Posts Tagged 'Sūduvos Sakalai'

9: SŪDUVA 0:5 ŽALGIRIS

2013-57

2013-56

2013-55

Atsistokime ir paplokime. Prieš pradėdamas pasakojimą apie Sūduvos pirmo rato pabaigą, pirmiausia norėčiau nukelti kepurę prieš Nerijų Valskį. Ne tik už tai, kad yra žaidėjas, kurio šiandieninė Sūduva nėra verta. Tiksliau – tai yra žaidėjas, kuris yra vertas lošti žymiai geresnėje komandoje. Net ne už tai, kad yra vienintelis, sugebantis komandoje atiduoti vienu lietimu tikslų pasą. Už tai, kad net ir tuomet, kai viskas jau buvo seniai aišku, drąskėsi ir plėšėsi siekdamas pergalės. Taip, kaip šiandien žaidė Valskis yra žaidžiama tik dėl pergalės, o ne dėl kokio nors ten “garbės įvarčio”. Nerijaus Valskio žaidimas buvo vienas iš nedaugelio dalykų, kurie Sūduvoje džiugino nuo startinio iki finalinio švilpuko.

Generalinė išvada. Gerai, o dabar prie reikalo. Šios rungtynės neišvengiamai ir galutinai parodė, kur šiandien yra Lietuvos futbolo avangardas ir tą tolimą tašką, kuriame šiuo metu yra mūsų Sūduva. Tam suvokti net nereikia žiūrėti rungtynių. Pakanka užmesti akį į protokolą ir palyginti, kokie žaidėjai abejose komandose kilo nuo atsarginių suolo. Po tokio pralaimėjimo skaudu ir nejauku, tačiau priežasčių nevilčiai kilti nėra. Nes būtų naivu tikėtis ko nors kito.

Žalgiris – čempionas. Žalgirį mačiau pirmą kartą ir jis tik dar kartą patvirtino mano įsitikinimą, kad šita komanda šiemet ims auksą. Žalgirio žaidimas man labai patiko. Žalgiris yra žymiai toliau, nei buvo Ekranas savo klestėjimo laikais. Ko gero šiandieninis Žalgiris jau galėtų rimtai pasigalynėti ir su FBK (taip pat šio klubo klestėjimo laikais). Matosi, kad Žalgirio mašina dar negroja visa jėga, dar trūksta maksimalaus susižaidimo ir tikslumo paskutinėse atakos stadijose, kartais dar užsnaudžiama gynyboje, tačiau antram kėliny jau atrodė, kad Sūduva lošia su kokia Vojvodina, Red Bulliu ar Rapidu. Tokiais atvejais komandų lygių skirtumas yra toks didelis, kad nuolat apima jausmas, jog priešininkas turi kokiais 3-4 žaidėjais daugiau, nei tavo komanda. Nes priešininkas visur suspėja ir atrodo, kad visuose aikštės kampuose jis turi kiekybinę persvarą.

2013-60

2013-61

2013-62

2013-63

Pirma dalis – visai nieko. Tiesą pasakius, pirmame kėlinyje reikalai atrodė visai neblogai. Galėtum, komentatorių žargoniu tardamas pasakyti, kad “Sūduva tų dviejų įvarčių nenusipelnė”. Taip, įvarčiai kvailoki ir dėl jų gaila, net jei Žalgiris neišnaudojo ir kelių galbūt dar geresnių progų. Įvarčiai griuvo po gynybos klaidų. Pirmu atveju kamuolys nukrito žalgiriečiui prie kojų ir jis stovėjo vienas palei 11 metrų žymę, nes visa Sūduvos gynyba buvo išsirikiavusi vartininkui už nugaros. Antru atveju mane nustebino toji gynybinė sienelė, kuri net du kartus per šias rungtynes buvo išrikiuota kažkaip atsainiai.

Tačiau pirmam kėliny Sūduva gal net turėjo šiokią tokią aikštės ir kamuolio kontrolę ir gan intensyviai puolė. Tad rungtynių schema buvo tiesiog priešinga tai, kurios buvo galima tikėtis. Vietoje to, kad žaistų gynybinį futbolą ir lauktų progos kontratakose, Sūduva kontratakuoti leido Žalgiriui, kuris tą labai sėkmingai darė. Bet kokiu atveju, pirmo kėlinio vaizdas leido viltis, kad net ir du praleisti įvarčiai – dar ne pasaulio pabaiga. Juolab, kad Sūduva antrus kėlinius šiame sezone kaip sykis beveik visada sužaidžia geriau.

Antra dalis – totali neviltis. Deja, taip nenutiko. Antram kėliny viskas stojo į savo vietas. Antras kėlinys visiškai priklausė Žalgiriui, o Sūduva iš esmės atliko statistų vaidmenį. Iš pradžiu net lengviau atsipūčiau pamatęs, kad Žalgiris Sūduvą prie savo vartų užspaudė – juk taip šios rungtynės ir turi vykti. Vadinasi, Sūduva gaus progų kontraatakoms. Deja, buvo pramazinti dar keli įvarčiai ir visi tuo pasibaigė.

Sūduva nustojo žaisti maždaug 60-65 minutę. Ir bent jau man susidarė toks įspūdis, kad žaisti nustojo ne dėl to, kad nukabino nosis ir prarado viltį, ką nors išpešti. Žaisti nustojo, nes tiesiog baigės batareikos. Tad ir vėl galim kraipyt galvas ieškodami žmogaus, kuris Sūduvoje yra atsakingas už fizinį žaidėjų parengimą. Galim tas savo galvas kraipyt kiek norim – tokio žmogaus Sūduvoje nėra. Vadinasi – niekas už tai ir neatsakingas.

