Posts Tagged 'Klaipėda'

Laukiam: Sūduva – Kruoja

Sezono pradžios išvados: klasika. Štai praėjo penki turai ir jau galima padaryti šiokias tokias išvadas apie šių metų lygą. Deja, išvados yra tokios pat, kaip ir kelis paskutinius sezonus. Kasmet atsiranda kokia viena ar dvi komandos, kurios atrodo galinčios mesti iššūkį stipriausiųjų klubų trejetui (o šis labai mažai keičiasi jau daugelį metų). Pernai toks klubas buvo Kruoja. Šiemet – Atlantas. Ir iškart mums kyla iliuzija – “va šiemet čempionatas bus žymiai įdomesnis, nes pagaliau ne trys komandos dalinsis medalius”. Tačiau iliuzija ir lieka iliuzija. O realybė – tokia pati. Yra kelios komandos, kurios tik išskirtinės nesėkmės atveju gali likti be medalių. Pačioje čempionato pradžioje atrodė, kad Sūduva iš minėto trejeto išlėkė su trenksmu. Tačiau dabar jau galime būti tikri, kad taip nebus.

Taip pat yra keletas komandų, kurios atliks standartinės patrankų (tai yra, įvarčių) mėsos vaidmenis. Tauras, Dainava ir – gan netikėtai – Banga kol kas nieko kito neveikia, kaip traukia kamuolius iš savo vartų, o jų trenerių komentarai vyniojasi tema “nieko negalėjom padaryti”. Tiesa, galima būtų tikėtis, kad Banga su laiku pasitvarkys. Ši komanda turi fenomenalų sugebėjimą užimti savo klasikinę 6 vietą ir apkandžioti net ir lyderius nepaisant to, kokia yra jos sudėtis.

Galim guostis nebent tuo, kad situacija mūsų čempionate yra tokia pat apverktina, kaip ir ispanų. Ten irgi būna aišku, kad dėl aukso kaposis tik du klubai. O kai dar sezonui neprasidėjus, jau yra aiški aukso-sidabro pora, čempionatas negali būti super įdomus.

Sūduvos šių metų taktika labai aiški. Reikia maksimaliai pasiplėšyt pasipildant savo taškų kibirą rungtynėse su Žalgiriu ir Ekranu. Taškai, iškovoti su šiais klubais visada bus privalumas, nes dauguma A lygos klubų taškus šioje vietoje praras. Taip pat reikia racionaliai ir ryžtingai lošti su lentelės dugnu – ten barstyti taškų tiesiog draudžiama. Na o taškai su tokiomis komandomis kaip Kruoja, Atlantas ir Šiauliai turės tiesioginės įtakos galutinei vietai lentelėje. Mat anie trys klubai gyvens labai panašiai – ims po keletą taškų iš dviejų lyderių, ims daugumą jų lošdama su trimis autsaideriais ir reikalus spręs lošdami su artimiausiais konkurentais.

Kruoja – prakiuręs Titanikas. Šis klubas ko gero kėlė daugiausiai gandų ir diskusijų nuo pernykščio sezono pabaigos. Daugiau netgi už Atlantą. Laikraščiai rašo, kad Kruoja pernai buvo parduota. Parduota už simbolinį litą kažkokiam verslininkui iš Šveicarijos, Italijos ar Prancūzijos. Gavo pora bosų užsieninėmis pavardėmis, kurie lietuviško futbolo padangėje, panašu, nepasirodė ir nepasirodys. Tokia Kruojos padėtis buvo prieš sezoną – pakankamai optimistinė, ką rodė ir panašus į pernykščio Atlanto legionierių autobusas. Deja, tas autobusas tespėjo nuveikti vieną niekingą dalykėlį – pasiskųsti lietuviška žiema.

Kaip ten su ta Kruoja šiandien yra – ir vėl niekas nežino. Kam ji priklauso ir kas ją mėgina užtaisyti pinigais šių metų A lygos sezonui. Eina kalbos apie tai, kad pinigų yra intensyviai ieškoma. Ir Lietuvoje, ir užsienyje. Kol kas jų davė tik Savivaldybė. Tad užsieniečių autobusas išvyko namo, o komandoje likę lietuviai toliau kovoja. Tik neaišku už ką.

Situacija iki kraujo lietuviška. Net ašarą spaudžia. Kiek kartų panašias nesąmones mes regėjome? Komanda, užpildyta A lygai neblogais žaidėjais, tačiau neturinti jokio finansinio stuburo ir netgi neturinti jokios aiškesnės ateities perspektyvos. Ką reiškia “ieškome rėmėjų”, kai sezonas jau įsibėgėjo? Dar pora savaičių ir baigsis I ratas.

