Posts Tagged 'Interviu'

Tas interviu

Aha, čia jau buvo užsiminta apie pokalbį su jūsų nuolankiu tarnu, kuris buvo ištransliuotas šios savaitės pradžioje “Miesto laikraštyje“. Kadangi tas leidinys jau ir man į rankas pateko, o į laikraščio svetainę šis tekstas dar nepapuolė, galvoju, paskelbsiu jį čia. Vis viena iki rytojaus rungtynių veikt nelabai yra ką, o tame pokalbyje yra keletas idėjinių punktų, kurie gal bus įdomūs ne tik tiems, kurie turi galimybę popierinę “Miesto laikraščio“ versiją paskaityt. Dedu čia kiek kitą pokalbio variantą. Laikraštyje, kaip ir dera, jis buvo mažumą patrumpintas ir kalbos redaktorių pavirškintas. Kadangi  jau dešimt metų kovoju su kalbos redaktoriaus už teisę gatvės šneką perkelti į spausdintus puslapius, tai ir čia skelbiu tai, ką pats užrašiau – su visais norminės kalbos įstatymų pažeidimais.

>>>>

Pats esi vilnietis, bet sergi uz Sūduva, kodėl?

Taip, esu visiškas vilnietis, tačiau iš Marijampolės yra kilusi mano žmona. Sovietiniais laikais myniau į Žalgirio stadioną, į kurį tais laikais lošti su Žalgiriu atvažiuodavo geriausios Sovietų Sąjungos komandos. Paskui mano santykiuose su futbolu buvo ilga pertrauka. O prieš 10 metų, kartu su žmona lankydamas jos tėvus Marijampolėje, nusprendžiau „ant durniaus“ nueiti į Sūduvos rungtynes. Tą kartą Sūduva lošė su FBK, senasis Marijampolės stadionas buvo pilnutėlis. Seni gaudžiančio stadiono prisiminimai atgijo ir užsikabinau.

Kiek metų savanoriškai vedi blogą, kuris dažnai būna įdomesnis, nei oficiali FK Sūduvos svetainė?

Blogą rašyt pradėjau 2008 balandį – vadinasi, eina penktieji metai. Tais laikais oficialioje Sūduvos svetainėje vyko aktyvios diskusijos apie komandos žaidimą. Tačiau pati svetainė buvo prasta, o ir diskutuoti būdavo galima tik po straipsniais, kurie dažnai vėluodavo. Kadangi buvau vienas iš daugiausiai komentuojančių, vieną dieną tiesiog pagalvojau, jog paprasčiau būtų savo mintis sudėti kur nors kitur. Pradžioje tikėjausi, kad blogą skaitys tik tie keli aktyviausi minėtų diskusijų dalyviai, tačiau greitai blogo vartotojų ratas išsiplėtė.

Gal vaikystėje žaidei futbolą, o gal tautinę religiją krepšinį?

Šiandien krepšinis – religija. Mano sovietinėje vaikystėje krepšinis ir futbolas buvo lygiavertės sporto šakos. Tiesiog krepšinį žaisdavai ir žiūrėdavai žiemą, o futbolą – vasarą. Žaisti žaisdavau, tačiau žaisdavau taip, kaip žaisdavo dauguma bendraamžių – kieme. O kad tais laikais kieme dažniau žaistas futbolas, o ne krepšinis – nėra ko stebėtis. Futbolui reikalinga „įranga“ buvo paprastenė. Pakako poros plytų vartams ir kamuolio.

Aukoji savo laiką, o kokia blogo misija?

Sudėtingas klausimas. Aukoju ne tik laiką. Aukoju pinigus (galit patys paskaičiuot, kokia yra rungtynių kaina, kai iki jų važiuoji iš Vilniaus į Marijampolę ir atgal), miegą ir dar šį bei tą. Tačiau ar tai yra aukos? Taip gali atrodyti tik Lietuvoje, kurioje daugumai futbolo žinios baigiasi ties Europos čempionatu ar Čempionų lyga. Mes neturime futbolo palaikymo tradicijų, todėl ir tenka kalbėti apie „aukas“. Manau, kokioje Anglijoje niekam net minties nekiltų apie tai, kad mylimai komandai skirto blogo rašymas yra „auka“. Ten tokių žmonių yra šimtai, jei ne tūkstančiai ir tai jie daro savo malonumui ir komandos labui.

