – keletą dienų buvau už kompiuterių, interneto ir kitų padorių dalykų teritorijos. Taip, miške kitos taisyklės – ypač, kai miškas pašaukia visai nelauktai.

Per tą laiką, matau, nutiko keletas svarbių dalykų. Sūduva gan mistiškai pralošė Atlantui ir tuo ko gero prarado galimybę pasimušti šiemet dėl medalių. Rungtynių nemačiau, tačiau visų komentarų esminė linija rodo, kad svarbiausias veikėjas tame žaidime buvo teisėjas. Jei taip buvo iš tikro – tuomet yra liūdna. Nors jokių oficialių pareiškimų apie tai negirdėti – netgi Darius Gvildys, komentuodamas rungtynes, kalbėjo apie klaidas ir patirties stoką, o ne apie teisėjo įtaką rezultatui. Aišku, tokiose rungtynėse net ir mažiausia smulkmeną gali viską lemti – kai lošia apylygės komandos ir kai vienoje jų yra krūva jaunų bei patirties stokojančių žaidėjų. Tačiau niekur nedingsi – rezultatas jau užprotokoluotas ir belieka žiūrėti į priekį.

Kitas dalykas, apie kurį visi pamažu diskutuoja – Europos lyga, kurioje Lietuvos klubams vakar buvo paskirti varžovai. Įdomūs dalykai, nes juk liepą Europos lygas bus vienintelis futbolas, kurį gausime.

Sūduvos kelias ir vėl suka į Pietų Europą. Jei pavyks peržengti pirmą makedonišką laiptą, Marijampolėje pamatysime dar vieną Balkanų legendą.

Informacijos apie FK Turnovo (tiksliau – Horizont Turnovo) daug nėra ir daug jos neiškapstysime. Tiesa, informaciniuose reikaluose makedonai Lietuvą lenkia, nes turi bent šiokią tokią šios šalies futbolui skirtą svetainę anglų kalba. Sūduvos konkurentų tinklapis taip pat kuklus (nors ir parašytas kalba, kurią pasistengę galima šiek tiek suprasti), o informacijos Wikipedijoje – labai mažai. Kiek daugiau anglų kalba Wikipedijoje galima pasiskaityti apie pagrindinę Makedonijos lygą.

Tiesa, mūsų A lygos tinklapio žurnalistai greičiausiai nepaskaitė net ir tiek, nes jų tekste rašoma apie “pernykštį“ Makedonijos čempionatą, kuriame FK Turnovo užėmė trečią vietą ir teigiama, kad “šiemet“ sezonas ten dar neprasidėjo. Jei būtų paskaitę, tai būtų supratę, kad “pernai“ reiškia šių metų birželio pirmąsias dienas, kai įvyko paskutinis Makedonijos lygos turas. Prieš jį FK Turnovo dar galėjo laimėti auksą, tačiau net 5:0 pralošė pagrindiniam konkurentui – Vardar klubui. Šis pralaimėjimas ir nustūmė Sūduvos varžovus į trečią vietą, nes juos pasivijo Metalurg, paskutiniame ture nugalėjęs Bregalnica Shtip klubą. Metalurg aplenkė FK Turnovo ne dėl geresnio įvarčių skirtumo kaip rašo A lyga (kas šį apsikeitimą vietomis darytų dar įspūdingesnį), o dėl geresnio tarpusavio rungtynių rezultato. Na bet čia jau smulkmenos. Jei norit pažiūrėt galutinę Makedonijos čempionato lentelę, galit tai padaryti toje pačioje svetainėje.

Makedonijos klubą įveikti Sūduva gali. Faktas. Tačiau džiaugtis burtais galėtume, jei dabar būtų kokie 2008 ar 2010 metai. Šiemet Sūduva yra ne tiek silpna, kiek neprognozuojama ir stokojanti kieto stuburo. Galbūt tai lemia patirties stoka ir pernelyg maža trenerių kolektyvo įtaka komandos žaidimui, tačiau bent kiek objektyviau spėti būsimos dvikovos baigtį yra neįmanoma. Visų rimtų futbolo žinovų skeptiškai vertinamo Transfermarkt duomenimis bendra FK Turnovo žaidėjų vertė beveik 1.5 milijono svarų lenkia Sūduvos žaidėjų vertę. Jokių išvadų iš to daryti tikrai neverta, tačiau bent šiokį tokį pajėgumo skirtumą įžvelgti tikrai galima.

A lygos svetainės specialistai mano, kad Sūduvos pranašumas – daugiau žaidėjų, turinčių Europos lygos rungtynių patirties. Atvirai pasakius, man toks argumentas atrodo visiškai niekinis. Ko gero čia netgi galima kalbėti apie priešingą efektą. 2008 į Makedonijos aukščiausią lygą išėjęs FK Turnovo šiemet laimėjo pirmuosius klubo istorijoje medalius. Pirmą kartą šis klubas loš ir Europos lygoje. Tad greičiau galima tikėtis išskirtinio šio klubo žaidėjų užsivedimo. Juk ir mūsų Sūduvos istorijoje būtent toks momentas buvo.

Tad iš anksto kloti viešbutyje lovas Hajduko futbolistams ir rengtis, jei neklystu, seniausios Europoje ultrų grupuotės vizitui į Marijampolę yra ankstoka. Ir jei Sūduvai vis tik pavyks FK Turnovo nugalėti, aš esu pasirengęs tai pripažinti geriausiu šio sezono mūsų komandos pasiekimu.


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1 186 072 hits