13: SŪDUVA 0:0 KAUNAS

Štai ir įvyko. Stadionas atidarytas, miestelėnai pasidžiaugė nemokama švente, Sūduva sulošė geras rungtynes, A lygos lentelėje niekas nepasikeitė. Istorinės pergalės prieš FBK neįvyko. Šiemet su Kaunu dar liko dvi rungtynės – lauksim toliau. Ypač dėl to, kad jei viskas ir toliau vyks kaip iki šiol, tai tos rungtynės gali būti rungtynėmis dėl aukso medalio. O dabar, emocijoms kiek nurimus, galima pamėgint apmąstyt šitą seniai lauką šventę.

Išvados. Galbūt po dienos kitos galvosiu kitaip, tačiau iškart po rungtynių pagalvojau, kad jos gali stoti su pergale prieš Vėtrą į dvikovą dėl smagiausių šio sezono Sūduvos varžybų. Kaip merai karpė juostas nemačiau, oficialių kalbų negirdėjau, o Rebelheart vos vos spėjau pamatyt. Todėl visi mano įspūdžiai – tik iš rungtynių. Pirmas kėlinys buvo labai keistas. Pats žaidimas buvo ko gero įdomesnis, nei po pertraukos. Tačiau atmosfera stadione tvyrojo velniškai neįprasta. Nutiko taip, kaip daugelis spėjo – stadionas buvo užpildytas žmonių, kurie į futbolą gal pirmą kartą gyvenime atėjo. Todėl sėdėjo, kraipė galvas, spoksojo paslapčia į dainuojančius suporterius, kliukino alų, plepėjo mobiliukais, vaikščiojo pirmyn-atgal ir į tai, kas dedasi aikštėje nelabai dėmesio kreipė. Todėl jaučiausi lyg sėdėčiau kažkokiame sušiktame klasikinės muzikos koncerte – dauguma aplinkinių neįsivaizdavo nei ką čia reikia veikti, nei kaip reikia elgtis. Ačiū Dzeusui, antram kėliny viskas įsisiūbavo. Nemažai atsitiktinių pavargo nuo pramogų bei alkoholio ir patraukė namo, o likusieji pagaliau buvo apimti Didelio Futbolo euforijos. Neabejotinai papildomos emocijos pridėjo ir įsižiebę stadiono žibintai – galų gale, Marijampolė tokio cūdo dar nebuvo mačiusi!! Nors žaidimas ir nebuvo toks smagus kaip pirmam kėliny, tačiau stadionas ošė, lingavo, bangavo ir kartais net imdavo skanduoti. Spėčiau, kad žmonių stadione buvo susigrūdę kokie 5000-6000 ir antram kėliny tai jau pradėjo jaustis. Pats žaidimas buvo įtemptas iki kraštutinumo – žmonės aikštėj plėšėsi iš paskutinių ir tai, kaip niekad jautėsi. Ne šiaip sau komandos vos nesusimušė. Lygiosios ko gero buvo teisingiausias rezultatas, nors laimėti galėjo tiek vieni, tiek kiti. Tai toks ir apibendrinimas – „gaila, kad nelaimėjo, bet ačiū dievui, kad nepralošė“.

Žaidimas. Žaidimą komentuoti nuo šiol bus žymiai sunkiau. Stadionas didesnis, sėdima toliau nuo aikštės ir įžiebti visus veiksmus ir žaidėjų numerius nebus taip paprasta, kaip senajame stadione. Todėl pasakyti, kas atidavė pasą, o kas nepataikė į kamuolį nuo šiol bus žymiai sunkiau.

Pirmas kėlinys buvo totaliai permainingas. FBK atrodė solidžiau, tačiau, sakyčiau, pavojingiau atakuot pavykdavo Sūduvai. Be abejo, buvo Grigalevičiaus smūgis į skersinį, bet daugiau nieko ypatingai pavojingo lyg ir neprisimenu. Tuo tarpu iš Sūduvos pusės buvo ir keletas visai neblogų smūgių (V. Slavickas, Kozyuberda, Barevičius, Lukšys) ir eilinis Lukšio nepataikymas į kamuolį po G. Slavicko prasiveržimo kraštu.

