Posts Tagged 'Futbolo teorija'

Laukiam: Sūduva – Banga

Mažumą pasipykom, keiksmais pasisvaidėm ir pakaks. Žemė toliau sukasi aplink saulę bei savo ašį, o Lietuvos futbolo čempionatas toliau juda gerai išmintais takais, kurie daugumos klubų mylėtojams atneša daugiau liūdesio ir nusivylimo nei džiaugsmo. Kai pažiūri į šiandieninę padėtį A lygoje, pasirodo, kad džiaugtis šiuo metu gali tik Kruojos, REO ir Šiaulių gerbėjai. Bet ir čia nieko gero nesigauna – pirmieji du klubai gerbėjų praktiškai neturi, o į trečiojo rungtynes, nusivylę netikėtai nesėkminga sezono pradžia, šiauliečiai vis dar atkakliai neina. Gandai apie finansines Ekrano bėdas kol kas patvirtinti nebuvo – tad lauksim ir šiame fronte naujienų.

Gilioj pelkėj lietuviškas futblas lindi, tik va – nesu tikras, ar apskritai ši būklė priklauso nuo mūsų, klubų ar net federacijos. Mus traiško globalaus futbolo reikalavimai, o mes esame per tris galaktikas nuo to laiptelio, kuris priverstų pasaulinio futbolo pirmūnus į Lietuvą žvelgti bent jau su pagarba. Bent jau su tokia pagarba, kokios nusipelnė Airija po pralaimėjimo ispanams, nes jei komanda nieko doro aikštėje neparodė, jiems į pagalbą atėjo tūkstantinė fanų minia, kurios laidotuvių giesmes kitą dieną ko gero pažiūrėjo daugiau žmonių, nei ispanų įvarčius.

Juk kodėl mes taip pykome po pralaimėjimo Kruojai? Ne dėl paties pralaimėjimo labiausiai pykome ir ne dėl prarastų taškų. Ne dėl to, kad Kruoja ir vėl aplenkė. Ne dėl to, kad komandą būtų lydėjusi kokia juoda nesėkmė, kuri visas pastangas būtų vertusi niekais. Mes labiausiai pykome dėl to, kad tų pastangų žaidėjų veiksmuose apskritai nesimatė. Be abejo, jei paklaustum apie savo požiūrį į tas rungtynes žaidėjų, jie visi kaip vienas tvirtintų – „bandėm, stengėmės, bet kažkodėl niekas nesigavo“. Deja, šią vasarą net ir lietuvis futbolo mėgėjas yra tiek prisižiūrėjęs to, kaip atrodo iš tikro pergalės siekianti komanda, kad jokiais argumentais jo neįtikinsi, jog Sūduva praeitą šeštadienė norėjo pergalės.

O didžioji dilema yra tame, kad globalusis futbolo verslas šiandien ryžtingai perstumdo klasikines futbolo vertybes. Globaliojo futbolo verslo požiūriu pergalė nėra esminis futbolo elementas. Svarbiausia – spektaklis ir komercinė futbolo galia. Šiandienos futbole svarbu yra ne sportinis principas, o tai, kiek vienas ar kitas turnyras gali generuoti pelno. Kad ir kaip būtų liūdna, tačiau graikų ir čekų išėjimas iš Euro grupės tolyn džiugina tik graikus ir čekus. UEFA verslininkai graužia nagus, nes rusų su lenkais komercinis potencialas žymiai didesnis, o globalaus futbolo vartotojai, nuo Anglijos iki Lietuvos yra nepatenkinti dėl to, kad toliau praėjusios rinktinės nei švytinčių žvaigždžių turi, nei žaidžia, kaip šiais laikais mėgstama sakyti, „gražų“ futbolą. Ir niekam neįdomus tas sportinis principas, kurio tiesa paprasta kaip trys kapeikos – laimi stipresnis, laimi tas, kuris labiau nori laimėti. Tai turėtų būti vienintelė sportinio turnyro tiesa ir tikslas.

