Posts Tagged 'Polonia'

Lietuviškas futbolas internete

Nutariau pasinaudoti pertrauka Sūduvos tvarkaraštyje ir vėl pasidairyti po lietuviško futbolo internetinius laukus. Kas netingi – gali pažiūrėti pernykščias apybraižas šia tema. Vienoje kalbėta apie mūsų A lygos klubų svetaines, kitoje – apie jų gerbėjus Facebook’e. Šį kartą taip išsamiai visų apžiūrinėti neketinu. Iškart keliausiu prie apibendrinimų. Jei kažką būsiu praleidęs – nesvaidykit žaibų, o ramiai klaidą ištaisykite komentaruose.

I DALIS: KAS NAUJO? NIEKO!

2013-43Naujas futbolo.tv veidas

Stagnacija – žodis, kuris geriausiai apibūdina lietuviško futbolo interneto pokyčius nuo praeito sezono. Iš esmės nepakito niekas. Mažų pokyčių buvo, tačiau bendrame vaizde nenutiko nieko išskirtinio. Atsinaujino futbolo.tv, tačiau tas atsinaujinimas yra toks menkas, kad kalbėti apie jį neverta. Informacijos ten nepadaugėjo, o navigacija – kaip buvo mažumą komplikuota, taip ir liko. Šiek tiek atsigavo penalty.lt – kadangi šioje srityje apskritai beveik nieko nevyksta, tai tas penalty.lt atsigavimas garantavo šiam veteranui pirmą vietą tarp informacinių lietuviško futbolo portalų. Atsirado naujas A lygos naujienų sąvadas – anaujienos.lt, tačiau jame randame tik tai, kas yra ir kitur, tad jo ateitis man labai neaiški. Tiesa, užvertė kanopas futbolas.lt – nors Aurimą Budraitį vis pakeiksnodavom, tačiau kai jo sąmokslo teorijų pilnų tekstų nebeliko, tapo akivaizdu, kad šios diskusijų dalies labai trūksta.

Klubų santykiai internete taip pat nepakito. Yra du klubai, kurie smarkiai lenkia visą likusią Lietuvą (Ekranas ir Žalgiris), yra keletas, kurie į šį reikalą yra spjovę (pvz., Atlantas), o visi likusieji atlieka higieninį darbą – praneša apie rezultatus, kartais informuoja apie sudėties pokyčius ir pan. Vaizdelis lygiai toks pats, kaip ir pernai. Turint omeny puikius Atlanto rezultatus šiais metais, keistokai atrodo tik šio klubo visiškai mirusi svetainė su paskutinėmis kelių mėnesių senumo naujienomis.

II DALIS: PERSONALINIS PASIRINKIMAS.

2013-42Atgijusi penalty.lt

Aš pats dažniausiai vartoju tik tris šaltinius: penalty.lt, futbolo.tv ir sportas.info. Pirmoje svetainėje šiemet suregistruojamos daugmaž visos naujienos, antroje pažiūri judančių vaizdelių ar statistikos bei pasitkrini tvarkaraštį. O trečiasis man patinka dėl to, kad ten karts nuo karto pasitaiko ramių, tačiau išmintingų ir šiokį tokį žurnalistinį kampą turinčių Ingvaro Butauto tekstų. Dėl visiems mums žinomų priežasčių čia mažumą vyrauja padidintas dėmesys Žalgiriui bei ultrų reikalams, tačiau tokią menką nuodėmę galima atleisti.

III DALIS: DIDIEJI SEZONO NUSIVYLIMAI.

2013-41Oficiali A lygos svetainė

PAPILDYMAS: A LYGOS SVETAINĖ JAU VEIKIA!!!  Jų yra du. Pirmas ir pats svarbiausias – vis dar taip ir neišėjęs į eterį futbolo veikėjų anonsuotas, girtas ir žadėtas A lygos tinklapis. Tiesą pasakius, man šis reikalas totaliai nesuvokiamas. Taip, svetainės paleidimas nėra lengvas procesas, tačiau įvykiui ar renginiui skirta svetainė tiesiog privalo atsirasti iki to įvykio ar renginio. Kitu atveju – ji tampa gan beprasmiška. Tiesą pasakius, manau, visi jau pamiršo tuos pažadus ir net nebesitiki šiemet A lygos tinklapio išvyst. O mums tenka raudonuot (bent jau man bent keliskart šį sezoną teko), kai mėgini su ugnele papasakot potencialiam stadiono lankytojui apie gėrį, kurį jis tame stadione gali rasti ir nuleidi akis, kai tas žmogus paklausia A lygos svetainės adreso, kad galėtų tą savo ugnelę labiau pakurstyti. Žmonės tiesiog nesuvokia ir patikėti negali, kad toks dalykas, kaip nacionalinis futbolo čempionatas gali jau krūvą metų egzistuoti be oficialios svetainės. Facebook’e dar šioks toks judesys vyksta, tačiau Facebook’as – specifinė erdvė, į kurią ne kiekvienas nori lįsti, o ir informacija jame pateikiama kiek kitokiu principu, nei klasikinėje svetainėje.