Blogą rašyti pradėjau be jokių tikslų ar misijų. Pradėjau, nes reikėjo „eterio“. Tikslai ir misijos atsirado vėliau. Visų pirma, susiformavo tam tikras, kad ir nelabai didelis, aktyvesnių Sūduvos gerbėjų ratas. Šiokia tokia bendruomenė, kuriai nepakanka vien karts nuo karto užsukti į stadioną. Šie žmonės nori komanda domėtis labiau, o ir savo nuomonę turi. Jaučiuosi šiai bendruomenei atsakingas – juk dabar blogas yra ne tik mano, bet ir visos bendruomenės „eteris“.

Antra, labai noriu diskusijas apie futbolą Lietuvoje bent truputį kilstelėti į aukštesnį lygį – noriu, kad rastųsi alternatyva mūsuose įprastam futbolo aprašinėjimui, kuris paprastai baigiasi ties vaizdingu pagrindinės rungtynių statistikos atpasakojimu.

Trečia, noriu prisidėti prie kokybiškesnės, rimtesnės futbolo komandos palaikymo tradicijos kūrimo. Noriu gausint būrį gerbėjų, kurie nebūtų ultros, tačiau savo komandą palaikytų ne mažiau aktyviai. Tikiuosi, kad mano blogas bent šiek tiek prisideda prie atsitiktinių stadiono lankytojų vertimo aktyviais komandos gyvenimo sekėjais.

Esi senas Sūduvos fanas, tai ko trūksta mūsų komanda, kad svajonė būti čempionais vis nutolsta?

Galvoju, kad pradėti reikia ne nuo šios svajonės. Medaliai yra svarbu, tačiau dar svarbiau – komandos idėja. Nes kai turi idėją, tuomet žymiai lengviau atlikt konkrečius veiksmus, kurie padėtų iš tos idėjos išplaukiantiems tikslams ir svajonėms pasiekti. Manau, kad šiandien Sūduva yra pametusi komandos idėją – niekas negali tvirtai pasakyti, kodėl ši komanda egzistuoja, kam ji yra skirta ir kokia jos didžioji misija. Iš to išplaukia ir tai, kad komanda neturi nei kokių nors apčiuopiamų tradicijų, nei propaguojamo futbolo stiliaus, prie kurio galėtų jungtis kiekvienas naujas komandos narys – tiek žaidėjas, tiek treneris, tiek vadybininkas. Tiesa, čempionu gali tapti ir be viso to – tereikia įmerkti į komandą triskart daugiau pinigų, nei merkia artimiausi konkurentai. Tačiau toks „čempioniškumas“ yra laikinas, ką puikiai įrodė tokio klubo kaip FBK istorija.

Kuris Sūduvos žaidėjas tau labiausiai patinka, kodėl?

Kaip ir kiekvienam normaliam futbolo mylėtojui, man labiausiai patinka kovotojai. Taip pat visuomet žavi talentai, kurie futbolą kilsteli į aukštesnį lygį savo nestandartiniu požiūriu ir nenuspėjamais veiksmais. Tačiau mes visi suprantame, kad Lietuvoje žaidėjų su tokiu savybių komplektu pasirodo labai retai. Šiandieninėje Sūduvoje ko gero negalėčiau išskirti nė vieno, kuris šoktų gerokai aukščiau lietuviško futbolo vidurkio.

Vyksta EURO 2012 – kurią komandą palaikai?

Aš palaikau Marijampolės Sūduvą ir Lietuvos rinktinę. Kartais sakau, kad aš apskritai esu net ne futbolo, o Sūduvos gerbėjas. Šiuo klausimu esu griežtas konservatorius ir visada bei visur propaguoju idėją, jog iš tikro palaikyti galima tik komandą, su kuria tave sieja rimtesni santykiai. Europos čempionatą stebiu iš funkcinio intereso – tiesiog įdomu pažiūrėti, kokioje būklėje yra Europos futbolas. Tačiau futbolo rungtynėse, kuriose nežaidžia Sūduva arba Lietuvos rinktinė man nekelia ypatingų emocijų. Net jei tai yra Pasaulio čempionato finalas.

Ko trūksta Lietuvos futbolui, kad kada nors galėtume dalyvauti EURO finaliniame turnyre?

Trūksta Lietuvos futbolo. Mūsų viltys ką nors pasiekti pasauliniame futbole yra nepagrįstos, nes padorios futbolo sistemos Lietuvoje niekada nebuvo ir vis dar nėra. Mes gyvename iliuzijose ir savo teiginius grindžiame mitais, nieko bendro su realybe neturinčiais.