Tuo tarpu šiandieniniame futbole visi „serga“ už spektaklį. Esu tikras, kad sekančiame etape graikus palaikys ir vėl tik patys graikai, o visas pasaulis karštai trokš, kad pagaliau tie negražūs, kaimietiškais veidais ir kreivom kojom futbolo pajacai būtų pastatyti į jiems deramą vietą. Negražiai jie ant prašmatnios Euro Čempionato scenos atrodo. Lygiai taip pat esu tikras, kad visas UEFA elitas sekmadienį būriais traukė į bažnyčias ir meldėsi už tai, kad tik iš grupės neišsikapstytų danai – dar viena rinktinė be gražuolių žvaigždžių ir be gražaus žaidimo.

Taigi, pasąmonėje šiandieninis futbolininkas suvokia, kad futbolas yra verslas, kuriame pergalė – antraeilis dalykas. Todėl pasąmonėje profesionalus futbolininkas maksimaliai stengiasi tik tuomet, kai tai yra naudinga jo paties karjerai. Futbolas – sunki ir pavojinga profesija, karjera čia gali baigtis labai greitai ir netikėtai. Štai todėl ir gaunasi, kad kai kurie Sūduvos žaidėjai žiba rinktinėje, o snaudžia tuomet, kai reikia laimėti prieš kažkokią Kruoją. Tik kaltint jų nelabai išeina – jie elgiasi racionaliai ir teisingai. Čia mes – svaičiotojai ir idealistai – norime tikėti, kad su Marijampole niekada nieko bendro neturėjęs profesionalus futbolininkas stengtųsi už šito miestelio komandą galvą paguldyti.

Ir išeities aš nematau jokios. Reikia susitaikyt ir tiesiog toliau gyvent šitam idealistiniam pasauly, neprarandant vilties, kad bent jau kartais sportiniai principai gali iškišti savo ausis. Mūsų yra nedaug ir šis skaičius tikrai nedidės. Štai skaitau komentarus vieno dienraščio tinklapyje po straipsniu apie A lygos kovas, o pagrindinė komentarų mintis – „nejuokinkit pasaulio su lietuviško futbolo transliacijomis, kai per teliką Euro rodo“. Tam žmogui, kuris futbolą pažįsta tik iš Čempionų lygos ar pasaulinių čempionatų, net nesuprantama, kaip tokia Lietuvos lyga apskritai gali egzistuoti.

Tačiau neapsigaukime. Tas žmogus nėra didelis Anglijos, Ispanijos ar Vokietijos lygų žinovas ir mylėtojas. Tokią pat reakciją, kokią sukėlė Žalgirio – REO rungtynių transliacija, jam sukeltų ir rungtynės tarp kokio Wigano ir Sunderlando. Globalaus futbolo vartotojo poreikius atitinka tik kokie 20 klubų Europoje – po kelis iš didžiųjų lygų. Jo požiūriu – visa kita gali net neegzistuoti. Ir neegzistuotų – jei šimtų žemesnių ir silpnesnių lygų klubų karštai nepalaikytų jų miestelėnai. Jei ne jie – be Čempionų lygos nieko daugiau ir nebūtų.

O štai mes gyvename dar toliau. Visiškame užkampyje. Ten, kur savo futbolo nereikia net miestelių gyventojams, kur tie gyventojai mieliau „palaiko“ Barseloną ar Liverpulį, nei vietinį klubą. Esame tik didžiojo futbolo spektaklio statistai. Mūsų net į stadioną neįleidžia – pro skyles tvoroje galima žiūrėti, kaip prašmatniai laku plaukus papurškęs Ronaldo muša įvarčius olandams. Tokius kaip mes UEFA laiko tik „dėl viso pikto“. Kad vaizdelis būtų skrajutėse ir bukletuose gražesnis – „štai, futbolas visą Europą vieniją“. Ir kad galėtų panaudoti Lietuvos balsą, jei koks rimtesnis balsavimas UEFA viduje nutinka. Panašiai brazilas Joao Havelange FIFA prezidentu tapo pirmiausia suorganizavęs viso Trečiojo pasaulio priėmimą į FIFA, o paskui aplankydamas kiekvieną iš tų šalių ir pažadėdamas, kad „baltųjų valdymui futbole pagaliau ateis galas“.