Dėl kokių priežasčių nebuvo Macolos daugiau nebesigilinsiu, tačiau eilinį kartą galėjome matyti, kaip nelengva Sūduvai lošt be šio žmogaus. Žaidimas labai greitai tampa standartinis, priešininkui lengvai skaitomas. Nuo pat pradžių matėsi, kad puolimas eis kraštais – viename per G. Slavicką, kitame – per Barevičių. Ir abu jie pirmam kėlinį sulošė tikrai puikiai, tačiau pavojus prie Kauno vartų kildavo tik tuomet, kai jiems pavykdavo asmeninėje kovoje susitvarkyt su priešininko gynėju. Barevičiui aš apskritai duočiau geriausio pirmo kėlinio žaidėjo vardą. Kaip bebūtų, rimtesnės apgulties Sūduvai nepavykdavo padaryt vien dėl problemų pradinėse atakos stadijose. FBK greit suprato, kad reikia saugot kraštus ir kraštams tapo žymiai sunkiau. Aišku, galima pagirt Sūduva ir už tas kelias atakas per centrą, po kurių bent kilo pavojai prie FBK vartų – spėju, vien dėl to, kad tokio reikalų posūkio jie jau nebesitikėdavo. Kaip tokioj situacijoj būtų pravertę gudrūs Macolos pasai!!! Saugai žiauriai vėluodavo perduot kamuolį į priekį, dėl ko pirmam kėliny Sūduva gavo krūvą nuošalių. O smagiausia yra tai, kad, nepaisant ką tik paminėtų problemų, Sūduva vis tik sugebėjo surengt visai nemažai pavojingų atakų, po kurių mums tekdavo imtis už galvų. Iš esmės tai rodo ypatingą komandos užsidegimą – tam tikrais momentais jie tiesiog būdavo atkaklesni, ryžtingesni, truputį greitesni už priešininkus.

Antram kėliny Sūduvai buvo žymiai sunkiau. Kraštai greičiausiai pavargo ir dauguma Sūduvos atakų prasidėdavo beviltiškais tolimais bei aukštais perdavimais link Lukšio. Jie buvo beviltiški, nes paprastai Lukšys ten būdavo visiškai vienas, o ir jo ūgis neleidžia padoriai dėl aukštų kamuolių pakovot. Todėl tie keli pavojai prie FBK vartų rungtynių pabaigoje ir vėl kildavo, kai pasisekdavo sėkmingai prasinešt kraštu (ir vėl G. Slavickas, nors didžiausio pavojaus pridarė Kozyuberda). Barevičius jau nebebuvo toks matomas ir geriausio kėlinio žaidėjo vardą aš padalinčiau tarp Kozyuberdos ir vartininko Vitkausko. Deja, vis dar tenka konstatuoti, kad Willeras tėra ankstesniojo žaidėjo šešėlis. Božinovskis, nors užsidegimo ir atkaklumo jam neatimsi, pernelyg vangiai mėgino pakeisti Macolą. Per mažai pastebimas buvo ir Gardzijauskas. Taigi – saugų turim per akis, tačiau Macola, deja, yra tik vienas. Pirmo kėlinio pabaigoje buvo traumuotas Thiago. Greičiausiai buvo traumuotas rimtai – nes iškart po to nurūko Greitoji pagalva su sirenomis ir švyturėliais.

O FBK antram kėliny mane net kiek nustebimo. Kokias 15 min buvo gerai užgulę Sūduvos stovyklą ir surengė keletą tiesiog pavyzdinių atakų – greitų, vienu lietimu. Tik į vartus Kauno žaidėjai mušdavo taip, lyg būtų iš Sekmadienio lygos. Iš geriausių padėčių varydavo po 10 metrų šalia vartų. Toje komandoje, be abejo, yra vienintelis variklis – Ledesma. Akivaizdu, kad jis gerokai viršija A lygos lygį, todėl kiekvieną kartą, kai kamuolys jį pasiekdavo, tapdavo neramu. Aišku, jis niekada netaps mėgstamu žaidėju Marijos Žemėje, nes bet kurios komandos fanus iš kantrybės gali išvesti jo pomėgis vaizduoti sunkias traumas. Ir nors priešui nugalėti tinkamos visos priemonės, tačiau ilgalaikiai pasivartymai ant žolės futbolo tikrai nepuošia. Sūduvai sekėsi, nes FBK puolėjai vis stengėsi perspirti kamuolį virš tinklo, įrengto už vartų ir sulaužyt toliau esančio maniežo stogą. Sekėsi ir Kaunui, nes pačioje pabaigoje Lukšys tiesiog privalėjo įmušti. Deja, jis padarė tai, ką toje situacijoje iš esmės buvo žymiai sunkiau padaryt – pataikė į vartininką.

Kaip bebūtų, tiek rezultatas, tiek pats Sūduvos žaidimas nuteikia puikiai. Komanda gali siekti daug ir pasiekti. Sugrįžus Macolai tą daryti bus dar lengviau, nors Kaunui nugalėti, matyt, reikės ieškoti naujų priemonių.

Šventė. Pilnas stadionas yra puiku. Klausimas tik toks – kiek iš šiandien atėjusių žmonių, pradės į futbolą Marijampolėje vaikščioti nuolat? Pasitikrinti, be abejo, bus labai lengva – tereikės ateiti į kelias artimiausias Sūduvos rungtynes.  Jeigu iš tų papildomų kelių tūkstančių, kurie šiandien stadione užėmė mano vietą (vos vos radau kur atsisėsti pačiame tribūnos pakrašty), į kitas rungtynes ateis bent 500, manau, bus pasiektas geras rezultatas. Ir tuomet komandos vadovai galės užsidėti riebų pliusą už tai, kad padovanojo miestelėnams nemokamą šventę.