Paskutines 20 minučių Sūduvoje iš esmės lošė tik Valskis ir Baranovskis. Dar gal Ugge su Daukša šiek tiek padėjo. Na ir Davidovas – nes jam nelošti tiesiog buvo neįmanoma. O štai Žalgiris varė iki paskutinės minutės ir ypatingo nuovargio šios komandos žaidėjų judesiuose nesimatė. Ir jei teisėjas būtų pridėjęs kokias 30 minučių, Žalgiris greičiausiai būtų ir toliau nemažinęs tempo ir siekdamas 6, 7, 8… įvarčių. Esant tokiems reikaliukams, kažin ar įmanoma tikėtis pozityvaus rezultato. Net garbės įvarčio sunku laukti. Juk negali tas vargšas Valskis vienas visos Žalgirio gynybos sutvarkyti.

2013-59

2013-58

Vienas dalykas, kuris šiandien pyktį kėlė. Kadangi šiemet Sūduva žaidžia taip, kaip galimybės leidžia manęs nepapiktino nei klaidos gynyboje, nei brokas pasuojant, nei penki praleisti įvarčiai. Yra kaip yra ir nieko čia nepadarysi. Tačiau buvo vienas dalykas, kuris sunervino kaip reikiant. Ogi tas Sūduvos jaunimas, kuris aikštėn antram kėliny buvo suleistas. Ar tai buvo perspektyvus jaunimas, teikiantis daug vilčių vieną dieną tapti solidžiais pagrindinės komandos žaidėjai? Nė velnio, tai buvo mėgėjiško mąstymo futbolininkai, kurie aikštėn ėjo tik dėl to, kad Sūduva šiandien apskritai daugiau neturi ką leisti. Patikslinsiu – mėgėjišku mąstymu čia vadinu neprofesionalų požiūrį į savo profesiją, nors čia pat laksto būrys vyresnių kolegų, iš kurių buvo galima pasimokyti dar ant atsarginių suolo sėdint.

Aš suprantu ir nepykstu, kai Kiselevskis ar Daukša daro pozicines ir taktines klaidas. Net jei tokios klaidos baigiasi įvarčiais. Aš tikiu, kad jei taktinės išminties negauni iš trenerių, gali jos prisirinkt tiesiog žaisdamas aukštesnio lygio varžybose. Šiuo atveju iš tikro gali tikėtis, kad su laiku, pavyzdžiui, Daukša išmoks taip užsiimti poziciją, kad neatsidurtų po perdavimo savo saugojamam priešininkui už nugaros.

Tačiau aš nesuprantu, kodėl iš 15 metrų pasuotas kamuolys atšoka nuo Lekecko kaip nuo pušies kamieno, nors joks priešininkas to kamuolio priimti netrukdo. Galbūt aš nesu futbolo profesionalas, tačiau esu tikras, kad kamuolio stabdymas yra pradinių futbolo klasių dalykas. Ir netgi visiškai jaunas žaidėjas, norintis ir ketinantis pasirodyti A lygos varžybose bent jau tokius primityvius futbolo elementus turi mokėti kaip dukartdu. Ir jei ponas Prezidentas bei Visas Trenerių Štabas nežino, kaip išmokyti jaunus futbolistus elementoriaus, galiu duoti racionalų patarimą. Palieki tuo jaunuolius po treniruotės kasdien ir lais spardo vienas kitam kamuolį pora valandų. Paspardys taip mėnesiuką kitą ir išmoks stabdyti kamuolį ne blogiau nei ronaldinjai ar ibrachimovičiai.

Kitas dalykas. Išeina toks Breivė ir Lekeckas pusei antro kėlinio ir yra tokie savimi pasididžiavę ponuliai, kad leidžia sau pėsčiomis iš atakos namo vaikščiot. Lyg būtų medaliais apkabinėti veteranai. Tokį pasivaikščiojimą gali atleist Ledesmai, tačiau vakarykščiams dubleriams? Kai visas rungtynes atlakstę Valskis, Baranovskis ar Daukša spėja ir gynyboj, ir puolime pasimakaluot? Juk tiek du jaunikliai turėjo plėšytis taip, kad bent po geltoną kortelę užsidirbtų! Vietoje to mes matom, kaip krašto gynėjas Ugge rungtynių pabaigoje mauna į patį atakos tolimąjį kraštą ir gauna gerą pasą, bet… skersuoti į baudos aikštelę to kamuolio nėra kam. Nes puolėjas Breivė kažkur varnas skaičiuoja.

Ir keletas sunkių klausimų. Įdomu, ar Atlanto treneris sugebėtų ir iš Sūduvos čempionato lyderių komandą padaryt? O ar tas Dambrauskas iš Kruojos galėtų Sūduvą paversti rimtu kovotoju dėl trečios vietos? O kaip dėl Dariaus Gvildžio? Kol kas komandos vadai mus toliau stebina. Kur šiandien buvo Radžius, Chvedukas, Bagdanavičius? Serga? Traumuoti? Ar netiko kažkokia niekam nežinomam rungtynių planui? O gal tylomis į kokią peržiūrą išsiųsti?

Ar čia mūsų trenerių planas buvo spausti Žalgirį (turiu omeny pirmą kėlinį), ar taip tiesiog netyčia gavosi? O gal tai buvo Žalgirio trenerio spąstai, į kuriuos mūsiškiai pateko, nes jokio normalaus plano tiesiog neturėjo? Lošti prieš Žalgirį pirmu numeriu turint tokią komandą, kokia šiemet yra Sūduva gali tik beprotis.

Kaip jūs manot, kodėl Vitkauskas tik paėmęs kamuolį, iškart jį spirdavo į Sūduvos aikštės pusę? Ogi todėl, kad Sūduvos gynybos linija buvo labai nepatyrusi ir labai nepatikima. Ir dar dėl to, kad paprastai pusė jos kartu su saugais buvo užsiėmusi puolimu. Ar ne dėl to šiandien Sūduva praleido penkis įvarčius, kad komanda neturėjo jokios gynybinės strategijos, paruoštos specialiai Žalgirio puolimui? O gal žaidėjams apskritai niekas nekalbėjo apie tai, kad šiandien sunkiausia misija bus nepraleisti įvarčio?

