Posts Tagged 'Pietų IV'

Laukiam: Sūduva – Žalgiris

2013-53Seniai seniai, dar Žalgirio stadione.

Štai ir atėjo svarbiausios dvikovos metas. Nežinau, kaip jums, bet man jau daug metų būtent rungtynės su Žalgiriu yra svarbiausios per visą sezoną. Nesvarbu, kokios būklės yra abi komandos, nesvarbu, kokią vietą lentelėje jos užima. Žaidimai su Žalgiriu visada išskirtiniai ir niekada negali būti tikras, kuri komanda ims tris taškus. Vertinant Sūduvos nusiteikimą rungtynėms, jų įtampą ir abiejų pusių gerbėjų požiūrį antron vieton dėčiau susitikimus su anų laikų FBK (kurio tais laikais Sūduva taip ir neįveikė), trečion – rungtynes su Ekranu.

Šiemet bus trečias kartais, kai Sūduva sezoną baigs lošdama su Žalgiriu. O šios rungtynės, kuriomis baigsis pirmas ratas, grečiausiai bus išskirtinės dar dėl vieno dalyko. Panašu į tai, kad pirmą kartą Marijampolėje Sūduva loš ne po stogu, o gryname ore. Stadiono “atidarymas” – “spec. efektas”, kuris visada rungtynėms suteikia ypatingos atmosferos. Į pirmas rungtynes lauke visada stengiesi patekti. Tad būtų smagu, jei klubas bent truputį pajudintų žieminius užpakalius ir padarytų kokį veiksmą, kuris į stadioną sutrauktų daugiau žmonių. Praloštų Facebook’e kokį bilietą ar abonementą už pasidalinimą informacija apie rungtynes, pasiūlytų atėjusiems kokią papildomą pramogą ar picos padalintų. Štai Žalgiris prieš kiekvienas rungtynes kviečia Facebook’e spėti rezultatą ir už tai prizus duoda. Paprasta kaip trys kapeikos – tačiau informacija po internetą sklaidosi. Na bet tokių stebuklų iš Sūduvos vadybininkų tikėtis ko gero neverta.

Gerai. Dabar pakalbėkim apie Sūduvos situaciją. Aš pasakyčiau taip. Sūduva pirmam rate jau įvykdė minimalią užduotį. Tai sakau turėdamas omeny priešsezoninę Prezidento kalbą, kurioje nebebuvo medalių. Ten buvo atviras pripažinimas to, kad komanda susilpnėjo ir kad vienintelis jai keliamas tikslas – kovoti kiekvienose rungtynėse.

Ir Sūduva kovojo. Praktiškai kiekvieną kartą. Pirmose dvejose sezono rungtynėse komanda atrodė kiek susikausčiusi, tačiau vėliau plėšėsi iš paskutiniųjų. Tas pasiplėšymas atnešė pergales prieš lygos autsaiderius ir du taškus, gautus lošiant su pirmojo šešeto komandomis. Pralaimėjimai Atlantui (nes tuomet dar niekas nežinojo šios komandos jėgos) ir Kruojai (nes tuomet komanda buvo ant subyrėjimo slenksčio) buvo skaudūs, tačiau kol kas dar galime kalbėti apie “pamokas”, o ne apie “tragedijas”. Tad rungtynių su Žalgiriu rezultatas ir lems tai, kaip vertinsim pirmąjį Sūduvos ratą. Šių rungtynių rezultatas turės įtakos ir galutinei I rato lygos lentelei. Sūduva gali pakilti į ketvirtą vietą, tačiau gali smukti ir į šeštą. Ekranas loš su Tauru ir ims tris taškus, o Sūduvos kaimynai – Šiauliai ir Kruoja – susitiks tarpusavyje. Čia nuspėti rezultatą žymiai sunkiau.