Antras nusivylimas – specifiškesnis ir labiau mums širdį skaudinantis, nei aktualus kitų klubų gerbėjams. Taip, vienintelis A lygos klubas, kuris atnaujino savo svetainė buvo… Sūduva. Tačiau geriau jau to nebūtų nutikę. Kadangi apie tai jau kalbėta, tai daugiau nebesiplėsiu.

IV DALIS: SEZONO NESĄMONĖS.

2013-40Sporto naujienos lietuviško futbolo partnerio svetainėje

Arba – dar vienas nusivylimas. Futbolo klubų smarkiai reklamuoti santykiai su nacionaliniais žiniasklaidos kanalais – LRT ir laikraščiu 15 min. Kalbėta apie tai, kad nuo šiol lietuviško futbolo populiarinimas “perlips” į gerokai aukštesnį lygį. Deja, iš didelių kalbų gavosi šnipštas, nes nė vienas iš minėtų žiniasklaidos gigantų nė neketino nuveikti ką nors ypatingesnio lietuviško futbolo labui. Tiesą pasakius, tiek LRT svetainėje, tiek 15min.lt nerasi nė žodžio apie kokius nors šių žiniasklaidos priemonių įsipareigojimus lietuviškam futboliu. Turinio prasme ten taip pat niekas ypatingai nepasikeitė – pvz., ketvirtadienį vakarop 15min.lt futbolo skyrelio pirmame puslapyje buvo sudėta 30 naujienų ir tik 9 iš jų turėjo bent šiokį tokį ryšį su lietuvišku futbolu. Akivaizdu, kad abiem žiniasklaidos kanalams toji “bendradarbiavimo su lietuvišku futbolu” istorija buvo reikalinga tik tam, kad gautų medžiagos porai piarinių pranešimų. Nes juose nesimato nė menkiausio noro tą lietuvišką futbolą populiarinti. Bent jau aš vyliausi, kad taip skambiai patriūbytas bendradarbiavimas atrodys visiškai kitaip ir iš tikro atves į lietuviškus stadionas vieną kitą papildomą tūkstantį žiūrovų.

V DALIS: PAKRAŠČIAI

2013-44

Yra dar viena grupė judesių internete, kuriuos sunku pakišti po bet kuria iš gausesnių kategorijų. Tačiau ir čia nieko ypatingai naujo ar daug žadančio aptikti nepavyko. Toliau sau ramiai kruta puikus Almanto Laužadžio statistikos puslapis, o štai kažkada daug žadėjusi Futbolo enciklopedija nelabai kviečia užsukti. Vis tik informacijos pateikimas ir navigacija ten yra sudėtingi, o šiandien galimybė lengvai pasiimti žinias yra ne mažiau svarbus dalykas už pačias žinias. Toliau pamažu gyvuoja treneriams skirtas portalas ir 90 min forumas. Tiesa, yra dar viena specifinė, tačiau nuolat atnaujinama ultrų svetainė.

Naujų ir energingų blogų lietuviško futbolo tema atrasti nepavyko. Futbolo enciklopedijos autoriaus blogas užstrigęs 2012 metuose. Taip pat laikosi ir Žalgiriui skirtas blogas. 2012 pabaigoje startavo Šiaulių gerbėjo blogas “Futbolo tribūna”, tačiau ir jo autoriui kantrybės užteko tik keletui postų. Karts nuo karto apie futbolą savo bloge parašo Bangos Remis, tačiau parašo pernelyg retai, kad būtų galima džiūgauti.

Pabaigai dar galima pakraipyti galvą pažiūrėjus į Lietuvos futbolo forumą, kuris buvo greitosiomis sukurptas pernai per LFF prezidento krizę. Tas neaiškios kilmės forumas išsivyniojo iki didesnio projekto, kuriame, kaip suprantu, kaupiama “kaltinamoji” medžiaga apie LFF vadovus. O pats forumas tapo tik svetainės dalimi, kurioje adminas “diskutuoja” pats su savimi.

VI DALIS: FACEBOOK’O SKAIČIAI: A LYGA.

2013-38Ekranas – vis dar lyderis. Jei ne aikštėje – tai internete.