Pabaiga – Nepabaiga. Gerai. Nenusiminkim. Čia dar ne pasaulio pabaiga. Nepaisant to, kad Sūduvos ateitis kol kas labai miglota. Tačiau tai yra mūsų Sūduva. Ir mes vis viena vaikščiosim į stadioną, ar ne? Nes vienas dalykas, dėl kurio negali priekaištauti daugumai šiandieninės Sūduvos žaidėjų yra pasiryžimas kovoti ir atiduoti visas jėgas aikštėje. Gaila, kad kai kurie kiti solidūs ir pagyvenę ponai nenori šiems žaidėjams pagelbėti tapti ne tik kovojančiais individais, bet ir protaujančia komanda.

>>>

Rungtynių santrauka:

Laukiam: Sūduva – Žalgiris

2013-53Seniai seniai, dar Žalgirio stadione.

Štai ir atėjo svarbiausios dvikovos metas. Nežinau, kaip jums, bet man jau daug metų būtent rungtynės su Žalgiriu yra svarbiausios per visą sezoną. Nesvarbu, kokios būklės yra abi komandos, nesvarbu, kokią vietą lentelėje jos užima. Žaidimai su Žalgiriu visada išskirtiniai ir niekada negali būti tikras, kuri komanda ims tris taškus. Vertinant Sūduvos nusiteikimą rungtynėms, jų įtampą ir abiejų pusių gerbėjų požiūrį antron vieton dėčiau susitikimus su anų laikų FBK (kurio tais laikais Sūduva taip ir neįveikė), trečion – rungtynes su Ekranu.

Šiemet bus trečias kartais, kai Sūduva sezoną baigs lošdama su Žalgiriu. O šios rungtynės, kuriomis baigsis pirmas ratas, grečiausiai bus išskirtinės dar dėl vieno dalyko. Panašu į tai, kad pirmą kartą Marijampolėje Sūduva loš ne po stogu, o gryname ore. Stadiono “atidarymas” – “spec. efektas”, kuris visada rungtynėms suteikia ypatingos atmosferos. Į pirmas rungtynes lauke visada stengiesi patekti. Tad būtų smagu, jei klubas bent truputį pajudintų žieminius užpakalius ir padarytų kokį veiksmą, kuris į stadioną sutrauktų daugiau žmonių. Praloštų Facebook’e kokį bilietą ar abonementą už pasidalinimą informacija apie rungtynes, pasiūlytų atėjusiems kokią papildomą pramogą ar picos padalintų. Štai Žalgiris prieš kiekvienas rungtynes kviečia Facebook’e spėti rezultatą ir už tai prizus duoda. Paprasta kaip trys kapeikos – tačiau informacija po internetą sklaidosi. Na bet tokių stebuklų iš Sūduvos vadybininkų tikėtis ko gero neverta.

Gerai. Dabar pakalbėkim apie Sūduvos situaciją. Aš pasakyčiau taip. Sūduva pirmam rate jau įvykdė minimalią užduotį. Tai sakau turėdamas omeny priešsezoninę Prezidento kalbą, kurioje nebebuvo medalių. Ten buvo atviras pripažinimas to, kad komanda susilpnėjo ir kad vienintelis jai keliamas tikslas – kovoti kiekvienose rungtynėse.

Ir Sūduva kovojo. Praktiškai kiekvieną kartą. Pirmose dvejose sezono rungtynėse komanda atrodė kiek susikausčiusi, tačiau vėliau plėšėsi iš paskutiniųjų. Tas pasiplėšymas atnešė pergales prieš lygos autsaiderius ir du taškus, gautus lošiant su pirmojo šešeto komandomis. Pralaimėjimai Atlantui (nes tuomet dar niekas nežinojo šios komandos jėgos) ir Kruojai (nes tuomet komanda buvo ant subyrėjimo slenksčio) buvo skaudūs, tačiau kol kas dar galime kalbėti apie “pamokas”, o ne apie “tragedijas”. Tad rungtynių su Žalgiriu rezultatas ir lems tai, kaip vertinsim pirmąjį Sūduvos ratą. Šių rungtynių rezultatas turės įtakos ir galutinei I rato lygos lentelei. Sūduva gali pakilti į ketvirtą vietą, tačiau gali smukti ir į šeštą. Ekranas loš su Tauru ir ims tris taškus, o Sūduvos kaimynai – Šiauliai ir Kruoja – susitiks tarpusavyje. Čia nuspėti rezultatą žymiai sunkiau.

Daugiausiai nerimo vis dar kelia paskutinės Sūduvos rungtynės su Banga. Tą kartą komanda atrodė labai liūdnai. Tiesiog beviltiškai. Bangos nenurašau – juolab, kad ir Žalgiriui ji gerokai nervus patampė paskutiniame ture. Tačiau tą kartą Sūduvai žaidimas totaliai nesiklijavo. Gynyboje žiojėjo skylės, saugai spardė kamuolius į dausas ir labai trūko ryšių tarp atskirų komandos grandžių. Sunku pasakyti, kas nulėmė tokią Sūduvos išvaizdą – į pagrindą grįžę sezono pradžioje traumuoti žaidėjai, Dariaus Gvildžio sudėties eksperimentai ar kelionė autobusu į Gargždus. Tačiau labai norisi tikėti, kad tai buvo išimtis, o ne taisyklė, kuri lems tolesnį Sūduvos žaidimą.

Tad ir vėl tenka grįžti prie tos komandos dalies, kuri Sūduvoje kelia daugiausiai klaustukų. Vis dar sunku pasakyti, ką iš Sūduvos nori nulipdyti treneris Darius Gvildys. Tam tikri žaidimo elementai yra pakankamai ryškūs (varžovo spaudimas po visą aikštę, kontratakuojantis futbolo stilius), tačiau jie niekaip nesusilipdo į stabilų ir aiškų vaizdą. Aikštėje vis dar trūksta tvarkos ir susiklausymo tarp žaidėjų. Vis dar neretai kyla jausmas, kad futbolininkai tiesiog lošia futbolą, o ne vykdo trenerio prieš rungtynes nubraižytą žaidimo planą. Džiugina tik tai, jog Sūduva žaidžia nuo pirmų minučių, o ne paskutines dešimt, kaip dažnai nutikdavo pernai.