O šventė… Kaip jau rašiau, pusės jos nemačiau. Ir nesigailiu dėl to. Mane nustebino tik du dalykai. Viena, buvo baisu stebėti kaip sprendžiamas FBK ultrų klausimas. Tiksliau, kaip jis buvo visiškai nesprendžiamas. Jie tiesiog privažiavo savo autobusu prie vieno iš pagrindinių įėjimų ir ramiausiai suėję į stadioną, skanduodami nužingsniavo link svečiams skirtos tribūnos, kurią gausiai buvo nusėdę poilsiaujantys marijampoliečiai. Jų niekas nelydėjo. Tas procesas įvyko sklandžiai greičiausiai dėl to, kad tribūnose buvo pernelyg daug žmonių, kurie ultras apskritai pirmą kartą matė, o ir patys kauniečiai publikos centrinėje tribūnoje neprovokavo, kaip yra įpratę. Na šiek tiek provokavo, tik truputį. Jiems už tai galima ir padėkoti. Vėliau jiems ilgokai teko lūkuriuoti praktiškai aikštėje, kol apsauginiai pagaliau išvalė dalį svečiams skirtos tribūnos. Šiaip jau yra tiesiog sveiku protu nesuvokiama tokia „saugumo politika“, bet palikim tai Murausko sąžinei. Kaip ir palikim garbingojo Marijampolės piliečio Murausko sąžinei leidimą rungtynėse prekiauti gėrimais supilstytais į skardines. Jei vieną dieną pradėtų pardavinėti alų buteliuose – aš jau tikrai nenustebčiau. O pilna skardinė vis viena vieną kartą nulėks į aikštę… Ir kuo labiau čempionatas artės link pabaigos bei kuo labiau augs kiekvienų rungtynių svarba, tuo realesnis darysis vienišos alaus skardinės skrydis iš tribūnos į aikštę.

Gerai, užteks apie organizacines nesąmones. Nors ne. Tiesiog negaliu nepaminėti dar vieno idiotizmo. Pertraukos metu per ekraną rodė kažkokius Europos čempionato fragmentus. Kodėl???? Kodėl ne „geriausius Sūduvos įvarčius“???? Lygiai taip pat galėčiau paklausti, kodėl nebuvo galima padaryti Sūduvos komandos spalvų fejerverkų???

Gerai, dabar jau tikrai užteks apie tai. Aš pasakysiu taip. Kadangi manęs nedomino nei iškilmingos kalbos, nei iš dangaus krentantys parašiutininkai bei dirižabliai, Rebelheartų aš taip pat nemyliu (klausiausi gerokai sunkesnės muzikos), todėl už Šventę labiausiai norėčiau padėkoti Sūduvos Sakalams/SSK ir FBK Ultroms. Jei ne tie šimtas žmonių, šiandienos rungtynės būtų netekę didesnio procento savo žavesio. Būtent šios dvi grupelės, siųsdamos prakeiksmus vieni kitų adresu per visą aikštę, pirmam kėlinyje apskritai priminė visiems, ko čia po perkūnais susirinkome. Aš labai nemyliu FBK‘ų, tačiau žinau, kad jei ne jie, tai ir Sūduvos Sakalai/SSK būtų buvę ramesni. O jei šie būtų ramūs kaip balandžiai, tai antram kėliny ir visas stadionas ko gero nebūtų įsisiūbavęs. Trumpai tariant, jei ne visų nemylimi ultros šiandien būtume matę kokia 40 proc. mažiau futbolo, nei jo buvo. Įskaitant ir laužus FBK‘ų tribūnoje. Labai įdomus pastebėjimas – kuo daugiau stadione žmonių, tuo natūraliau jame atrodo organizuoti suporteriai. Tuo didesnės įtakos jie gali turėti bendrai stadiono atmosferai. Respect.

>>>

Šiek tiek foto. Aišku, buvo galima lakstyti kaip bepročiui po stadioną ieškant geresnio kadro ar įdomesnio rakurso, bet juk futbolo atėjau pažiūrėt, o ne fotkint. Bus tų nuotraukų – spėju nuo atradienio per laikraščius reportažais praeis. O ir oficialiam Sūduvos saite gal įmes ar kokiam futbolas.lt. Taigi, tik šiek tiek, tekstui iliustruot.

Kažkur rašė, kad oficialiai rungtynėse buvo 3800 žiūrovų. Vient šitoj tribūnoj telpa 4000. Svečių tribūna talpina 250, ji irgi buvo pilnutėlė. Jeigu net pamirštume visus, kurie stovėjo ir sėdėjo aplink stadioną, išeitų, kad šioje tribūnoje šioje nuotraukoje yra apie 3500 žmonių. Ar sugebėtum papildomus 500 čia sukišt?

FBK’ai – įeina, pasisveikina ir nueina.

Slaptas futbolo gerbėjas dūmus paleido dar neprasidėjus rungtynėms. O gal jis čia Rebelheart garbei?

Teisėjų šokiai prieš rungtynes. Prastos kokybės fotkės, bet buvo juokinga.

SS + SSK