Lietuviško futbolo sezono pabaigos proga šiomis dienomis driokstelėjo dar vienas skandaliukas. Toks menkutis ir beviltiškas, tačiau pakankamai pamokantis.
Taigi, ponulis Budraitis iš portalo futbolas.lt savo stiliumi sukurpė konspiracinį voratinklį. Į detales čia nesigilinsiu, manau, patys jo straipsniūkštį skaitėt. Jo konspiracijos esmė paprasta. Kadangi paskutiniuose turuose vyko kova dėl aukso medalių, tai praktiškai kiekvienos jų, kuriose dalyvavo Ekranas buvo sutartos. Kiek Budraičio teiginiuose yra tiesos – nesvarbu. Šis žurnalistas kaip taisyklė įrodymų neturi, o visus savo priešams metamus kaltinimus paprastai argumentuoja neformaliais pokalbiais kokio nors futbolo renginio metu.
Linksmesnė šiuo atveju buvo LFF reakcija. Kitaip nei ankstesniais kartais, LFF nutarė nesnausti ir atsako sulaukėme žaibiško. Lapkričio 15 dieną pasirodė Budraičio straipsnis, o lapkričio 16 LFF jau turėjo tekste minėtų klubų (Atlantas, Kruoja, Banga) oficialius raštus. Tad skandalo evoliucija pasuko į “kaltinimai buvo paneigti”. Ir ką? Viskas?
Panašu, Kvedarui tiesiog nusibodo Budraičio priekabiavimas. Tačiau kreiptis į teismą juk Kvedaras negali, ar ne? Tokie pareigūnai į teismus niekada nesikreipia. Todėl viskas buvo padaryta klubų rankomis. Jiems liepta sukurpti atitinkamus raštus, bei atsiųsti juos į… Taip, nieko nuostabaus – raštai buvo nusiųsti ne teisėjams ir policininkams, o tai pačiai LFF!!!! Va čia tai bent ėjimas!
Nors gal ir nereikia stebėtis. Tokią “teisingumo” sampratą LFF prezidentas propagavo ir savojo teisinio skandalo metu. Jos principas: “Jeigu aš sakau, kad nebuvo, vadinasi – nebuvo. Ir jokių papildomų tyrimų ar įrodymų nereikia”.
Tiesa pasakius, Budraitis šioje istorijoje – vienintelis teigiamas personažas. Kad ir kaip mes besuktume – žurnalistai turi teisę kelti panašius klausimus. Tačiau kol susirašinėjimas vyksta tarp organizacijos (LFF) ir žurnalisto – surasti tiesą nėra jokių šansų.
Trijų klubų pareiškimai – šūdo verti. Ko kito buvo galima tikėtis? Kad klubas pripažins mėginęs daryt neteisėtą įtaką rungtynių baigčiai? Ar kad vienas klubas pakišinės kitą klubą? Taip niekada nebūna. Vienos bendruomenės nariai niekada nekenkia vieni kitiems – žymiai paprasčiau yra tyliai susitarti už uždarų durų. Čia taip pat kaip kokioj savivaldybėj – visi žino, kad kyšiai nuolat duodami, tačiau joks savivaldybės klerkas niekada neįduos kito savivaldybės klerko.
Kyšininkavimo atvejus valstybės institucijose atskleisti gali tik teisėsaugos institucijos ir atitinkami pareigūnai. Tie, kurie stebi situaciją ir, kilus įtarimams, atlieka tyrimus. Kai kalba eina apie korupciją futbole – galioja tas pats principas.
Korupcija, sutartos rungtynės, neteisėtų medikamentų naudojimas – tokių skandalų futbole buvo pilna visais laikais. Tačiau kaip taisyklė jie nutinka tik didžiosiose futbolo šalyse, kurios taip pat yra ir senas tradicijas turinčios demokratinės valstybės. Ir tokius atvejus atskleidžia ne futbolininkai, ne klubai ir ne federacijos. Juos atskleidžia teisėsaugos institucijos, kurios veika savarankiškai – pačios ir neprašytos pradeda tyrimus ir į tai, ką oficialiai bando pareikšti federacijos bei klubai nekreipia dėmesio.
Tokios tokelės. Tad korupcijos ir neteisėtų sutartimų lietuviškam futbole nėra. Nes taip pasakė Lietuvos futbolo federacija. Ir netikėti šia įstaiga mes neturime jokių priežasčių, ar ne?