2013-54Pietų IV dūmai pernykštėse liūdno likimo rungtynėse.

Be abejo, žaisti su Žalgiriu bus paprasčiau. Galim būti tikri, kad vaizdas aikštėje bus panašus į tą, kurį matėm žaidžiant su Ekranu. Žalgiris valdys aikštę ir atakuos gausiomis pajėgomis, o Sūduva taikysis mušti įvarčius kontratakomis. Gynybinį futbolą žaisti lengva, nors ir jam labai reikia susiklausymo. Kiekvienas žaidėjas privalo gerai žinoti savo misiją, vietą aikštėje ir vengti avantiūriškų improvizacijų. Juk ir paskutinėse Sūduvos rungtynėse bėdos prie savų vartų kildavo dažniausiai tuomet, kai kuris nors žaidėjas palikdavo savo poziciją ir jos nepridengdavo joks kolega. Taip, žaidimo su Žalgiriu planas aiškus, tačiau juk žaisti teks ne tik su Žalgiriu ar Ekranu. Dar lauks Kruoja, Atlantas, Šiauliai – komandos, kurias reikės nugalėti sąmoningai to siekiant, o ne laukiant sėkmės kontratakose.

Žalgiris šiais metais bus čempionas. Tačiau kol kas kone visos lygos komandos įrodinėja, kad su sezono galiūnu galima žaisti. Žalgiris nuo praeito sezono ieško savo žaidimo ir, panašu, vis dar neranda. Turėdamas įspūdingiausią sudėtį visoje lygoje kol kas taškus renka ne taip jau lengvai. Ir būtent puldamas kol kas Žalgiris juda sunkiausiai. Tai yra šansas Sūduvai ir derėtų juo naudotis. Nes kuo labiau įsibėgės čempionatas, tuo didesnė taps taškų kaina, tuo labiau dėl jų mušis tas pats Žalgiris.

Nepaisant to, jog neabejoju Žalgirio pergale šių metų A lygoje, esu tikras, kad šis čempionatas bus vienas įdomesnių. Juk lygoje yra net šešios komandos, kurių tarpusavio rungtynių rezultato neįmanoma atspėti. To senokai neturėjome. O jei dar ir Banga įsibėgės (panašu, kad ši komanda ir vėl atsigauna), tuomet įtampos bus dar daugiau.

Tiek minčių. Susitiksime šeštadienį. Ateikit į stadioną patys ir pakalbinkit savo draugus. Juk tokios rungtynės – idealiausia proga vieną kitą naujoką “užsodinti” ant futbolo.

4: SŪDUVA 4:0 DAINAVA

2013-24

Po ketvirto turo reikaliukai stojo į savo vietas. Net turnyrinė lentlė ėmė atrodyti padoriau. Panašu, kad pirmųjų turų stebuklus teks įrašyti į tradicinę grafą “išimtis patvirtina taisyklę”. Taip, klausimų lieka labai daug. Ar paskutiniuose dviejuose turuose sužydėjusi Sūduva žydės ir toliau? Kada pagaliau savo žaidimą atras Žalgiris? Ar Ekranas kaip ir pernai loš neįpatingai gražiai, tačiau išskirtinai efektyviai? Ar Atlantas su Kruoja iš tikro taps rimtais konkurentais pirmo trejeto klubams? Ar ex-Kruojos gruzinas taps Šiauliuose antruoju Rimkevičiumi, garantavusiu šiais komandai pernai padorią vietą finalinėje lentelėje? Matysim, kaip čia bus. Kitą turą Sūduva keliaus į Panevėžį ir tai bus pirmasis šį sezoną rimtas išbandymas. Tačiau kol kas mūsų stovykloje – šventė. Tad negalvokim apie rytojų, o pasidžiaukime tuo, ką turime.

Darius Gvildys kritikavo pirmą kėlinį ir džiaugėsi antruoju. Ir arkliui aišku, kad Sūduva antram kėliny sulošė ženkliai geriau. Panašiai nutiko ir praeito turo rungtynėse su Tauru. Šiokią tokią išvadą daryt galima – Sūduvai vis dar reikia įsibėgėt. Bet ir vėl galim džiaugtis, kad įsibėgėjama iškart po pertraukos, o ne per paskutines dešimt minučių, kaip dažnai nutikdavo pernai. Tiesą pasakius, ir pirmas kėlinys nebuvo toks jau prastas. Nepavyko įmušt įvarčio, nepavyko sukurt tiek daug progų, tačiau kuri komanda yra stipresnė didelių klausimų žiūrovui nekilo. Sūduva lošė patikimai – Dainavai mažai ką leido, kamuolį visai padoriai palaikydavo, šiokią tokią mintį rodė atakoje. Turint omeny, kaip ankstesniais metais Sūduvai sunkiai sekdavosi megzti pozicinį žaidimą su rimčiau besiginančiomis komandomis, šio sezono pažanga akivaizdi. Tiesa, pirmą kėlinį nurašyti galima ir ant prastokos esminių šiandieninės Sūduvos žaidėjų išvaizdos. Rungtynių pradžioje nei Valskis, nei Basičius nebuvo labai matomi. Iš Kiselevskio tikėtis komandos vedimo priekin dar ankstoka, o Chvedukas vis tik lošė pirmas rungtynės po ilgokos pertaukos.

Antras kėlinys iš tikro buvo kitoks. Tačiau jis nebuvo kaip nors radikaliai kitoks – tiesiog viskas, ko ženklus matėme pirmam kėliny, buvo užsukta maksimaliai. Pradėjo lošti Valskis, konkretesnės tapo atakos, griežtesnė tapo gynyba. Čia jau galime visiškai treneriui pritart – taip lošiančią Sūduvą norėtųsi matyti kiekvieną kartą.

2013-27 Darius Gvildys ir vėl reikalus sutvarkė per pertrauką.

