Posts Tagged 'MRU'

LFF TAURĖ: MRU 0:2 SŪDUVA

2014-152

Štai pagaliau – pergalė. Kukloka, tačiau vis viena pergalė. Jos ir reikėjo. Kaip ir žadėjau, rungtynes mačiau labai fragmentiškai – nors abu įvarčius pavyko pamatyt gyvai. Kaip supratau, žaidimas buvo pakankamai atkaklus. Taip pat supratau, kad Sūduva lošė greitą futbolą dailiuoju stiliumi. Tikiuosi, kad šios rungtynės buvo mūsų komandai gera treniruotė prieš savaitgalio žaidimus A lygoje. Jei kas turit išsamesnių komentarų – dėstykit.

Laukiam LFF taurės

2014-151Tikėkimės, šis Sūduvos pasirodymas taurėje nesibaigs, kaip pernykštis. 

Visko gali būti, kad rytojaus žaidimas bus svarbiausios šio sezono Sūduvos varžybos. Svarbiausiomis jos taps jei Sūduva praloš. Mat jei laimės, tuomet – LFF taurės istorija šiais metais dar nesibaigs. Spalio pabaigoje bus pradėtas lošti ketvirtfinalis, kurį jau sudarys dvejos rungtynės. Jei atmintis nemeluoja, anksčiau ketvirtfinaliai būdavo žaidžiami kitame sezone. Senokai Sūduva iki tokio lygio LFF taurėje buvo pakilusi.

Taip kad Sūduvos planas rytoj yra identiškas visam šio sezono likučio planui – mūsų komanda būtina laimėti visas likusias rungtynes. Išimčių nėra, klysti nebegalima, pasiaiškinimas “šiandien kažko nepasisekė” priimamas nebus.

Šiaip jau Sūduva taurės varžybose pasirodydavo visai neblogai – naujaisiais laikais LFF taurė į Marijampolę keliavo du kartus – 2006 ir 2009 metais. Tačiau visi puikiai prisimename, kad keli paskutiniai sezonai Sūduvai baigdavosi labai liūdnai – būdavo pralaimima komandoms, kurias mūsiškiai tiesiog privalėdavo nugalėti. Nepriklausomai nuo jokių objektyvių aplinkybių. Belieka viltis, kad šiais metais begimstanti prasta tradicija bus negailestingai užbaigta. Šiuo atveju gal net ir gerai, kad nebuvo nugalėti Dainava ir Granitas – Sūduvos žmonės turėjo pakankamai progų suvokti, jog net ir teoriškai silpnas varžovas gali tapti neįkandamu riešutu. Ypač kai tas varžovas bus nusiteikęs maksimaliam rezultatui – o tik to iš MRU komandos ir tegalima tikėtis.

Maksimalizmas – vienintelis MRU šansas. Būtent šiuo šansu pasinaudojo pernai Trakai, iškirsdami Sūduvą ir Kazlų Rūdos Šilas šiemet iškirsdamas tuos pačius Trakus. Visi kiti MRU argumentai – neesminiai.

Komanda, realiai pretenduojanti laimėti I lygą? Na ir kas – visi suprantame, kad tarp I ir A lygos lyderių yra kosminis skirtumas. Net jei Audrius Ramonas yra mandagus žmogus ir šneka priešingai. Trakų pavyzdys negalioja, nes pernykščiai Trakai (be buvusių Lietuvos rinktinės narių pastiprinimo) A lygoje kažin ar ką nors ypatingesnio būtų nuveikę. Komanda, kurioje lošia būrys A lygos ragavusių žaidėjų? Na ir kas – dėl to jie ir lošia I lygoje, kad A lygos komandoms nėra reikalingi. Įskaitant ir Grigaitį su Arlauskiui, kurie visai neseniai persikėlė į Vilnių iš Bangos. Nors galbūt galėjo likti ir A lygoje. Ir taip toliau.

Girdėtų pavardžių MRU iš tikro nemažai. Margą kompaniją geriausiai iliustruoja žaidėjų foto futbolo.tv svetainėje – kokių tik komandų marškinėliais nevilkti MRU žaidėjai! O Nerijus Radžius, Tomas Miklinevičius, Evaldas Grigaitis ir Povilas Valinčius nemažai rungtynių kadaise ir už Sūduvą yra sužaidę. Komandos sudėtis ypatingos analizės lyg ir nereikalauja – žmonės žinomi ir pažįstami.

O va pats klubas – labai mistinis. Futbolo.tv esančiame komandos profilyje nurodyta klubo svetainė neveikia. Ryšys su Mykolo Riomerio universitetu lyg ir užfiksuotas pačiame komandos pavadinime bei logotipo spalvose, tačiau prieš sezoną užsakytame straipsnyje universitetas neminimas, užtat paminėtas juokingas (nes angliškas) komandos pavadinimo iššifravimas – Motivation, Responsibility, Unity.