Pavyzdžiui, štai toks mitas: „Sovietiniais laikais lietuviško futbolo lygis buvo aukštas, tačiau jo palikimas buvo iššvaistytas“. Deja, tereikia paskaityti Sūduvos istorijai skirtą knygą, jog suprastum, kad sovietiniais laikais respublikinis futbolas buvo pusiau mėgėjiško lygio. O didieji Lietuvos klubai (tai yra, faktinės Lietuvos rinktinės) praktiškai visuomet lošė žemesnėse lygose. Panašu, kad tie keli gražūs sezonai Vilniaus Žalgirio istorijoje buvo labiau susiję su viena žaidėjų karta, nei su kokiais nors sisteminiais pasiekimais.

Atėjo toji karta, laimėjo vienus Sovietų sąjungos medalius ir iškeliavo į nebūtį. Nė vienas tos kartos Žalgirio žaidėjas netapo iš tikro aukšto lygio tarptautine žvaigžde, nors praktiškai visi po Sovietų Sąjungos griūties išsilakstė po užsienius. Mes vadiname Liubinską ir Zelkevičių „legendiniais treneriais“, tačiau ką jie yra pasiekę be tų kelių laimingų sezonų Vilniaus Žalgiryje? Nieko. Jie netreniravo gerų komandų, neturėjo mokinių ar pasekėjų.

Nepriklausomos Lietuvos futbolas buvo kuriamas tuščioje vietoje. Bet kad visi guodėsi minėtu mitu apie aukštą lietuviško futbolo lygį sovietiniais laikais, tai radikalių pokyčių taip ir nebuvo atlikta. Mes ir toliau likome tame pačiame pusiau mėgėjiškame lygyje.

Šiokia tokia futbolo sistema kuriasi tik šiandien ir mano giliu įsitikinimu ji visiškai priklauso nuo mūsų klubinio futbolo lygio, o ne nuo to, ką veikia Lietuvos futbolo federacija ar valstybės institucijos. Lietuvos futbolo ateitis visiškai priklauso nuo klubinio futbolo evoliucijos. Jei klubinis futbolas kils – kils ir Lietuvos futbolo galimybės. Jei klubinis futbolas stovės vietoje ar degraduos – tas pats bus ir su Lietuvos futbolu apskritai.

Ar tavo nuomone mūsų A lyga švari nuo korupcijos?

Atsakymas kompleksinis. Šiuolaikinis futbolas – didžiulė, sudėtinga verslo sistema. Sportinis principas čia nėra tarp svarbiausių prioritetų. Todėl ir futbole nesąžiningų sandėrių bei įstatymo pažeidimų yra tiek pat, kiek jų yra bet kokioje verslo srityje. O jei jau kalbant griežtai ir nesvaičiojant lietuviškos žiniasklaidos stiliumi, tai tiesiog dera pasakyti – apie korupciją galėsim kalbėti tada, kai kas nors bus pagautas už rankos ir nubaustas. O kol kaltė neįrodyta, belieka laikytis nekaltumo prezumpcijos principo.

Ko linkėtum Sūduvos sirgaliams?

Nepraleisti nė vienų Sūduvos rungtynių, vykstančių Marijampolėje. Jei šitos taisyklės laikysis kiekvienas, kuriam bent kiek Sūduva rūpi, mūsų stadionas kaskart bus pilnas.

Sakalai ir kiti reikalai

Iki didžiojo sekmadienio liko dar keletas dienų – pats laikas suvesti keletą informacinių galų.

Pradėti norėjau nuo Sūduvos Sakalų, kurie šį sezoną labai energingai kruta. Apie tai ir norėjau tamstas painformuoti, nes, įtariu ne visi šį Sakalų krutėjimui pakankamai gerai pastebėjote.

Sakalai I. Visų pirma Sakalai mus labai netikėtai nudžiugino keliais kokybiškais pokalbiais su komandos nariais. Tikiuosi, visi skaitėt interviu su Audriumi Ramonu ir Povilu Valinčiumi. Jei ne – galite tai laisvai padaryti Sakalų svetainėje. Pokalbius rengusi Judita nusipelno tik nuolankios padėkos pastangas ir pagyrų už kokybę. Aišku, geriausias šio darbo įvertinimas buvo tas, kad pokalbį su Valinčiumi naudojo ir kiti internetinės informacijos apie Lietuvos futbolą šaltiniai.