Būsiu sąžiningas – Darių Gvildį smarkiai iki šiol kritikavaui, tačiau šį vakarą ramia širdim rašau jam dešimt balų visų pirma už komandos požiūrį į elgesį aikštėje. Energijos, noro laimėti, atsidavimo ir ryžto kovoti dėl kiekvieno aikštės metro komandai nestigo. Atrodo sanatorinio stiliaus futbolą Marijampolėje galima pamiršti. Šiandien netgi sutikčiau su tuo, kad Sūduva iš tikro lošė agresyviai. Tas ypač jautėsi antrame kėlinyje – Sūduvos žaidėjai kaip reikiant Dainavą gainiojo po visą aikštę ir dauguma pavojų prie Dainavos vartų buvo būtent to agresyvaus spaudimo rezultatas. Gali sakyt, kad kone visi Sūduvos įvarčiai šiandien krito po priešininko klaidų, tačiau aš drįsčiau teigti, kad pati Sūduva priversdavo Alytaus komandos žaidėjus tas klaidas daryti. Matysim ar šiandieninis Sūduvos agresyvumas ir energija išliks ir toliau. Tačiau yra nepaprastai smagu matyti, kaip žaidėjai pergyvena po nesėkmingo veiksmo, kaip džiaugiasi įvartį įmušę – tokių epizodų, kai Davidovs atlekia kone į Dainavos baudos aikštelę pasveikt ką tik įvartį įmušusį Radžių norėtųsi dar daugiau.

2013-29 Po ketvirto įvarčio Dainavos aikštės pusėje.

Kitas dalykas, kurį Sūduvai, panašu, pavyko išguiti iš savo žaidimo yra beprasmiškas mynimas ant stabdžio įmušus pirmą įvartį. Toks požiūris pernai dažnai būdavo pragaištingas. Paleisti rezultatą pirmaujant pernai buvo gan įprastas dalykas. Šiemet labai aiškiai matosi – įmušę įvartį, Sūduvos žaidėjai iškart galvoja apie tai, kaip įmušti dar vieną. Tiesa, po trečio, o ypač po ketvirto šiandien Sūduva pernelyg atsipalaidavo, tačiau psichologiškai tai yra suprantama. Vis tik tuo metu Dainava nebeturėjo jokių šansų pakeisti žaidimo baigtį.

Labai įdomu bus pamatyti, kas Sūduvos žaidime keisis į aikštę sugrįžus Rafaeliui Ledesmai. Tikiuosi, kad Sūduvos žaidimas nesulėtės – vis tik pernai Ledesma buvo svarbus lėtesnių apsukų faktorius. Įdomu, kurion vieton Gvildys brazilą statys. Labiausiai tikėtina vieta – iškart po libaniečiu. Jei taip, tai galima tikėtis ne sulėtėjimo, o kaip sykis didesnės kokybės atakose, nes vis dar trūksta centre žmogaus, kuris galėtų ne tik prilaikyti kamuolį, bet ir efektyviai pasklaidyti jį energingiems krašto saugams.

O kol kas Sūduvos žaidime, panašu, vyksta teisingi procesai. Komandos stuburą laiko patyrę žaidėjai – Davidovs, Radžius, Leimonas, Basičius ir Valskis. Tikėkimės prie jų greitai prisijungs ir Chvedukas. O vėliau ir Ledesma su Šoblinsku. Daugumai jaunesnių žaidėjų dar trūksta pastovumo ir solidumo. Tačiau “adaptacijos” procesas akivaizdžiai vyksta. Galų gale, dauguma jauniklių patirties ir pasitikėjimo trūkumą mėgina kompensuoti papildoma energija ir pastangomis. Toks požiūris taip pat džiugina.

2013-25

2013-26 Vilmantas Bagdanavičius

Tarp jaunųjų man geriausią įspūdį palieka Bagdanavičius. Šis žaidėjas, panašu, neblogai įsisavinęs kelis jaunam žaidėjui būtinus principus, kurie jam ir leidžia palikti visai neblogą įspūdį. Viena, jis nerizikuoja imtis savarankiškų veiksmų, kai jų sėkmė kelia daug abejonių – verčiau perleidžia kamuolį labiau patyrusiam kolegai. Antra, padaręs klaidą jis nenukabina nosies, o su dviguba energija puola jos taisyti. Ir nereitai toji klaida iš tikro yra ištaisoma.

Dauguma kitų labiausiai ir trūksta pasitikėjimo. Na ir taktinio išmanymo – kaip pasirinkti tokią poziciją aikštėje, kuri keltų priešininkui rūpesčių, o ne – atvirkščiai – palegvintų jiems judesius tiek puolant, tiek ginantis. Antru numeriu aš rašyčiau Daukšą, tačiau jo jau antrose rungtynėse nematyt. Gal traumą gavo? Sunku pasakyt – mane vis dar stebina Sūduvos nenoras tiesiai šviesiai papasakot gerbėjams apie savo žaidėjų būkles. Dingo Daukša ir tiek žinių. Drąsos labai norėtųsi palinkėti Breivei – jis yra puolėjas, todėl jo klaidos kaina visada bus mažesnė, nei gynėjo. Štai ir šiandien jis buvo išvestas į puikią poziciją, tačiau sudelsė mušti. Minkė kamuolį, kol priešais išsirikiavo Dainavos gynėjų siena. O juk reikėjo mušti iš karto – tai būtų geriau netgi tuo atveju, jei smūgis būtų nepavykęs ir nuėjęs dievui į langus. Esu tikras, kad toji drąsa ir pasitikėjimas auga su kiekvienomis rungtynėmis, tačiau daugumai vakarykščių dublerių reikėtų suvokti, kad grįžus rikiuotėn Ledesmai, Šoblinskui, Urbai jiems vietos aikštėje taps ženkliai mažiau.