Egzistuoja labai keista svetainė dar keistesniu Tiumeno pavadinimu. Ji lyg ir funkcionuoja kaip pagrindinis informacijos šaltinis apie šią komandą, tačiau skyrelis “Istorija” kol kas yra tuščias. Trumpai tariant, neaišku, nei kam šis klubas priklauso, nei kas jam pinigus moka. Minėtoje svetainėje esančiame rėmėjų sąraše pirmuoju numeriu įrašytas tas pats mistinis Tiumenas. Universitetas tarp rėmėjų – paskutinis, o visi kiti komandos “pagalbininkai” sunkiai įsivaizduojami kaip rimti rimto futbolo klubo išlaikytojai. Na bet čia Lietuva. Čia lietūs dažnai lyja ir niekas nežino, kas duoda pinigų futbolui.

Bet kokiu atveju Grigaičio ir Arlauskio persikėlimas iš Bangos į MRU rodo rimtus klubo ketinimus. Kol kas MRU gali rimtai galvoti apie kelionę į A lygą. Ir net jei tokiam dalykui nutikus, komandos veidas greičiausiai rimtai keistųsi, naujų žaidėjų pasirodymas prieš rungtynes su Sūduva rodo, kad ir LFF taurės perspektyvos MRU klubui yra įdomios.

O ką reikia daryti Sūduvai? Juk mūsiškiams šios rungtynės taip pat velniškai daug reiškia. Kadangi tik stebuklas gali nuvesti mūsų komandą iki šių metų medalių, taurė ir vėl lieka vienintele galimybe kitais metais sugrįžti į Europos lygą. Visi – ne tik mes ar Audrius Ramonas – suprantame, kad Sūduvos žaidėjų nusiteikimas taip pat bus pats reikšmingiausias rungtynių faktorius. Juk jei Sūduva parodys bent 70 proc. to futbolo, kuriuo mus džiugino šeštadienio rungtynėse su Žalgiriu, MRU neturės jokių šansų.

MRU negalės aklai užsidaryti gynyboje, kaip pernai padarė Trakai. Tą kartą Trakai visai smagiai kontratakavo, tačiau akivaizdžiai mažesnių matmenų Trakų stadiono aikštė leido šiai komandai be ypatingų pastangų gintis taip tankiai, kad pralaužti tokią gynybą buvo galima tik jėga, kurios Sūduvai tose rungtynėse labai trūko. MRU loš LFF stadione, tad net ir gausiai ginantis erdvės judesiui bus daugiau.

Esminiai Sūduvos ginklai šiose rungtynėse yra itin kieta, kibi gynyba ir maksimalus greitis puolant. Visai neblogą gynybą Sūduva rodė visą trečią ratą, tačiau tik lošiant prieš Žalgirį šis Sūduvos žaidimo elementas pasiekė iš tikro įspūdingą lygį. O va greitai pulti Sūduva jau seniai moka. Tik pastaruoju metu puolimas rimtai strigo, tačiau – ir vėl – rungtynėse su Žalgiriu Sūduva buvo panašesnė į antrojo šių metų rato komandą.

Šiuos du elementus akcentuoju ne tik dėl to, kad Sūduva juos atlikti šiuo metu geriausiai moka. Esmė yra kiek kitur – MRU, kaip ir kiekvienoje komandoje, pirmaujančioje A lygoje, pagrindiniais smuikais groja toli gražu ne pirmos jaunystės futbolistai. Ir jei pirmai lygai svarbesnė yra jų patirtis nei greitis ar fizinė kondicija, tai lošiant su A lygos klubu, būtent šie komandų parametrai gali turėti lemiamos reikšmės.

Na bet visa tai ir taip visiems aišku, todėl plėstis toliau nėra prasmės. Laimėti šį kartą reikia – joks kitas variantas nėra numatytas. Aš, deja, rungtynių pažiūrėt nesugebėsiu – nors žaidimas vyksta Vilniuje, tačiau 15 valanda yra labai komplikuotas laikas. Jau geriau būtų lošę kokią 13 val., tai bent per pietų pertrauką iki stadiono galėtum atlėkt. Tiesa, panašu į tai, kad žaidimą transliuos futbolo.tv. Tad kitaip nei pernai, bent šio žaidimo fragmentus galėsime pamatyti dauguma mūsų.

Laukiam Žalgirio

2014-145

Ratai sukasi ir vėl grįžtam prie to paties. Gaila, kad šį kartą šventė su Žalgiriu greičiausiai bus formalus tvarkaraščio grafos užpildymas, nei mūšis dėl kokių nors ypatingų tikslų. Žalgiris nebeturi ko siekti – pernykštės intrigos garantuotai nebus, todėl Vilniaus komanda jau ramiai gali ruoštis kitam sezonui. Sūduvai tokia padėtis būtų ideali – kai galingas priešininkas neturi vidinės motyvacijos lošti maksimaliai, jį netyčia galima ant menčių patiesti. Tačiau ir Sūduvai šį šeštadienį ypatingų vilčių puoselėti kažin ar įmanoma.