Grįžtam prie Facebook’o matematikos. Paskutinį kartą Lietuvos A lygos klubų gerbėjus Facebook’e skaičiavau 2012 metų kovo 28. Taigi – maždaug prieš metus. To skaičiavimo rezultatus galite pažiūrėti štai čia. O dabar sudėliojau dabartinę “lentelę”.

1: EKRANAS: 7550 gerbėjai (+1627)

2: ŽALGIRIS: 6976 gerbėjai (+1964)

3: SŪDUVA: 2853 gerbėjai (+501)

4: ŠIAULIAI: 2443 gerbėjai (+568)

5: BANGA: 2286 gerbėjai (+473)

6: TAURAS: 1853 gerbėjai (+405)

7: DAINAVA: 1804 gerbėjai (+399)

8: ATLANTAS: 1158 gerbėjai (+1054)

9: KRUOJA: 1012 gerbėjai (+505)

Taigi, vaizdelis iš esmės nepasikeitė, išskyrus vieną – Atlanto atvejį. Galėtum sakyt, kad jo gerbėjų skaičius kosmiškai išaugo, tačiau reikia turėti omeny, kad kai skaičiavau prieš metus Atlanto Facebook’o profilis gyvavo tik kokį mėnesį. Klubo išskirtinė sėkmė šiame sezone, be abejo, taip pat turėjo įtakos ir jo internetinio gyvenimo pagyvėjimui.

Kalbant apie klubų aktyvumą šiame socialiniame tinkle, situacija ir vėl tokia pati. Iš tikro aktyviai ir įdomiai ten gyvena tik du pirmieji klubai, visi kiti – gerokai atsilieka. Atvirai pasakius, prieš šių klubų reikia jungti ir dar vieną seną-naują komandą – FBK-Kauną. Šis dar visai neseniai nuo nulio atkurtas legendinis klubas interneto erdvėje dirba puikiai ir savo veiksmais gerokai lenkia visus A lygos klubus, išskyrus Žalgirį ir Ekraną. Tad nieko nuostabaus, kad neseniai II lygos licenciją gavęs FBK-Kaunas Facebook’e turi net 1901 gerbėją, šiuo skaičiumi smarkiai lenkdamas visus iki vieno I lygos klubus.

Per metus mažumą paaugo ir jau anapilin iškeliavusio REO profilio gerbėjų – nuo 343 iki 535. Kitas panašaus likimo, tačiau gyvas profilis – FK Mažeikių. Tiesa, jį valdo ir palaiko fanai, pasibalnoję visai neblogą šūkį “Kažkas 2011 pasidavė, bet tikrai ne mes”. Šis profilis turi 909 gerbėjus.

VII DALIS: FACEBOOK’O SKAIČIAI: I LYGA.

2013-39Baisiai keistas Klaipėdos Granito profilio vaizdelis.

I lygos pernai neskaičiavau, bet ir skaičiuoti mūsuose nelabai yra prasmės, kadangi kaip visada žemesniųjų lygų sudėtis kiekvieną sezoną gali smarkokai pasikeisti. Kaip ten bebūtų, šio sezono I lygos klubų vaizdelis žiauriai liūdnas ir dar kartą rodantis, kokio menko savimonės lygio yra lietuviškas futbolas. Dauguma klubų gyvena akmens amžiuje. Arba – mažų mažiausiai – praeito šimtmečio pabaigoje. Nėra nė vieno klubo, kuriam būtų galima bent kokį pagiriamą žodį tart.

Iš 11 klubų (Žalgirio trečiosios komandos čia skaičiuoti nevertėtų), tik 5 apskritai svetaines turi – Nevėžis, Šilutė, Lietava, Trakai ir Palanga. Menkus, prastus, bet turi. Kitų klubų svetainių rasti nepavyko.

Aišku, kam ta svetainė, kai yra toks paprastas dalykas kaip Facebook’as! Tačiau ir iki to nemokamo ir elementariausiai tvarkomo Facebook’o profilio visi I lygos klubai taip ir nesugebėjo užaugt. Tai štai kokia liūdnoka I lygos lentelė:

1: NEVĖŽIS: 687 gerbėjai.

2: ŠILAS: 486 gerbėjai.

3: LIETAVA: 289 gerbėjai.

4: PALANGA: 285 gerbėjai.

5: LOKOMOTYVAS: 226 gerbėjai.

6: BALTIJA: 155 gerbėjai.

7: GRANITAS: 34 gerbėjai.

8: ŠILUTĖ, TRAKAI, POLONIJA Facebook profilių neturi.

Tiesa, Spyrio futbolo klubą Facebook’e atstovauja grupė, kuriai priklauso 27 nariai, gan aktyviai kraunantys klubo rungtynių nuotraukas.  O geriausiai I lygoje atrodo… Lietavos fanų profilis. Matosi, kad ten ir veiksmo vyksta, o ir profilis gerbėjų turi daugiau, nei bet kuris kitas lygos klubas – 757.