Sakalai II. Tačiau yra antras, dar svarbesnis dalykas. Ogi Sūduvos Sakalų profilis Facebook‘e. Sprendžiant iš to, kiek jis turi gerbėjų, dar ne visi Sūduvos mylėtojai suprato šio profilio reikšmę. Šiuo metu Sakalų profilis yra efektyviausia vieta pakankamai operatyviai susirinkti visą nuolat besikeičiančią informaciją apie Sūduvą ir su ja susijusias naujienas. Kol kas Sakalų profilis šiuo parametru lenkia net ir oficialų Sūduvos profilį. Galbūt šis santykis ateityje ir pasikeis (ir ačiū dievui, kad jis pasikeistų, o Sakalai galėtų daugiau jėgų skirti savos veiklos vystymui), tačiau kol kas šį profilį savo puslapių sąraše turėti verta. Sutaupysit laiko. Beje, Sakalų profilį galima matyti ir neprisiregistravus Facebook sistemoje – tam dedu linką savo bloge. Jį rasite dešinėje pusėje, šalia visų nuorodų.

Sakalai III. Na ir trečias – tačiau ne mažiau svarbus ir dar aktualesnis dalykas. Kas buvo šeštadienį manieže girdėjo, o kas ne – gal ir nepastebėjot. Esmė ta, kad šio sekmadienio rungtynėms su Žalgiriu Vilniuje Sakalai organizuoja autobusą, kuris jus gali nugabenti iš Marijampolės į Vilnių pažiūrėti rungtynių, o paskui – parvežti atgal. Pagirtina iniciatyva – net jei mano manymu tokia logistika pats klubas turėtų užsiimti. Visą informaciją (telefonai, išvykimo laikas, kaina ir t.t.) galite rasti Sūduvos Sakalų svetainėje. Ką gi – puikus dalykas! Naudokitės proga, nes jei ši kelionė nusiseks, gal Sakalai nepatingės ir į kitas svarbias rungtynes marijampoliečių pavežiot! Ir jei vieną dieną gausis ne vienas, o kokie keturi-penki autobusai (kas, sakyčiau, yra visai įmanoma) – tai visi akimirkai pasijusim lyg Sūduva ne Lietuvoje loštų, o kokioje padorioje lygoje! Beje, pasikeitė rungtynių su Žalgiriu laikas – tai jau dabar galite pradėti žymėtis, kad jos įvyks ne 15, o 16 valandą.

Knyga. Toliau. Žmonės kalba, kad dar ne visi Knygos egzemplioriai parduoti. Mane šis faktas stebina – tiražas nebuvo toks didelis, kad būčiau pamanęs, jog beprotiški Marijampolės ir aplinkinių miestelių futbolo gerbėjai neišsinešios šio veikalo lyg poilsiautojai čeburėkų prie Baltijos jūros! Deja, ir vėl Marijampolė mane nustebino. Kad ir kaip būtų keista – Knygos dar likę apie 100 vienetų. Tai dar kartą priminsiu. Čia jums ne eilinis Malūko detektyvas – Knyga tokia viena ir daugiau kažko panašaus artimiausius dešimt (jei ne dvidešimt) metų nesulauksim. Tai yra vienintelis informacijos apie mūsų mylimą klubą šaltinis, kuris bet kam viešai yra prieinamas. Bent jau kol kas. O kai neliks to 100 egzempliorių – ji iškart pavirs bibliografine retenybe. Kaip ir Jono Rudžiansko knygutė, išleista daugiau nei prieš dešimtmetį.

Be to, turėkite omeny, nuo mūsų visų požiūrio į šį leidinį smarkiai priklauso ir tai, ką galėtume tikėtis iš klubo gaut artimiausioje ateityje. Nes jei Marijampolė nesugeba išpirkt kelių šimtų egzempliorių visai padorios knygos, kurioje kone šimtas miesto futbolo metų nubraižyta – tai gal Marijampolei apskritai nieko nereikia? Na, aš klubo ir knygos leidėjų vietoje taip pagalvočiau. Jei vis tik nuspręsite ją įsigyti, informacijos ieškokite čia.

Post Scriptum. Šiek tiek istorinės medžiagos ir link manęs pajudėjo. Čia kalbu apie praeitą savaitę viešai pareikštą kvietimą pasidalinti su manimi (o kartu ir su visais jumis) dalykėliais iš Sūduvos istorijos. Tiems, kas davė medžiagos nusikopijuoti arba pažadėjo duoti – ačiū. O tie, kas visokio gero turit, nedvejokit – tokie dalykai vertingi tampa tik tuomet, kai yra ir kitiems bendraminčiams prieinami.