Komandos treneriai ir atstovai vapa apie “pasiaukojančius” futbolininkus, kurie lošia nepaisant to, kad pinigų nėra. Kada baigsis šis futbolininkų patiklumas? Tiesą pasakius, jei po pusmečio jie visi liks ant ledo su atlyginimo skolom – net gailėtis jų neišeis. Juk niekas su pagaliu nevaro lošti komandoje, kuri neturi iš ko algos mokėti. Nelabai suvokiu ir miesto Savivaldybės. Taip, iš vienos pusės gali sakyti “gelbsti klubą”. Tačiau iš tikro – tiesiog apsimeta, kad iš valstybinių pinigų injekcijos gali būti kokios nors naudos. Kaip galima duoti mūsų surinktus mokesčių pinigus privačiai organizacijai, kuri vykdo veiklą, neturėdama tam savų lėšų? Kalbama, kad savivaldybė taps klubo dalininke. Kurių galų? Juk savivaldybė vis viena nebus pajėgi išlaikyti A lygai tinkančio klubo.

Vienžo, norisi užjausti komandą atsidūrusią šioje vadybos duobėje, tačiau jau nelabai yra iš kur tos užuojautos semtis. Prieš pora metų mums dar atrodė, kad sezono metu ar iškart po sezono subankrutuojanti komanda yra baisi tragedija, griaunanti lietuviško futbolo autoritetą. Šiandien tai tapo kasdienybe. Tarsi privalomu lietuviško futbolo atributu.

2013-31

2013-32

2013-33

2013-34

2013-35

2013-36 Sūduva ir per paskutinius penkerius metus bankrutavę klubai: REO, LKKA, Vėtra, Klaipėda, FBK ir Mažeikiai.

Kruojos futbolas – pernykštės galybės išrūgos. Pernai Kruoja buvo tobula lietuviško futbolo atstovė. Smarkiai gynėsi, praleisdavo mažai įvarčių, o įmušdavo šiek tiek daugiau. Kruoja nežaidė ypatingai gražaus ar išskirtinio futbolo, tačiau jos efektyvumas kėlė susižavėjimą. Kruojos treneriams ir vadams pavyko surinkti neblogą komandą, sudarytą iš žaidėjų, kurių nebereikėjo lygos galiūnams, tačiau kurie dar buvo pilni ambicijų įrodyti, kad turi parako. Tokia psichologinė taktika visiškai pasiteisino ir Kruoja tik per plauką neišstūmė Sūduvos iš mūsų komandai jau įprastos trečios vietos.

Tačiau keisti buvusio komandos finansuotojo pareiškimai po sezono leido suprasti, kad kitais metais šios komandos gyvenimas bus kitoks. Buvęs Kruojos rėmėjas savo kalbose demonstravo klasikinį rusiško oligarchinio stiliaus požiūrį į sportą. Šio požiūrio išskirtinė savybė yra bukas tikėjimas, kad sporto komanda privalo veikti kaip standartinis verslo modelis perestrojkos laikais – jei jau aš įkišau savo pinigų, tai pelnas yra tiesiog privalomas. O jei to nėra – spjaunu ir einu kitur. Tą kartą buvo aiškiai pasakyta, jog komanda “privalėjo” laimėti medalius. O kadangi nelaimėjo – tai ir buvo už litą kažkokiam perėjūnui parduota. Ir niekam, panašu, dėl to širdies nesuskaudo.

Tad šių metų Kruoja – kitokia. Taip, nemažai pernykščių žaidėjų komandą paliko. Tokių, kurių įtaka Kruojos išvaizdai buvo didžiulė. Pavyzdžiui, Žulpa. Pavyzdžiui, Zelmikas. Ir, berods, Veliulis. Atvirai pasakius, šiandieninę Kruojos sudėtį gan sunku sugraibyti, nes klubo svetainėje vis dar pateikiama pernykštė komanda. Vienintelis kitas šaltinis, kurį man pavyko aptikti – Kruojos profilis futbolo.tv svetainėje. Tačiau ten taip pat duomenys neatnaujinti, nes kai kurių žaidėjų duomenys nepilni, o ir sudėtyje vis dar yra žmonių keistomis prancūziškomis pavardėmis.

Be abejo, sportinio pykčio Kruojos žaidėjams pakanka. Jau vien dėl tokių straipsnių kaip šis, manau, jie eina į aikštę tam, kad paneigtų panašius į mano sapaliojimus. Aišku, aš ir vėl nesusilaikysiu nepalingavęs galvos dėl to, kad Lietuvoje futbolistams jau tapo įprasta lošti juo geriau, juo blogiau laikosi jų atstovaujamas klubas.

Tačiau šįmetinės Kruojos galimybės akivaizdžiai menkesnės. Visų pirma kas krenta į akis – solidus daugumos pagrindinių žaidėjų amžius. Skroblas, Paulauskas, Miklinevičius, Slavickas, Mačiulis, Beniušis, Astrauskas – tikrai ne pirmos jaunystės futbolininkai. Šio sezono įvarčių mašiną iš Gruzijos Kruoja taip pat spėjo prarast. Antra – pasirengimas sezonui ir sezono pradžia šiame klube buvo chaotiški, todėl kol Kruoja padoriai įsibėgės, gali praeiti tiek laiko, kad pirmosios lentelės pusės traukinys jau buvo toli nuvažiavęs. Ligšioliniai Kruojos rezultatai tai tik įrodo.