Taigi. Sūduvos puolimas juda visai neblogai. Netgi neturint aikštėje aiškiai išreikšto žaidimo organizatoriaus. Prireikė laiko, kad žaidėjai patikėtų savo jėgomis ir įgautų pasitikėjimo atlikti ryžtingesnius veiksmus – šiems reikalams labai pasitarnavo dešimt įvarčių, įmuštų per dvi paskutines rungtynes. Ir nors kartais kamuolys dar “pertrinamas” prie priešininko baudos aikštelės, tačiau, pavyzdžiui, šiandienos rungtynėse smūgių link vartų kiekis buvo įspūdingas (bent jau lyginant su tuo, kas Sūduvai pavykdavo pernai ar per pirmus du šių metų turus). Neblogai veikia ir jaunasis Sūduvos puolėjas – nors jam labai toli iki kadaise Sūduvoje lošusio latvio Lukjanovso, tačiau žaidžia libanietis naudingai, protingai ir muša gerus įvarčius, rodančius, kad jis jaučia aikštę ir žino, kur jam reikia būti atakos metu, kad galėtų aplenkti gynėjus.

Daugiausiai nerimo ir klaustukų kol kas kelia gynyba. Taip, Sūduva praleido mažai. Trys įvarčiai per ketverias rungtynes – nėra toks jau blogas rezultatas. Juolab, kad ir progų priešininkams leidžiama sukurti ne tiek daug. Tačiau gynybos grandyje tiesiog trūksta žaidėjų. Borovskis ar Slavickas šiandien baisiai praverstų. Gvildys eksperimentuoja ir kone kiekvienose rungtynėse rikiuoja vis kitokią gynybos liniją. Radžiui ir Ugge priekaištauti nėra reikalo – abu žaidžiai patikimai ir užikrintai. Nerimą kelia kraštai.

Šiandien Dainava nesukurė labai daug progų. Galų gale, šiandieninė Dainava ko gero ir nėra ta komanda, kuri gali rimtai bausti už nepakankamai gerą žaidimą gynyboje. Tačiau jų atakos kraštais nuolat kėlė nerimą. Nei Bagdanavičius, nei Xin nesužaidė pakankamai patikimai. Pernelyg dažnai jie pralaimėdavo dvikovas, pernelyg dažnai praleisdavo jų kraštais neriančius Dainavos saugus. Žaidžiant su tokiom komandom kaip Ekranas, panašūs dalykėliai gali kelti žymiai rimtesnį pavojų. Ir nors abu šie žaidėjai komandos paraiškoje įrašyti gynėjais, tačiau yra akivaizdu, jog saugų teritorijoje jie jaustųsi žymiai patogiau.

Nieko nepadarysi – kinui elementariausiai trūksta svorio būti gynėju Rytų Europoje, o Bagdanavičiui – labai trūksta taktinės patirties užsiimt tinkamą poziciją. Nežinau, kaip šį klausimą spręs Darius Gvildys sekančio turo rungtynėse su Ekranu. Gali būti, jog nuo šio sprendimo priklausys ir tų rungtynių rezultatas. O mums belieka nekantriai laukti Urbos sugrįžimo. Tuomet bent iš dalies gynybos grandis bus užbaigta – Urba su Radžiumi galės stovėti centre, Ugge – dešinėje, tad beliks išspręsti kairiojo sparno klausimą. Tiesą pasakius, Xin kol kas apksritai kelia daugiausiai klausimų tarp šiųmetinių legionierių. Nepaisant to, kad stengiasi ir turi duomenų, kol kas mano akimis žvelgiant jis daugiau aikštėje kelia nerimo, nei atneša akivaizdžios naudos. Sakyčiau, labai didelis klausimas ar šio žaidėjo negalėtų pakeisti bet kuris kandidatas į jo poziciją iš dublerių sąrašo.

2013-28

2013-30 Ypatingo paminėjimo verti Dzūkų Tankai. Pirmas dešimt rungtynių minučių klausydamas jų skandavimo, galvojau, kad ant Marijos Žemės tokios vienybės ir skambumo dar nebuvau girdėjęs (na, reikia pridurti – Sūduvos rungtynėse, nes kitokių esu mažokai matęs). Ypač gerai skambėjo iš Toro Bravo pasiskolinta “Oi! Viskas tvarkoj!“ Gaila, kad Tankams tokio lygio energijos pakako tik toms dešimt minučių. Girdėjosi jie ir vėliau, tačiau startiniam numeriui neprilygo. Tuo tarpu Sakalai, kažkaip išskirtinai skaičiumi nusekę, pademonstravo kreipimąsi į pramoginius milicininkus, neseniai po vienų futbolo rungtynių supainiojusius televizorių su realybe.

Štai tiek optimizmo po ketvirto turo. Penktasis bus žymiai rimtesnis, tad jam reikia ir ruoštis, ir atitinkamai nusiteikti. Nepaisant komandų pajėgumo, Sūduvos ir Ekrano žaidimai visada būna įspūdingi, išskirtiniai, tokie, kurių pakylėtai laukia ir žaidėjai, ir gerbėjai. Tad ir palinkėčiau komandai tinkamo požiūrio – drebėti neverta, tačiau pastarųjų dviejų turų optimizmą galima mažumą prisukti.

O komandos administracijai labai linkėčiau pagaliau užbaigti klubo svetainės darbus. Vis tik gėda matyti neužbaigtus komandos narių pristatymus (tiesą pasakius, kai matau, jog komandos sąrašuose trūksta žaidėjų, kurie begioja po aikštę, norisi sakyti, kad tie, kas už tą svetainės dalį yra atsakingas paprasčiausiai šūdą mala). Kitas dalykas, kurį tiesiog privalu kuo greičiau taisyti – tai svetainės prisitaikymą įvairiems ekranų dydžiams. Šiais laikais jau beveik pusė visų žmogaus žingsnių į internetą yra padaroma per telefonus. Todėl turėti telefonams visiškai nepritaikytą svetainę šiandien yra ne tik gėdinga. Tai yra tiesiog savižudybė.

>>>

Rungtynių santrauka:

Europa ant nosies!

Amsterdam ArenA – kito Europos lygos finalo vieta

Kas prisimena, o kai kas gal ir pamiršot – Europos lyga jau visai čia pat. Birželio 25 dieną nutiks kasmet šiokį tokį jaudulį ir drebulį keliantis dalyvaujančių klubų suskirstymas poromis, kurį, tikiuosi, kaip ir kiekvienais metais bus galima stebėti gyvai internetu.