Šneka su Murausku

Dėkoju Varvalui už pasidalintą nuorodą į “Miesto laikraštį“, kuriame prieš keturias dienas buvo paskelbtas pokalbis su Vidmantu Murausku. Iškart metu tą pokalbį į blogą (tam, kad istorijai išliktų, taip sakant) ir viliuosi, kad Miesto laikraštis už tai man per nagus neduos. Bet kokiu atveju čia jį perskaitys daugiau žmonių ir tie, kam labiausiai reikia (po Miesto laikraščio tekstu yra parašyta, kad tekstas peržiūrėtas 36 kartus – mažoka kaip per keturias dienas).

Pokalbiai su Sūduvos prezidentu jau yra tapę vienu iš įdomiausių dalykų, kurie į viešumą išeina iš komandos. Kažkaip lyg ir lauki tų interviu, paskui skaitai po penkis kartus mėgindamas suprasti ne tik tai, kas pasakyta, bet ir tai, kas liko už kadro ar tarp eilučių. Bent jau man toks jausmas, kad ir pats Murauskas kaskart pasako vis mažiau bendrų frazių ir vis daugiau to, kas mums padeda suvokti komandos judėjimo kryptį ir tam tikrą filosofiją, kuria grindžiamas jos egzistavimas. Sakykit ką norit, bet dabartinė taisyklė “geriau mažiau, bet be skolų“ yra principas, už kurį galima tik paploti. Galbūt vieną dieną šis principas reikš ne tik biudžeto valdymo principą, bet ir komandą, kuri visų pirma remiasi savo teritorijoje išaugintais futbolininkais.

Galima ir dar daugiau visokių dalykų išvesti iš to, ką kalbėjo Murauskas, tačiau čia ir sustosiu, nes kol kas svarbu ne interpretacijos, o gyvi duomenys, kurių ir taip nedaug tegauname.

>>>

GERIAU TRUPUTĮ ŽEMIAU, BET BE SKOLŲ (paskelbta Miesto laikraštyje, 2011 09 23 dieną). 

Nors „Sūduvos“ komanda   Lietuvos A lygos futbolo čempionate užima trečiąją vietą, tiek vienuolikės žaidimas, tiek rezultatai netenkina Marijampolės aistruolių. Apie tai „Miesto laikraštis“ kalbasi su „Sūduvos“ futbolo klubo prezidentu Vidmantu Murausku.

– Kodėl komanda jau kuris laikas  barsto taškus net rungtyniaudama su gerokai žemesnę vietą turnyro lentelėje užimančiomis ekipomis?

– „Sūduva“ tai daro jau antrą  ratą  ir gana „sėkmingai“. Krizė prasidėjo iš karto po Europos lygos rungtynių su švedų futbolininkais. Kalbu ne tik apie  prarandamus taškus, bet ir žaidimo kokybę. Paskutinės rungtynės, kurias mūsų vienuolikė sužaidė labai gerai, vyko Marijampolėje. Tada kovota  su jau minėta Švedijos  „Elfsborg“  komanda. Mano nuomone, ji stipresnė už „Sūduvą“, bet tada matėsi, kad susikaupus galima sėkmingai priešintis ir tokiai ekipai.

Sunku vienu sakiniu pasakyti, kodėl komanda pateko į krizę.  Sezono viduryje „Sūduvoje“ įvyko nemažai permainų, buvo atleisti trys žaidėjai, dar vieno netekome dėl tam tikrų aplinkybių, kurios buvo aprašytos spaudoje.

Tie trys žaidėjai atleisti mano iniciatyva, per trumpą laiką nepavyko rasti jiems pamainos. Tai, aišku, turėjo įtakos žaidimui, bet aš dėl šio žingsnio nesigailiu. Komandą sudaro ne du ar trys žaidėjai, bet visi,   kurie yra „Sūduvoje“.