VIII DALIS: IŠVADOS.

Internetas mūsų laikais keičiasi ir vystosi kone kasdien. Nuolat atsiranda naujų techninių sprendimų, nuolat kyla naujos mados ir teorijos, apibūdinančios kintančius žmogaus ir virtualios erdvės santykius. Lietuva, lyginant su kitomis sritimis, čia laikosi ne taip jau ir blogai. Turim vieną galingesnių interneto ryšių Europoje (jei ne pasaulyje). Turime ir neblogą būrį žmonių, kurie interneto technologijų versle yra nuveikę didžių dalykų. Įdomu yra tai, kad tie didūs dalykai yra nuveikti mažųjų interneto technologijų srityje – programėlių ir aplikacijų kūrime. Tačiau puse akies apžvelgus lietuviško futbolo internetą susidaro įspūdis, kad futbolo bendruomenė gyvena kažkokioje kitoje, žiauriai nuo pasaulio atsilikusio šalyje. Kažkokioje negyvenamoje saloje, kur žmonės nenaudoja smartfonų ir skaito tik popierinius laikraščius. Tokios tokelės.

Laukiam: Sūduva – Atlantas

Sezono pradžia: Atlantas - Šiauliai

Septintas turas. A lyga kaip reikiant užsisuko. Nelabai žinau, kokios priežastys lėmė, kad šis turas yra žaidžiamas vidury savaitės, tačiau yra kaip yra. Kartu su taurės rungtynėmis grafikas tapo ypatingai intensyvus. O ir komanda turi šiokių tokių nuostolių – panašu, kad šį kartą teks suktis be Radžiaus, Borovskio ir Chveduko. Tuo tarpu apie padėtį Atlanto stovykloje ką nors aiškesnio pasakyt sudėtinga. Šis klubas ir toliau lieka mažiausiai viešoje erdvėje aktyvi A lygos organizacija. Klubo tinklapis atsigavo, tačiau informacijos ten pateikiama labai skurdžiai ir vėluojant. Beje, šį turą nutiks nemažai rungtynių, kurių rezultatas nebūtinai aiškus iš anksto. Kruoja priims REO, Dainava loš su Tauru, o Šiauliai ir Banga išmėgins savo tvirtumą su Žalgiriu ir Ekranu.

Futbolas Klaipėdoje. Apie liūdną futbolo padėtį Klaipėdoje prišnekėta labai daug. Ir nors gali sakyt, kad futbolo krizė dar gilesnė yra Kaune, sunku pasakyt, kuris dalykas yra blogiau – ar radikalus futbolo išnykimas Kaune, ar vis dar šiaip ne taip tęsiama agonija Klaipėdoje. Atlantas įšoko į A lygą ir kol kas žaidžia. Žaidžia ne taip jau blogai, kaip buvo galima tikėtis, nors ir be ypatingos ugnelės. Komanda kol kas gyvuoja, o kaip bus toliau – niekas nežino. Kol kas nėra jokių žinių apie kokius nors radikalius pokyčius klubo gyvenime, apie aiškesnius planus ir panašius optimistinius dalykus. Ir nors niekas jau nebespėlioja – atvažiuos Atlantas lošti eilinio turo ar ne – ypatingo džiugesio iš pajūrio taip pat nesklinda. Atvirai pasakius, Atlanto egzistencija mane vis viena stebina. Man sunku suvokti, kaip žaidėjai gali dirbti klube, kuris kybo ant siūlo. Juk pastaraisiais metais turėjome tiek pavyzdžių to, kaip krizėn papuolę klubai kurį laiką pagyvalioja, o paskui grimzta dugnan kartu su didžiulėmis skolomis žaidėjams. Ko gero tarp visų krizėn įpuolusių klubų tik Vilniaus Žalgiris iš tikro išsikapstė. Tad man yra stebuklas jau tai, kad Atlante prieš čempionatą apskritai liko žaidėjų.

Futbolas Atlante. Vertinant Atlanto žaidimą didelio optimizmo aš taip pat nematau. Komentaruose po kažkuriuo tekstu Remis minėjo, kad Atlantas – nėra ta beviltiška komanda, kuri pernai šiaip ne taip baiginėjo čempionatą. Gal ir taip – tačiau, kad komanda žaidžia nevilties futbolą – taip pat yra tiesa. Kai žiūrėjau paskutines Atlanto rungtynes su Kruoja, nevalingai galvon ėjo prisiminimai apie tokius klubus kaip Klaipėda, LKKA ar FCV savo istorijos pabaigoje. Tos komandos lošdavo dėl to, kad reikia lošti. Joms nelabai rūpėdavo, kaip baigsis rungtynės, tad ir persistengti reikalo žaidėjai nematydavo. Ir vėl – tarp panašaus likimo klubų kitokį futbolą iki paskutinės akimirkos rodė tik Žalgiris ir Vėtra.