Šiuo metu Kruoja turi 9 taškus ir sėdi lentelės viršuje, tačiau tuos taškus ji surinko lošdama prieš aukščiau minėtus sezono autsaiderius. Nemačiau nė vienų Kruojos rungtynių, tačiau paskutinio žaidimo su Banga santrauka buvo įspūdinga. Apie tas rungtynes galima pasakyti tik du dalykus. Banga turėjo nemažiau progų už Kruoją (įskaitant ir pramazintą pendelį). Taip pat Banga padovanojo visus keturis įvarčius. Du paskutinius – tiesiogine šio žodžio prasme. Tiesą pasakius, prieš tokias klaidas gynyboje darančią komandą ir Sekmadienio lygos klubai laimėtų. Tuo tarpu vieninteliam rimtam šio sezono išbandyme Kruoja patyrė fiasko, gavusi nuo Ekrano net 6 įvarčius. Nieko net panašaus į tai pernai Kruojos gyvenime nesisapnavo. O dabar šiai komandai teks kaip sykis stipresnieji varžovai – Sūduva, Žalgiris, Atlantas, Šiauliai. Tad po I rato ko gero ir pamatysim, kurioje lygos klubų grupėje bus Pakruojo komanda.

Sūduva ir jos neįveikiamas priešas iš Pakruojo. Kaip Sūduvai sekėsi su Kruoja lošti pernai net prisiminti nesinori. Atvirai pasakius, būtent Sūduvos Kruojai prarasti taškai daugiausiai ir prisidėjo prie to, kad į sezono pabaiga daugumas mūsų ėmė abejoti, ar Sūduvai pavyks išplėšti tuos nelaimingus bronzos medalius. Sunku kovoti dėl medalių, kai savo pagrindiniam varžovui prarandi praktiškai visus taškus.

Nepaisant to, kad abejose komandose pasikeitė nemažai žaidėjų, tačiau praeito sezono psichologinis fonas vis viena išliko. Kruoja žino, kad Sūduva – įveikiamas varžovas. Ne teoriškai, o realiai įveikiamas ir ne vieną kartą per sezoną. Sūduva gi žino, kad Kruoja yra komanda, su kuria lošti labai nesiseka. Kokie psichologiniai debesys plaukios Pakruojo komandos rūbinėje manęs nedomina. Tačiau labai tikiuosi, kad Sūduva trečiadienį aikštėn eis ne tik rimtai nusiteikus, tačiau ir atsikračiusi “Kruojos komplekso”.

Daugiausiai vilčių teikia šio sezono Sūduvos stilius. Greitas, žaibiškas, pagrįstas priešininko spaudimu po visą aikštę ir energingomis kontratakomis. Turint omeny Kruojos žaidėjų amžiaus vidurkį, greitas futbolas jiems neturėtų būti prie širdies. Jie gali dažnai nespėti, jie gali greičiau pavargti. Tad nėra šį kartą prasmės iš paskutiniųjų plėšytis dėl greito įvarčio, kol abiejų komandų fizinės jėgos lygios.

Taigi, šį kartą nieko kito kaip pergalės iš Sūduvos ir nesitikim. Pergalės ir pernykštės taškų skolos susigrąžinimo.

26: KLAIPĖDA 0:1 SŪDUVA

Panašu, kad Sūduva šiaip ne taip pasiėmė tris taškus, nors iš esmės turėjo pasiimt dar lengviau, nei aną kartą su Mažeikiais. Žiūrėjau šių rungtynių fragmentus per internetą (netgi ant įvarčio užtaikiau), tai išvadą galima padaryt vieną. Varžovas dar silpnesnis, Sūduva lošė dar labiau atsipalaidavusi. Ir viskas būtų čiki piki bei įvarčių galėjo būti žymiai daugiau, bet vis sutrukdydavo lietuviško futbolo klasika – paskutinis pasas, kuris turėdavo kurį nors sūduvietį išvesti į patogią smūgiui poziciją eidavo dievui į langus. Netgi tokiose situacijose, kai atrodydavo, kad supartalint pasą tiesiog neįmanoma.

Ką gi, šiam kartui galim pasidžiaugt, kad Sūduva vis tik pasiėmė tris taškus ir pasimelst, kad Atlantas trečiadienį padarytų ką nors nemalonaus Šiauliams (nors tikėtis to būtų naivu). Kiek suprantu šio sezono pajėgumus, savaitgalį laukia žymiai rimtesnis išbandymas su Kruoja. Šiauliai tuomet loš su Tauru. Taigi, kova dėl trečios vietos tampa vis aštresnė. Laukiam savaitgalio, o aš iki to laiko mėginsiu suraityti kokią nors rašliavą apie Knygą, kurios, kaip teigiama oficialiame tinklapyje beliko 350 egzempliorių.

Beje, ta pati oficialioji Sūduva ir vėl nepaskelbė pilnos rungtynių statistikos. Tai norėjau jūsų paklausti, ar kam nors ta statistika apskritai yra įdomi? Kas nors ją žiūrit? Nes šiais metais ją surankiot tapo taip sudėtinga, kad jautiesi lyg koks Don Kichotas kovojęs su vėjo malūnais – ypač, jei niekam iš tikro tai nėra įdomu.


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1 189 173 hits