Sezono viduryje pakvietėme keturis naujus futbolininkus. Ukrainiečiai Sergejus Žigalovas ir Sergejus Loginovas žaidžia gerai, nors dar reikėtų  pagalvoti,  ar mes visiškai  išnaudojame jų, ypač S. Žigalovo, galimybes. Legionieriai iš Kinijos buvo pakviesti rekomendavus šios šalies specialistams. Rungtynėse su „Elfsborgu“ Gu Bin po vartininko buvo geriausias komandoje. Tai ne mano ar vyriausiojo „Sūduvos“  trenerio Virginijaus Lubšio nuomonė, taip šio kino žaidimą įvertino specialistai iš Rusijos.

Tačiau vėliau Gu Bin žaidimas dėl man nesuprantamų priežasčių prastėjo.  Wang Yang, kuriam nebuvo suteikta galimybė rungtyniauti,  palūžo psichologiškai. Dabar jis žaidžia mažai ir labai prastai. Galima manyti, kad šis futbolininkas yra iš tų žmonių, kurie negali gyventi užsienyje. Prie viso to pridėjus mano ir trenerių padarytas klaidas turime tai, ką turime.

– Kas laukia „Sūduvos“ šiame čempionate?

– Matau tam tikrus pragiedrulius. Vertinu gerai net paskutines rungtynes, kuriose „Sūduva“ sužaidė lygiosiomis su Pakruojo „Kruoja“. Jeigu ir kituose susitikimuose bus sukurta  tiek progų, mūsų puolėjai tikrai pelnys įvarčių.  Gal mače su pakruojiečiais pritrūko sportinės laimės. Svarbu, kad šiose rungtynėse jau žaidė bent devyni žaidėjai, jų akyse matėsi ugnelė. Negaliu sakyti, kad nesistengė ir kiti – tiesiog visi vienu metu negali būti  vienodos sportinės formos.

Manau, komanda turi potencialo. Koks jis, parodys per artimiausias dešimt dienų vyksiantys svarbūs susitikimai su  Gargždų „Banga“ išvykoje ir namų rungtynės, kuriose „Sūduvos“ varžovai bus  Panevėžio „Ekranas“ ir „Šiauliai“. Kalbėjausi su žaidėjais, jie tiki, kad pavyks išsaugoti trečiąją vietą turnyro lentelėje. Tada sezoną būtų galima vertinti pusėtinai.

– Sirgaliai labiau linkę kritikuoti komandos žaidimo kokybę nei užimamą vietą?

– Norint A lygos čempionate būti pirmais arba antrais, reikia žaisti brandžiau. Tenka sutikti, kad aikštėje komanda mažai kuria. Tuo pasižymėjo Tomas Ražanauskas, bet jo  nebėra. Neišvengta komplektavimo klaidos – reikėjo bent dviejų žaidimą organizuojančių centro saugų. Kitų šios pozicijos futbolininkų žaidimas gerokai suprastėjęs, o jie dažnai  lemia visos vienuolikės pasirodymą.

– Solidus futbolo specialistas privačiame pokalbyje teigė, kad šis A lygos čempionatas žemiausio lygio iš visų iki šiol vykusių. Ar sutinkate su tokia nuomone?

– Negalima lyginti, sakykime, 2000-ųjų metų komandos su žaidžiančia  2010 metais. Taip pat skiriasi ir pirmenybės.  Tačiau iš esmės sutinku,  kad ankstesni, ypač 2006–ųjų ir 2007–ųjų metų čempionatai, buvo stipriausi. Tada buvo daugiau gerų žaidėjų, ekipos turėjo daugiau pinigų nei dabar, pavyzdžiui, mūsų klubui priklausė net dvidešimt šeši  profesionalai.

Dabar suprantame, kad netaupyti pinigų buvo klaida.

Anuomet laimėtos antroji ir trečioji vieta kėlė sirgaliams džiaugsmą, o dabar trečioji ar ketvirtoji lyg ir nedžiugintų. Tačiau aš teigiu, kad geriau tvarkant biudžetą aukštesnių rezultatų gali  pasiekti dabartinės sudėties komanda. Kalbu ir apie save. Šiame sezone padaryta klaidų. Klydo ne tik vyriausiasis treneris, komplektuodamas komandą, bet ir aš, jam pritaręs.

Mano įsitikinimu, kurio neketinu keisti, svarbiausia yra atsiskaityti su žaidėjais. Futbolas yra jų darbas,  už kurį jie privalo gauti atlyginimą.  Geriau jau „Sūduva“ bus truputį žemiau turnyro lentelėje, bet be skolų. Jos garbės niekam nedaro, neprisideda prie futbolo plėtros.

Kalbėjosi Juozas RAŠKAUSKAS


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1 189 021 hits