Mums visą šitą planą įžvelgti sunkiau. Mes nematome, kas verda futbolo užkulisuose. Mes tiesiog ateiname į stadioną ir tikimės, kad žaidėjai atiduos visas jėgas tam, kad būtų pasiektas paprastas dalykas – pergalė. Ir, greičiausiai, mums nelengva suprasti, kad tiek žaidėjai, tiek treneriai, tiek komandų savininkai ir vadybininkai jaučiasi visiškai kitaip.

Štai ir susitinka stadione dvi sunkiai susitarti galinčios grupės – naivūs žiūrovai, atėję pasidžiaugti tuo, kad ir jų miestas turi populiariausios pasaulyje sporto šakos komandą ir žaidėjai, kurie, supranta tiek sistemą, tiek beviltišką jų pačių vietą sistemoje ir mato, kaip toli Lietuva yra nuo centro, kuriame sprendžiami didieji futbolo reikalai. Ir nesusitaria šios dvi grupės. Vieni šaukia: „tinginiai, apsileidėliai, kur jūsų kovinė dvasia?“ O kiti nustebę žiūri: „kokia dar kovinė dvasia? Mes čia darbą dirbam ir dar tokį, už kurį mums kapeikas moka ir kuriame karjeros galimybės praktiškai lygios nuliui. Nenorėkit, kad mes čia plėšytumėmės lyg kokie paaugliai kiemo rungtynėse“.

Taip kad galim nusiramint. Gyvenimas nesustoja. Viskas bus gerai. Futbolas – tik maža mūsų visų gyvenimo dalis. Ramybės jums ir jūsų namams. Tegul pasaulyje klęsti taika ir draugystė. O jeigu Sūduvai pavyks laimėti prieš Bangą ir REO – mes būsime ne tik ramūs, bet ir mažumą laimingesni, nei po praeito šeštadienio.

Kaip stebėti futbolo rungtynes?

Prieš kokius trejus metus bandžiau internete rasti kokių nors patarimų kaip profesionaliau stebėti futbolo rungtynes – kaip vertinti komandų žaidimą, analizuoti situaciją aikštėje. Tą kartą teko gerokai nustebti – angliškai nieko doro neradau, užtat aptikau puikų tekstą gimtąja kalba. Jo autorius tuomet dar nebuvo tiek žinomas, kiek jis yra žinomas šiandien. Valdas Dambrauskas straipsnio rašymo laikais dar dirbo Anglijoje ir Lietuvoje pasirodydavo būtent savo tekstais. O štai jo tekstai buvo ir tebėra ko gero geriausia, kas lietuviškai apie futbolą parašoma, nes juose Valdas visuomet mėgino futbolo suvokimą kilstelėti į aukštesnį lygį, nei mūsuose įprastas rungtynių statistikos vaizdingas atpasakojimas. 

Žemiau pateikiamą tekstą vis prisimindavau ir karts nuo karto pasikartodavau. Galų gale, šovė galvon elementari mintis – jei jau man jis toks geras, gal yra ir daugiau žmonių, kuriems jis būtų įdomus? Tad nieko nelaukęs susisiekiau su šiandien Ekrane dirbančiu treneriu ir paprašiau leidimo šį tekstą „perskelbti“ savo bloge. Sutikimas buvo duotas ir dabar labai džiaugiuosi jį galėdamas pasiūlyti jums. Tekstas skelbiamas netaisytas ir nekoreguotas – toks, kokį jį 2006 metų pabaigoje paskelbė eurofootball.lt svetainė. 

Galvoju, šis puikus straipnis bus trumpas, bet puikus atokvėpis tarp intensyvių šio sezono kovų. 