Priminsiu, kad šiemet iš Lietuvos Europos lygoje bus trys klubai. Sūduva ir Šiauliai žaidimą pradės nuo pirmo atrankos rato, o Žalgiris – nuo antrojo. Taip kad mūsų kaime šiokie tokie smagūs pokyčiai – paskutinius kelerius metus Sūduva į europinį turnyrą įšokdavo nuo antrojo etapo ir ten savo žygį baigdavo. Nieko nuostabaus – antrame etape varžovai stipresni, tuo tarpu pradedant nuo pirmojo Lietuvos klubai gali tikėtis sėkmės, nes varžovai ten įveikiami. Nežinau kaip jums, bet man du ratai Europoje geriau nei vienas.

O va komandų reitingai, koeficientai, skirstymai į „seeded“ ir „unseeded“ klubus man ir toliau išlieka mistinis miškas, kuriame be geros vodkės bonkos nesusigaudysi. Jei kas tuos reikalus gerai išmanot ir jei juos įmanoma keliais sakiniais paaiškint – būkit mieli, tai ir padarykit. Nes bent jau aš kasmet mėginu tą sistemą įkirsti, bet energija labai jau greitai baigiasi.

Kaip suprantu, pirmame etape „seeded“ klubai bus suvesti su „unseeded“ klubais. Pirmieji turi geresnius koeficientus (tai yra, yra stipresni), o antrieji – pratesnius (yra silpnesni). Galim pasidžiaugt, kad mūsų Sūduva yra pirmoje grupėje. Vadinasi, šansų yra gauti reliatyviai silpnesnį varžovą. Tuo tarpu Šiauliai yra priskirti prie „unseeded“ klubų, tad burtams nepasisekus, jie gali gauti pakankamai galingą komandą.

Keletas galimų Sūduvos varžovų:

Įdomumo dėlei, skaičiai yra tokie. Didžiausią koeficientą tarp pirmojo etapo klubų turi FC Twente iš Olandijos ir tas koeficientas sieka 57.103. Toliau eina Poznanės Lech (22.483), Norvegijos Rosenborg (20.935) ir švedų IF Elfsborg (10.180). Visų kitų klubų koeficientai nesiekia 10. Sūduva yra maždaug per vidurį „seeded“ grupėje su 2.875. O mažiausią koeficientą turi Libertas ir La Fiorita klubai iš San Marino (0.183).

“Seeded” grupėje be aukščiau minėtų dar rastume tokius klubus kaip Kalmar FF (Švedija), Bohemians (Airija), Levadia (Estija, beje, šito klubo koeficientas gerokai aukštesnis nei mūsiškių), Liepojos Metalurgas, Honved (Vengrija), Bangor City (Velsas) ir pan.

„Unseeded“ būryje be Šiaulių dar yra Torpedo (Gruzija), Llanelli FC (Velsas), Daugava (Latvija), Thor (Islandija), Trans (Estija), Portadown (Šiaurės Airija) ir dar krūva klubų keistais pavadinimais iš visokių europietiško futbolo pakraščių.

Antrajame etape žymesnių klubų jau yra daugiau. Čia sutiksime Prahos Spartą, šveicarų Young Boys, belgų Gentą, Varšuvos Legia, serbų Red Star, Splito Hajduk ir pan.

Beje, prieš burtus, berods, komandas dar kartą suskirsto į kelias mažesnes grupes ir tada jau renka priešininkus iš jų. Vienžo, tas komandų išdėliojimas prieš burtus toks mistifikuotas, kad nelabai ką čia aiškesnio iki burtų dienos ir gali pamatyt.

Na o jei Sūduva nusikapstys iki Europos lygos finalo, tuomet kitų metų gegužės 15 dieną galės apsilankyti prašmatniame Amsterdam ArenA stadione, kuriame savo namų rungtynes lošia AFC Ajax. Juokai juokais, bet pasvajoti juk visada galima.

Taigi, burtus trauks jau kitą pirmadienį, o pirmosios Europos lygos rungtynės įvyks liepos 5 dieną, ketvirtadienį. Atsakomoji dvikova po savaitės, liepos 12 d. Jei Sūduva prašoks šitą barjerą, antrasis etapas nutiks liepos 19 ir 26 dienomis. Tad jei viskas bus čiki piki, tuomet visa liepa mums bus nuspalvinta prašmatniomis tarptautinėmis rungtynėmis. Panašu, kad Sūduvai nepavyks pereiti prie ramaus „vienos rungtynės per savaitę“ grafiko, apie kurį svajojo Liubšys, kalbėdamas po pergalės prieš Bangą. Tiesa, Lietuvos čempionate liepos pradžioje ir vėl bus šiokia tokia pauzė, tačiau ji baigis iki prognozuojamos kovų Europoje pabaigos.

Jei norite daugiau informacijos apie Europos lygą ir kitus su ja susijusius reikalus – štai jums keletas nuorodų: oficialus Europos lygos skyrelis UEFA svetainėje, apie Europos lygą Wikipedijoje, ten pat – apie lygos klubų reitingus, dar vienas neblogas ir dėmesio vertras reitingų bei koeficientų puslapis ir oficiali Amsterdam ArenA svetainė.

Tiek žinių apie Europą. Tačiau iki tol dar visko nutiks. Jau greitai Sūduvos laukia rimtas išbandymas Vilniuje, su kuriuo sezonas pasieks savo vidurį. Taip pat, kiek suprantu, visą liepą bus atvertas vasarinių trasnferų langas. Kaip taisyklė, pagal tai, kas liepą nutinka galima nemažai sužinoti apie klubų finansines situacijas ir galutinius sezono planus. Iki europinių žaidimų Sūduva dar spės sulošti ir pirmąsias III-iojo rato rungtynes ir ne su bet kuo, o su pačiu Ekranu. Taigi, veiksmo pakankamai. Ir pirmas veiksmas nutiks jau šį sekmadienį legendiniame Vilniaus Žalgirio stadione.