Viena, Sūduva daug šansų užlipti aukščiau ketvirtos vietos neturi. Taškų skirtumas didokas, o komanda – kaip kokia Vokietija Antro pasaulinio karo pabaigoje: demotyvuota, demoralizuota ir neturinti strategiškai mąstančių vadų. Trenerio išnykimas finalinėje sezono stadijoje atėmė iš Sūduvos net ir menkiausią galimybė kaip nors padoriau šiam žaidimui pasirengti. Jau rungtynės su Banga parodė, kad Dariaus Gvildžio atsistatydimas/atleidimas jokio ypatingos įtakos komandos išvaizdai neturėjo. Nepaisant atvirai demonstruojamų gerų santykių tarp Audriaus Ramono ir žaidėjų, Sūduva prieš Bangą atrodė taip pat blankiai, kaip ir visose trečiojo rato rungtynėse. Banga buvo įveikta, nes ta komanda yra dar labiau demoralizuota ir demotyvuota bei išbarsčiusi žmones, kurie sezono pradžioje kėlė vėjus Lietuvos lygoje. Tačiau net ir Banga sugebėdavo rimtai Sūduvai priešintis – tais momentais, kai Gargždų klubo žaidėjai kažkodėl nuspręsdavo pažaisti futbolą.

Jo, vaizdelis nekoks. Tačiau ypatingos įtampos nebeliko. Antrą sezoną Sūduva žvėriškai banguoja ir mėgina mūsų emocinį patvarumą. Šie metai mums ir vėl buvo radikalių įspūdžių metas. Nuo blogiausio iki geriausio ir vėl atgal prie blogiausio. Įtampos burbulas sprogo kažkur tarp žaidimų su Dainava ir Granitu. O kai jau sprogo – tapo gal ir liūdna, tačiau ramu. Ir štai gaunasi keista situacija – prieš šias rungtynes ramu panašiai, kaip būna ramu žaidžiant su beviltiškais lygos autsaideriais. Kuomet žinai, jog žaidimas jokios intrigos neatneš, kad tempo bus to, kol tavo komanda sumuš tiek įvarčių, kad likusią rungtynių dalį galėtų “atidirbti” pėsčiomis. Nepamenu, kad tokie vėjai galvoje būtų kada nors švilpavę prieš rungtynes su Žalgiriu. Nieko nepadarysi – visada būna pirmas kartas.

Šią savaitę apskritai daugiau emocijų sukėlė Kazlų Rūdos Šilo pergalė prieš Trakus. Rungtynių santrauką pažiūrėjau kokius tris kartus, prisimindamas pernykščio Sūduvos pralaimėjimo tiems patiems Trakams jausmus. Žaidimo finalas buvo identiškas – vienas smūgis ir silpnoji komanda, iš kurios pergalės niekas nesitikėjo, keliauja į euforijos everestus. Simboliška ir tai, kad šių metų rungtynių herojumi tapo Gytis Urba, kuris nieko panašaus Sūduvoje nerodydavo ir dėl kurio persikėlimo į pirmą lygą niekas ašarų neliejo. Labai smagu buvo matyti Gyčio pergalės niurką į Kazlų Rūdos stadiono balas.

O va mūsiškiams LFF taurėje ir vėl nepasisekė – Sūduva gavo vieną iš galingesnių I lygos klubų. Smagu tik tiek, kad rungtynės vyks Vilniuje, vadinasi, jūsų godotinas metraštininkas ir vėl galės jums raportuoti apie… tikėkimės, Sūduvos pergalę. Beje, tose rungtynėse pamatysime nemažai žmonių, kurie kažkada Sūduvos marškinius vilkėjo. Pavyzdžiui, Nerijų Radžių. O gal ir Tomą Miklinevičių. Beje, tai bus pačios svarbiausios šio sezono rungtynėse – paskutinė adatos skylė, pro kurią pralindusi, Sūduva dar galėtų tikėtis sugrįšt į Europos lygos žaidimus.

Rungtynės su MRU bus vienintelės iš Sūduvai šiame sezone likusių, kurių lauksime nekantriai. Tiesa, bus dar vienas dalykas, kurio sulaukti bus labai įdomu. Tradicinio posezoninio Vidmanto Murausko interviu.

p.s. Ką tik pamačiau, jog taurės rungtynes Sūduva loš iš tikro Vilniuje, iš tikro LFF stadione, jau kitą antradienį… 15 valandą. Kai sutiksit Kvedarą, perduokit jam mano nuoširdžiausius linkėjimus.


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1 189 159 hits