Papildoma informacija: originalus tekstas eurofootball.lt svetainėje, pokalbis su Valdu Dambrausku, ką tik jam tapus Ekrano nariu, keletas tekstų iš prieš pora metų Valdo rašyto blogo (apie vaikų futbolą ir apie futbolo skirtumus prieš 20 metų ir dabar). Taip pat siūlau atkreipti dėmesį į svetainę futbolotreneris.lt, kurios vienu iš įkūrėjų yra Valdas Dambrauskas. Nuotrauką pasiskolinau iš Ekrano svetainės. 

>>>

Valdas Dambrauskas: Kaip stebėti futbolo rungtynes?

[Tekstas skelbtas 2006 gruodžio 11 d., svetainėje eurofootball.lt]

Europoje baigia įpusėti labai įdomus futbolo sezonas. Lietuvoje tarpsezonis, tačiau jis netruks prabėgti ir vėl futbolas visus pakvies į stadionus. Internetiniuose puslapiuose netyla diskusijos apie praėjusias rungtynes, žaidėjus, įvarčius, trenerius. Skaitant diskusijas ar komentarus lietuviškuose puslapiuose labai pasigendama išsamesnės diskusijos apie komandų taktiką, strategiją, žaidėjus.

Dažniausiai tokie komentarai apsiriboja „šūkiais“: „Ronaldo pavarė“, „Chelsea grybai“, „Realas valdo“ ir panašiai. Internetiniuose puslapiuose Anglijoje, Italijoje verda visai kitokio pobūdžio diskusijos. Ten rungtynės analizuojamos labai įdomiai, profesionaliai ir kartais savo kokybe niekuo nenusileidžia pripažintiems futbolo ekspertams laikraščiuose ar televizijoje.

Tikiuosi, kad šis straipsnelis kai kuriems sirgaliams suteiks daugiau supratimo apie futbolą, galbūt sudomins daugiau domėtis mylimu žaidimu ar sukels šiokias tokias diskusijas. Taigi, kaip stebėti futbolo rungtynes?

Pirmas patarimas, bent jau pradžioje kol neturima pakankamai rungtynių analizės patirties, reikia stebėti ir susikoncentruoti ties viena komanda. Rungtynėms prasidėjus ima galioti trys pagrindiniai futbolo taktikos principai: kas vyksta kai mūsų komanda kontroliuoja kamuolį, kas vyksta kai priešininkai kontroliuoja kamuolį ir kas vyksta tuo metu, kai kamuolio kontrolė pereina iš vienos komandos kitai (tranzicija).

Pirmąsias 10-15 minučių naudingiausia būtų apžvelgti bendrą komandos žaidimą, žaidėjų išsidėstymą aikštėje. Per jas turėtų būti nustatoma kokia schema rungtyniauja komanda. Pastaraisiais metais komandų taktinis pasiruošimas labai išsiplėtė, tačiau dažniausiai naudojamos sistemos lieka tos pačios: 4-4-2, 4-3-3, 5-3-2.

Kaip savo knygoje „Komandos statymas“ (“Team building“) pažymi geriausias praėjusio šimtmečio FIFA treneris olandas Rinusas Michelsas, visos kitos sistemos (tokios kaip: 3-4-3, 4-5-1, 4-1-4-1 ir t. t.) yra tik anksčiau minėtų schemų adaptacija.

Po to, kaip jau minėta, žaidimą galima skirstyti į dalis:

• Kaip žaidžiama, kai komanda kontroliuoja kamuolį?

Ar komanda naudoja trumpiausią kelią pasiekti priešininkų vartus (ilgus perdavimus)?

Ar komanda cirkuliuoja kamuolį (atlikdama keletą ar keliolika perdavimų iš eilės laukdama patogaus momento perduoti kamuolį į priekį)?

Kokiu tempu komanda cirkuliuoja kamuolį?

Kiek žaidėjų dalyvauja atakos organizavime?

Ar komandoje yra žaidėjas, kurio specifinė užduotis yra organizuoti atakas (tai futbolo terminais šnekant vadinamasis “10 numeris“, pvz: Zinedine’as Zidane‘as, Juanas Romanas Riquelme).

Kaip komanda sukuria momentus įvarčiams pasiekti?

Kurie žaidėjai muša įvarčius?