Daugiausiai nerimo vis dar kelia paskutinės Sūduvos rungtynės su Banga. Tą kartą komanda atrodė labai liūdnai. Tiesiog beviltiškai. Bangos nenurašau – juolab, kad ir Žalgiriui ji gerokai nervus patampė paskutiniame ture. Tačiau tą kartą Sūduvai žaidimas totaliai nesiklijavo. Gynyboje žiojėjo skylės, saugai spardė kamuolius į dausas ir labai trūko ryšių tarp atskirų komandos grandžių. Sunku pasakyti, kas nulėmė tokią Sūduvos išvaizdą – į pagrindą grįžę sezono pradžioje traumuoti žaidėjai, Dariaus Gvildžio sudėties eksperimentai ar kelionė autobusu į Gargždus. Tačiau labai norisi tikėti, kad tai buvo išimtis, o ne taisyklė, kuri lems tolesnį Sūduvos žaidimą.

Tad ir vėl tenka grįžti prie tos komandos dalies, kuri Sūduvoje kelia daugiausiai klaustukų. Vis dar sunku pasakyti, ką iš Sūduvos nori nulipdyti treneris Darius Gvildys. Tam tikri žaidimo elementai yra pakankamai ryškūs (varžovo spaudimas po visą aikštę, kontratakuojantis futbolo stilius), tačiau jie niekaip nesusilipdo į stabilų ir aiškų vaizdą. Aikštėje vis dar trūksta tvarkos ir susiklausymo tarp žaidėjų. Vis dar neretai kyla jausmas, kad futbolininkai tiesiog lošia futbolą, o ne vykdo trenerio prieš rungtynes nubraižytą žaidimo planą. Džiugina tik tai, jog Sūduva žaidžia nuo pirmų minučių, o ne paskutines dešimt, kaip dažnai nutikdavo pernai.

2013-54Pietų IV dūmai pernykštėse liūdno likimo rungtynėse.

Be abejo, žaisti su Žalgiriu bus paprasčiau. Galim būti tikri, kad vaizdas aikštėje bus panašus į tą, kurį matėm žaidžiant su Ekranu. Žalgiris valdys aikštę ir atakuos gausiomis pajėgomis, o Sūduva taikysis mušti įvarčius kontratakomis. Gynybinį futbolą žaisti lengva, nors ir jam labai reikia susiklausymo. Kiekvienas žaidėjas privalo gerai žinoti savo misiją, vietą aikštėje ir vengti avantiūriškų improvizacijų. Juk ir paskutinėse Sūduvos rungtynėse bėdos prie savų vartų kildavo dažniausiai tuomet, kai kuris nors žaidėjas palikdavo savo poziciją ir jos nepridengdavo joks kolega. Taip, žaidimo su Žalgiriu planas aiškus, tačiau juk žaisti teks ne tik su Žalgiriu ar Ekranu. Dar lauks Kruoja, Atlantas, Šiauliai – komandos, kurias reikės nugalėti sąmoningai to siekiant, o ne laukiant sėkmės kontratakose.

Žalgiris šiais metais bus čempionas. Tačiau kol kas kone visos lygos komandos įrodinėja, kad su sezono galiūnu galima žaisti. Žalgiris nuo praeito sezono ieško savo žaidimo ir, panašu, vis dar neranda. Turėdamas įspūdingiausią sudėtį visoje lygoje kol kas taškus renka ne taip jau lengvai. Ir būtent puldamas kol kas Žalgiris juda sunkiausiai. Tai yra šansas Sūduvai ir derėtų juo naudotis. Nes kuo labiau įsibėgės čempionatas, tuo didesnė taps taškų kaina, tuo labiau dėl jų mušis tas pats Žalgiris.

Nepaisant to, jog neabejoju Žalgirio pergale šių metų A lygoje, esu tikras, kad šis čempionatas bus vienas įdomesnių. Juk lygoje yra net šešios komandos, kurių tarpusavio rungtynių rezultato neįmanoma atspėti. To senokai neturėjome. O jei dar ir Banga įsibėgės (panašu, kad ši komanda ir vėl atsigauna), tuomet įtampos bus dar daugiau.

Tiek minčių. Susitiksime šeštadienį. Ateikit į stadioną patys ir pakalbinkit savo draugus. Juk tokios rungtynės – idealiausia proga vieną kitą naujoką “užsodinti” ant futbolo.


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1 189 021 hits