Atvirai pasakius, buvo labai keista žiūrėti Kruojos ir Atlanto rungtynes. Mat esu įpratęs prie šiek tiek kitokio futbolo šį sezoną. Tiek Sūduva, tiek visos komandos, su kuriomis mūsiškiams iki šiol teko lošt, žaidžia arba bent jau mėgina žaist gyvą futbolą, dega dėl rezultato. Trumpai tariant – turi tikslų.

Dažniausiai pasitaikantis futbolo modelis Kruojos ir Atlanto rungtynėse buvo 2-3 perdavimų aikštės viduryje ir tada sekančios priešininko pražangos derinys. Kruoja anksti įmušė įvartį iš baudos smūgio ir toliau tempė laiką link finalinio švilpuko dažniau perdavinėdami kamuolį atgal nei į priekį. Faktas – Kruoja turėjo akivaizdžią kamuolio valdymo kontrolės persvarą, tačiau neverta apsigauti – dažniausiai tas kamuolys būdavo voliojamas savoje aikštės pusėje ar viduryje. O puolat pasipildavo klaidos ir brokas. Keista, nes rungtynėse su Žalgiriu Kruoja atrodė pakankamai įdomiai ar agresyviai.

Atlantas gi žaidė žostką gynybinį futbolą. Gynėsi visa komanda. Net puolėjai dažnai atsitraukdavo į savo aikštės pusę. O jei kada ir pamėgindavo pulti, tai darydavo tokiomis mažomis pajėgomis, kad ką nors įdomesnio sukurti kažin ar buvo kokių nors šansų. Atrodė, kad anksti praleistas įvartis jokios įtakos komandos veiksmams neturėjo ir ji toliau labiau rūpinosi, kaip nepraleisti daugiau, nei kaip išlyginti ar persverti rezultatą. Kamuolys į Kruojos pusę apskritai dažniausiai pereidavo po tolimų vartininko balionų į dausas.

Atlantas aikštėje. Taigi, jei ir bandytume įžvelgti kokį nors stilių Atlanto veiksmuose, tektų pripažinti, kad ši komanda lošia radikalų gynybinį futbolą. Ginasi gausiom pajėgom, ginasi visa komanda. Ir ginasi taip, kad atakon juda labai mažas žmonių kiekis. Tad Atlanto pusėje ir prie baudos aikštėlės – didžiulė grūstis.

Šiokių tokių rezultatų toks žaidimas duoda. Atlantas po truputį renka taškus ir po pralaimėjimo Žalgiriui praleidžia labai mažai. Tačiau tai yra komanda, kuri praktiškai neįmuša. Kol kas Atlantas yra įmušęs mažiausiai, o ir tas vienintelis įvartis, pripažintas pirmojo A lygos mėnesio gražiausiuoju, buvo labiau stebuklinga sėkmė, nei tikslingo žaidimo pasiekimas. Tokie įvarčiai mušami retai. Tad jei Atlantas ir toliau loš tokį patį futbolą, antrojo įvarčio gali tekt gerokai palaukt. Beje, jei tą įvartį praleidote – jį vis dar galima apžiūrėti futbolo.tv svetainėje.

Daugiau ką nors apie Atlanto žaidimą aš nelabai galiu pasakyti. Jei galit papildyt – būtų smagu, nes žinių apie šį klubą iš tiesų yra labai mažai.

Įdomu ar bus tokių vaizdų rytoj? FK Sūduva nuotrauka iš žaidimo su Dainava.

Sūduva prieš Atlantą. Manau, galima drąsiai teigt, kad Sūduvai šį kartą teks lošt prieš varžovą, kuris iš paskutiniųjų stengsis apsigint. Jeigu jau su Kruoja Atlantas lošė be puolimo, tai ką kalbėt apie varžybas su vienu iš lyderių. Ypač, kai Žalgiris jau yra davęs Klaipėdos komandai gerą pamoką.

Tad Sūduvai ko gero teks pamiršt savo mėgstamas kontratakas ir greitą kombinacinį futbolą. Ką jau čia prilakstysi, kai didesnė priešininko komandos dalis aikštės vidurio nepereina. Net baudos smūgių atvejais, Atlantas į priekį su Kruoja siųsdavo ne daugiau kaip 4-5 žmones, iš kurių baudos aikštelėje įsikurdavo tik kokie 3. Nori nenori, teks Sūduvai žaist lėtą pozicinį futbolą. Nėra tai mūsų komandai labai paranku, bet niekur nedingsi. Galimybių žaibiškam žaidimui Atlantas kažin ar suteiks.