• Kaip žaidžiama kai priešininkai kontroliuoja kamuolį?

Ar ginasi visa komanda?

Kokioje aikštės vietoje komanda pradeda gintis (nuo vidurio linijos ir t. t – dažniausiai aikštė skaidoma į tris trečdalius: atakos, vidurio ir gynybinį ir gynyba prasideda vienoje šių zonų).

Ar komanda naudoja zoninę, ar asmeninę gynybą?

Ar komanda naudoja dirbtinę nuošalę?

Ar komanda ginasi agresyviai?

• Momentas, kai kamuolio kontrolė pereina iš vienos komandos kitai (tranzicinis periodas): šis momentas yra nepaprastai svarbus šiuolaikiniame futbole. Kaip rodo Anglijos Futbolo Asociacijos analizė, didžiausia tikimybė pelnyti įvartį yra per pirmąsias 6 sekundes perėmus kamuolį, tol kol priešininkai nespėja organizuoti gynybos.

Kurioje aikštės vietoje dažniausiai yra perimamas ar prarandamas kamuolys?

Kur dažniausiai atliekamas pirmas perdavimas perėmus kamuolį (į priekį ar atgal)?

Ar perėmus kamuolį jį perėmęs žaidėjas juda į priekį pats, ar daromas perdavimas?

Kaip į kamuolio perėmimą reaguoja kiti aikštės žaidėjai (juda sukurdami erdvę, yra pasyvūs)?

Toliau komandos žaidimą galima skaidyti į dar smulkesnes dalis: tokias kaip atskirų komandos grandžių analizė (gynėjai, saugai, puolėjai) bei atskirus žaidėjus.

Šiame straipsnyje atskirų grandžių nenagrinėsime. Jei bus susidomėjimas, tą padarysime kituose straipsniuose. Trumpai apžvelkime individualių futbolininkų žaidimą.

Individualaus žaidėjo analizė gali būti daroma atsižvelgiant į jo fizines, technines, taktines bei psichologines savybes. Fizinės savybės – tai žaidėjo ūgis, svoris, greitis, jėga, ištvermė.

Techninės savybės – driblingas, perdavimai, kamuolio kontrolė, kamuolio stabdymas, smūgiavimas, smūgiavimas galva, sugebėjimas apeiti priešininką, kamuolio atėmimas.

Tokie faktoriai kaip – priešininkų žaidimas, suteikiama erdvė aikštėje, sugebėjimas prisitaikyti prie oro sąlygų ar blogos aikštės, sugebėjimas nugalėti nuovargį baigiamose rungtynių stadijose taip pat turi įtakos vertinant žaidėjo žaidimą.

Individualios žaidėjo taktinės savybės yra vertinamos pagal 4 pagrindinius kriterijus:
• Ką žaidėjas daro kai jis turi kamuolį (ar sugeba atpažinti momentus, kada pasuoti, kada veržtis pačiam)?
• Ką žaidėjas daro kai komandos draugas turi kamuolį (juda į priekį, juda į laisvą erdvę)?
• Kaip nuspėja, skaito žaidimą, kai kamuolį turi priešininkai?
• Ar žaidėjas greitai prisitaiko, reaguoja, kai kamuolio kontrolė pereina iš vienos komandos į kitai.

Pagrindiniai psichologiniai bruožai būtų: agresyvumas, pasitikėjimas, susivaldymas, lyderio savybės, požiūris į komandos draugus, priešininkus, teisėjus.

Suprantama, kad viską įžiūrėti stebint rungtynes per televizorių yra labai sunku. Norint geriau suprasti futbolą reikia stebėti kuo daugiau rungtynių ir čia niekas nepakeis rungtynių stebėjimo stadione. Stebint labai aukštos klasės komandas ar žaidėjus sunkiau yra pastebėti ir jų klaidas, dėl to, kad jų nėra daug.

Pastovus rungtynių stebėjimas, analizavimas, aptarimas su draugais ar kitais fanais be abejo padidins jūsų supratimą ir išprusimą šioje srityje. Sėkmės ir gero futbolo!


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1 189 173 hits