O pabaigai – kaip visada, kaip ir kiekvienais metais prieš Europos turnyrus – reikia pasikartoti legendą. Sūduva prieš Braną. Prieš dešimt metų. Beje, Sūduvos sakalai organizuoja tų legendinių rungtynių peržiūrą. Tad jei kas norėtų tuos laikus prisiminti pilnu formatu, o ne ištrauka jotūbe – sekite pranešimus Sakalaų Facebook profilyje.

Sakalai ir kiti reikalai

Iki didžiojo sekmadienio liko dar keletas dienų – pats laikas suvesti keletą informacinių galų.

Pradėti norėjau nuo Sūduvos Sakalų, kurie šį sezoną labai energingai kruta. Apie tai ir norėjau tamstas painformuoti, nes, įtariu ne visi šį Sakalų krutėjimui pakankamai gerai pastebėjote.

Sakalai I. Visų pirma Sakalai mus labai netikėtai nudžiugino keliais kokybiškais pokalbiais su komandos nariais. Tikiuosi, visi skaitėt interviu su Audriumi Ramonu ir Povilu Valinčiumi. Jei ne – galite tai laisvai padaryti Sakalų svetainėje. Pokalbius rengusi Judita nusipelno tik nuolankios padėkos pastangas ir pagyrų už kokybę. Aišku, geriausias šio darbo įvertinimas buvo tas, kad pokalbį su Valinčiumi naudojo ir kiti internetinės informacijos apie Lietuvos futbolą šaltiniai.

Sakalai II. Tačiau yra antras, dar svarbesnis dalykas. Ogi Sūduvos Sakalų profilis Facebook‘e. Sprendžiant iš to, kiek jis turi gerbėjų, dar ne visi Sūduvos mylėtojai suprato šio profilio reikšmę. Šiuo metu Sakalų profilis yra efektyviausia vieta pakankamai operatyviai susirinkti visą nuolat besikeičiančią informaciją apie Sūduvą ir su ja susijusias naujienas. Kol kas Sakalų profilis šiuo parametru lenkia net ir oficialų Sūduvos profilį. Galbūt šis santykis ateityje ir pasikeis (ir ačiū dievui, kad jis pasikeistų, o Sakalai galėtų daugiau jėgų skirti savos veiklos vystymui), tačiau kol kas šį profilį savo puslapių sąraše turėti verta. Sutaupysit laiko. Beje, Sakalų profilį galima matyti ir neprisiregistravus Facebook sistemoje – tam dedu linką savo bloge. Jį rasite dešinėje pusėje, šalia visų nuorodų.

Sakalai III. Na ir trečias – tačiau ne mažiau svarbus ir dar aktualesnis dalykas. Kas buvo šeštadienį manieže girdėjo, o kas ne – gal ir nepastebėjot. Esmė ta, kad šio sekmadienio rungtynėms su Žalgiriu Vilniuje Sakalai organizuoja autobusą, kuris jus gali nugabenti iš Marijampolės į Vilnių pažiūrėti rungtynių, o paskui – parvežti atgal. Pagirtina iniciatyva – net jei mano manymu tokia logistika pats klubas turėtų užsiimti. Visą informaciją (telefonai, išvykimo laikas, kaina ir t.t.) galite rasti Sūduvos Sakalų svetainėje. Ką gi – puikus dalykas! Naudokitės proga, nes jei ši kelionė nusiseks, gal Sakalai nepatingės ir į kitas svarbias rungtynes marijampoliečių pavežiot! Ir jei vieną dieną gausis ne vienas, o kokie keturi-penki autobusai (kas, sakyčiau, yra visai įmanoma) – tai visi akimirkai pasijusim lyg Sūduva ne Lietuvoje loštų, o kokioje padorioje lygoje! Beje, pasikeitė rungtynių su Žalgiriu laikas – tai jau dabar galite pradėti žymėtis, kad jos įvyks ne 15, o 16 valandą.

Knyga. Toliau. Žmonės kalba, kad dar ne visi Knygos egzemplioriai parduoti. Mane šis faktas stebina – tiražas nebuvo toks didelis, kad būčiau pamanęs, jog beprotiški Marijampolės ir aplinkinių miestelių futbolo gerbėjai neišsinešios šio veikalo lyg poilsiautojai čeburėkų prie Baltijos jūros! Deja, ir vėl Marijampolė mane nustebino. Kad ir kaip būtų keista – Knygos dar likę apie 100 vienetų. Tai dar kartą priminsiu. Čia jums ne eilinis Malūko detektyvas – Knyga tokia viena ir daugiau kažko panašaus artimiausius dešimt (jei ne dvidešimt) metų nesulauksim. Tai yra vienintelis informacijos apie mūsų mylimą klubą šaltinis, kuris bet kam viešai yra prieinamas. Bent jau kol kas. O kai neliks to 100 egzempliorių – ji iškart pavirs bibliografine retenybe. Kaip ir Jono Rudžiansko knygutė, išleista daugiau nei prieš dešimtmetį.

Be to, turėkite omeny, nuo mūsų visų požiūrio į šį leidinį smarkiai priklauso ir tai, ką galėtume tikėtis iš klubo gaut artimiausioje ateityje. Nes jei Marijampolė nesugeba išpirkt kelių šimtų egzempliorių visai padorios knygos, kurioje kone šimtas miesto futbolo metų nubraižyta – tai gal Marijampolei apskritai nieko nereikia? Na, aš klubo ir knygos leidėjų vietoje taip pagalvočiau. Jei vis tik nuspręsite ją įsigyti, informacijos ieškokite čia.

Post Scriptum. Šiek tiek istorinės medžiagos ir link manęs pajudėjo. Čia kalbu apie praeitą savaitę viešai pareikštą kvietimą pasidalinti su manimi (o kartu ir su visais jumis) dalykėliais iš Sūduvos istorijos. Tiems, kas davė medžiagos nusikopijuoti arba pažadėjo duoti – ačiū. O tie, kas visokio gero turit, nedvejokit – tokie dalykai vertingi tampa tik tuomet, kai yra ir kitiems bendraminčiams prieinami.


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1 189 173 hits