O tai reiškia, kad Sūduvai teks primiršt ir savo mėgstamus kombinacijų voratinklius, kurių tikslas – įvesti į baudos aikštelę žaidėją taip, kad tas turėtų laisvą koridorių smūgiui. Rytoj Atlanto baudos aikštelėje bus labai tiršta. Todėl ko gero teks imtis ir kitų futbolo atakos elementų.

Turint omeny, kad futbolas nebus greitas, ko gero apsimoka nuo pat pradžios aikštėn leisti Beniušį ir bandyti jį maitint kamuoliais į baudos aikštelę iš kraštų. Beniušis gali gerai lošt galva ir netgi aukštiems bei tvirtiems gynėjams nėra taip lengva tokio stoto puolėją sutvarkyti.

Labai svarbūs bus ir tolimi smūgiai. Liubšio Sūduva iš toli mušti bando žymiai dažniau, nei ankstesniais laikais, tačiau vis dar nepakankamai dažnai. Įvarčius iš toli Sūduva taip pat muša retokai. Šį kartą mušti iš toli bus labai naudinga. Nors žaidėjų sangrūdos baudos aikštelėje dažnai tolimus smūgius gesina vien dėl to, kad kamuoliui prasprųsti pro kojų ir kūnų mišk1 yra sunku, tačiau tokiais atvejais dažnai nutinka ir labai smagių rikošetų. Vartininkui operuoti taip pat nėra lengva, nes kolegos ir priešininkai dažnai užstoja jam vaizdą ir jis nespėja pamatyti paties smūgio.

Kitas labai svarbus elementas, kurį ne kartą jau minėjo ir mūsų treneris – agresyvesnis žaidimas baudos aikštelės prieigose. Toks žaidimas, kuris gali generuoti baudos smūgius. Kai komanda lošia pabrėžtą gynybinį futbolą, baudos smūgiai dažnai tampa efektyviu ginklu. Su tokią gynybą praktikuojančia komanda pasiekti baudos smūgių lengviau, nes kai gynėjų tiršta, didesnė pražangos tikimybė. Sūduva jų pasiekti gali ir dėl to, kad turi bent porą žaidėjų, mėgstančių ir galinčių žaisti individualiai. O jau patys baudos smūgiai naudingi dėl to, kad ir galinčių tokius smūgius mušti Sūduvoje yra. Ir ne tik Ledesma, kuris, sakyčiau, kol kas dar savo smūgio neatrado. Vis tik jo baudos smūgiai kol kas per silpni, per mažai tikslūs ir per žemai lekiantys, kad iš tikro keltų maksimalų pavojų. Tačiau yra ir Slavickas, ir Thomsonas – tie žaidėjai taip pat smagiai kojomis mojuoja.

Tokie štai, mano manymu, yra Sūduvos planai. Tačiau kad ir kokį žaidimą Atlantas Marijampolėje praktikuotų, laimėti yra privaloma.

Žalgirio dūmai

Šalia aikštės. I dalis. Apie nutikimus šalia aikštės praeitame ture turbūt jau visi girdėjote. Išsamios informacijos nebuvo, bet kažin ar jos ir reikia. Viskas ten pakankamai aišku. Tai, kas nutiko Kaune – man nelabai įdomu. Dėmesio vertas tik nutikimas Vilniuje. Ir vėl – nebuvau, nema2iau, todėl net nebandysiu atsukti scenarijaus. Svarbu, manau, tik pati nutikimo LFF stadione esmė.

O ji buvo tokia. Stadiono apsaugos pajėgos šturmavo vienos komandos fanų tribūną, nes anie atliko veiksmus, draudžiamus elgesio stadione taisyklėse. Va tas štrumas ir yra tai, kas mane labiausiai glumina bei liūdina. Mat jei stadiono apsaugos pajėgos iš tikro norėtų užkirsti kelią pirotechnikos naudojimui rungtynių metu, tam yra daugybė civilizuotų ir žymiai efektyvesnių metodų, nei tiesioginis jėgos demonstravimas, po kurio žmonės ir vežami į ligoninę. Atvirai pasakius, tribūnos šturmas apskritai greičiau rodo ne tiek netinkamą fanų elgesį, kiek blogą stadiono apsaugos darbą suleidžiant žmones į rungtynes. Jeigu jau taip – tai kuriam galui tuomet prie vartų kiekvienas žiūrovas apčiupinėjamas ir patikrinami net moterų rankinukai?

Deja, šioje srityje Marijos Žemėje niekas nesikeičia. Apsaugai ir policijai vis dar labiau rūpi patiems pasimušti, nei „užtikrinti tvarką“. Vis dar yra aiškiai visiems parodoma, jog tiesioginis fizinės jėgos demonstravimas yra pagrindinis jėgos struktūrų metodas dirbant su bent kiek didesniu žmonių kiekiu. Atvirai pasakius, turint omeny, jog šturmuojama kokių 20-30 žmonių tribūna (ne Lenkija gi čia, ir ne Rusija), man toks apsaugos pajėgų elgesys apskritai atrodo nusikalstamas ir baustinas. Ir šiuo atveju visiškai nesvarbu, ką ten tokio nuveikė fanai.

Juk jei kažkam (net nežinau, ką čia įvardinti – LFF, klubą ar apsaugą) iš tikro rūpėtų išbraukti pirotechniką iš lietuviškų stadionų, tuomet tribūnos šturmas yra totaliai neefektyvi priemonė. Tokia, kuri gali atnešti labai pavojingų ir liūdnų padarinių. Nes kai mušasi treniruoti pareigūnai su būriu žmonių – nutikti gali bet kas. Ir net nebūtinai nutikti gali pareigūnams ar tam būriui. Nukentėti gali niekuo dėti žmonės.

O efektyvios priemonės gali būti visiškai taikios. Galima iš tikro pasistengti, kad pirotechnika į stadioną nepatektų. Esu tikras, kad norint – tokį dalyką tikrai galima užtikrinti. Arba už fanų pirotechnikos naudijimą galima bausti klubus piniginėmis baudomis. Ir jei taip būtų – šie tikrai rastų būdų, kaip įtikinti savo gerbėjus tokių palaikymo priemonių atsisakyti. Galų gale, galima ramiai palaukti rungtynių pabaigos kultūringai surašyti baudas patiems fanams – taip, kaip rašomos baudos už eismo taisyklių pažeidimus.

Deja. Pas mus vis dar kai kam atrodo, kad geriausia priemonė – tiesioginės, fizinės grėsmės sukėlimas. Tačiau čia ne tik apsaugos pajėgų klausimas. Apie tai, kaip stadionuose turėtų elgtis apsauga, galėtų pasirūpinti ir patys klubai ar Klubų valdyba. Nes kol kas, panašu, klubai visiškai nusiplauna rankas – pasamdo siaurakakčius apsauginius ir visiškai nesikiška į jų darbo metodus. Suprantu, kad klubams savas apsaugas turėti yra ir pernelyg sudėtinga (nors, berods, Žalgiris vienu metu ir praktikavo tokį dalyką), tačiau panašūs nutikimai kaip šį sekmadienį Vilniuje didžiausios įtakos turi ne tiems, kurie jau šimtą metų į stadioną vaikšto, o naujokams, kurie lietuvišku futbolu susidomėjo tik šiemet ir galbūt tik ketina sau padovanoti pirmąsias A lygos rungtynes.

Vis dar remontuojamas LFF stadionas.

Šalia aikštės. II dalis. Nemyliu aš Budraičio ir jo ruporo vardu futbolas.lt. Tačiau šiomis dienomis ten pasirodė du tekstai, kurie pažadino įdomių minčių. Tai ir jums siūlau šį kartą į tuos tekstukus užmesti akį.

Vienas jų – tiesiog prajuokino. Dėl to, kaip vaikiškai, beviltiškai ir mėgėjiškai mes nemokame priimti padorios kritikos. Kalbu apie šiokią tokią žiežirbą, kuri įsiplieskė, kai mūsų rinktinės treneris vengras pamėgino pakritikuoti Vingilio treniruojamą U-17 rinktinę.

Vengras sako – lietuviams trūksta pasitikėjimo savo jėgomis. O Vingilys atšauna – mes padarėm testus, kurie parodė, kad kai kurie žaidėjai net per daug savimi pasitiki. Lyg popierinis pasitikėjimas yra tas pats, kas pasitikėjimas aikštėje. Tai gal tame ir yra visa esmė – kad žaidėjai gali, tačiau nesugeba to pasitikėjimo išreikšti? Ir ar ne tam treneris ir reikalingas, kad tokius dalykus jaunuose futbolininkuose realizuotų? Vingilys ginasi, bet tas mistinis pasitikėjimo testas tik įrodo jo paties kompetencijos trūkumą.

Bet paskui jis mosteli dar geriau. Sako, kad su tais žaidėjas dirbąs jau ketverius metus ir gali tvirtai pasakyti, jog pusė jų puikiai pasirengę ir techniškai, ir fiziškai, o kita pusė – smarkiai atsilieka. Bet, žmogau, jei jau tiek laiko tuos pačius žaidėjus stebi – tai gal jau laikas ir tą kitą pusę priverst pasitempt? O jeigu jie tokie beviltiški, kad per ketverius metus bent fiziškai padoriai pasirengt nesugeba, tai gal į rinktinę kitus reikia kviest? Jo, čia toks juokelis. Pro ašaras. Nes jei tokie treneriai pas mus su rinktinėmis dirba, tai nieko nuostabaus, kad komandos nieko doro parodyt nesugeba. Tačiau aš ploju vengrui, kuris išdrįso kritikuoti kolegų darbą ir tikiuosi, kad šis kartas nebus paskutinis.

Antras tekstas rimtesnis, išsamesnis, nors ir tęsiantis pono Budraičio taip mėgstama sąmokslo teorijų temą. Tiesa, kai nebeliko LFF Varanavičiaus, Budraitis jau nebeturi to Šėtono, ant kurio galėtų visus galus sukabint. Tai tenka sukaliotis – nors dabar atpirkimo ožių surast yra žymiai sudėtingiau. Bet ne apie tai aš norėjau pakalbėt.

Man pasirodė įdomūs Budraičio pateikiami faktai. Tad norėjau su tamstų pagalba juos pasitikrinti – kiek tai yra realu, o kiek – iš piršto laužta. Čia juk lankosi ir žmonių, kurie neblogai lietuviško futbolo virtuvę išmano, tad galbūt jie susimylės ir padės tuos faktus atmesti arba patvirtinti.

Pats straipsnis buvo apie klubų santykius su dviem šiandien egzistuojančiom Vilniaus futbolo federacijom – vis dar gyvu VAFF ir naujuoju VRFS. Tačiau man įdomiausi pasirodė faktai apie LFF stadiono nuomos kainą ir apie stadionų licenzijavimo reikalus Lietuvos sostinėje. Budraitis veda link to, kad LFF sąmoningai mėgina kreipti klubus link to, kad tie žaistų (ir nuomotųsi) būtent LFF stadioną.

Budraitis teigia, kad iš pradžių LFF norėjo už savo stadiono nuomą iš Žalgirio imti po 9 000 litų už vienas rungtynes. Tačiau Žalgirio atstovams pavyko nusiderėti iki 2 400 litų. Taip pat teigiama, kad Marijampolės stadiono (ne maniežo) nuoma kainuoja 2 000 litų. Ten taip pat kalbama apie tai, kad REO norėtų žaisti Žalgirio stadione, tačiau jo LFF nelicenzijuoja. Licenzijavimo bosas teigia, kad iki licenzijos Žalgirio stadionui trūksta nedaug, tačiau garantuoti, kad šiuos darbus atlikus licenzija bus suteikta, negali. Budraitis rašo, kad Vilniuje apskritai tik LFF stadionas yra licenzijuotas. Licenzijos neturi ir aikštė Naujoje Vilnioje. Šis reikalas, kaip suprantu, liečia dar vieną klubą – toje Vilniaus dalyje lošiantį Granitą. Turint omeny, kad Vilniuje link aukštesnio futbolo lygio juda dar vienas klubas – Polonia – panašu, kad tuoj klubų Lietuvos sostinėje bus tiek, kad vieną stadioną jiems dalintis bus ne taip ir lengva. Beje, savo pirmąsias rungtynes I lygoje Granitas kaip sykis ir lošė LFF stadione – o Budraičio straipsnyje teigiama, kad būtent šis klubas yra mažiausiai linkęs su LFF konfliktuoti.

Puikiai žinau, kad Budraitis mėgsta spalvas sutirštinti, kai ką nutylėti, kai ką paryškinti – kad tik visa istorija patvirtintų esminius jo teiginius. Tačiau šį kartą kalba eina ne apie kokias nors ten vizijas ar mistinius dalykus, o apie labai elementarius, konkrečią finansinę išraišką turinčius reikalus. Teoriškai galvojant, LFF iš tikro apsimoka turėti Vilniuje tik vieną licenzijuotą stadioną – jei už rungtynes ims kad ir po 2 000 litų, nėra taip jau sunku suskaičiuoti, kiek tų tūkstančių gali pribyrėti per sezoną iš kelių Vilniuje lošiančių klubų. Tada gal net ir vokiečių statybininkų paramos nereikės.

Štai tokie dalykėliai ant Lietuvos dedasi. Turit savo nuomonę ar žinių patvirtinančių/paneigiančių šiuos teiginius – labai kviečiu savo išmintimi pasidalinti.

O mes nekantriai lauksim septintojo turo kovų.


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1 189 167 hits