Labas vakaras. Mažumą pramigau.

Audrius Brokas ir Tomas Radzinevičius Kipre. 

Aišku, kad nepramiegojau. Darbai spustelėjo pastaruoju metu taip, kad niekam kitam vietos nebeliko. Reikalai rimti – kai pats suprantu, kad jau pora savaičių savo paties blogo net neatsiverčiu, žinau, kad reikia daryti išsamias išvadas. Tad išvados padarytos, Sūduvos pogrindinis metraštis ir šiais metais bus su jumis. Kol kas bandau sugaudyti pastarųjų savaičių naujienas ir į vieną vietą susidėlioti. Ačiū futbolo dievams, Sūduva atostogauja Kipre, todėl sugrįžti prie lietuviško futbolo reikalų bus šiek tiek paprasčiau.

Kol kas tiek. Kaip matau iš nuotraukų, transliuojamų oficialiame Sūduvos tinklapyje (keletą jų pasiskolinau), komandos nuotaikos puikios. Pirmosios draugiškos rungtynės tamstų taip pat neblogai buvo įvertintos. Komandoje jau yra nemažas būrys naujų veidų. O Lietuvoje, kaip suprantu, sezonui ruošiamasi įprastiniu būdu – kas ir kurioje lygoje loš niekas kol kas pasakyti negali. Žodžiu, dar prireiks poros dienų galutinai susigaudyt, kas čia tam Lietuvos futbole dedasi ir toliau jau bus galima važiuoti įprastu režimu.

Futbolas grįžta: Sūduva – Dainava

Darbo liaudis laukia lietuviško futbolo. 

Po labai blankaus Lietuvos rinktinės pasivažinėjimo į San Mariną, futbolas ir vėl sugrįžta į Marijos Žemės stadionus. Kol Lietuva “kovojo“ su rinktine valstybės, kurioje žmonių gyvena mažiau nei Marijampolėje, rimto futbolo šalių specialistai su ironija svarstė apie tai, kad jau seniai laikas keisti tarptautinio futbolo atrankos varžybų formatą. Tam, kad profams iš Anglijos, Ispanijos ar Vokietijos nereikėtų lošti su mėgėjais iš San Marino ir… Lietuvos. Tokios tokelės. Ir nelabai gali ką atkirsti – juk iš tikro niekam nekyla minčių leisti taksi vairuotoją į Formulės 1 trasą vien dėl to, kad jis už vairo praleidžia gal net daugiau laiko nei profesionalūs lenktynininkai.

Mums belieka tikėtis, kad futbolo šalių specialistų balso Blatteris ir Co. neišgirs. Tad galėsime kasmet ir vėl pakalbėti apie “istorinį“ šansą, kuris nuolat ištinka mūsų futbolo federaciją bei rinktinę. Apie istorinį šansą buvo pakalbėta ir šiemet, tačiau mūsų futbolistų atliktas perdavimų atgal procentas lošiant prieš San Mariną kažin ar leidžia tikėtis ko nors išskirtinio ir šiame atrankos cikle.

O va toji pati federacija Lietuvos stadionuose ir toliau mus stebina. Iki šiol Sūduvos gerbėjai galėjo tik pasišaipyti iš kai kurių klubų, kurie atėjus rudeniui ima lošti vidudienį, nes stadionuose neturi lempų. O štai dabar ir patys gavome tokį siurprizą. Protu sunkiai suvokiamas sprendimas – žaisti ketvirtadienį ir rungtynes pradėti pusę šešių, kai pusė Lietuvos geriausiu atveju baigia darbą. Įdomu, kaip tokį futbolo žiūrovams “patogų“ tvarkaraštį pakomentuoti godotini federacijos klerkai, taip mėgstantys pasigirti tuo, kiek daug jie nuveikia futbolo populiarinimo labui? Ką gali pagalvoti naivus pilietis? Ar vėl reikės pradėti kalbą apie tai, kad Lietuvos lygos tvarkaraštį lemia kažkokios lažybų kontoros? O gal jau reikia pradėti baimintis dėl Sūduvos finansinės padėties – komandai jau gal trūksta pinigų lempos užkurti? Chm. Greičiausiai viskas buvo kitaip. Spėju, LFF burtininkai ir chiromantai dar žiemą nuspėjo, kad būtent šį ketvirtadienį Lietuvos krepšinio rinktinė Pasaulio čempionato pusfinalyje loš prieš JAV. Tai ir suplanavo rungtynes taip, kad suinteresuoti asmenys tarp rungtynių dar spėtų vakarienę pavalgyt.

Kokios priežastys bebūtų, šį kartą ir vėl pusės rungtynių garantuotai nematysiu. Nemėgstu skųstis dėl to, kad tvarkaraštis netinkamas man asmeniškai, tačiau šiemet kaip niekad daug futbolo nepamačiau būtent dėl logiškai sunkiai paaiškinamų tvarkaraščio siurprizų. Belieka viltis, kad marijampoliečiai spjaus į savo pareigas darbe ir stadione surinks standartinį tūkstantį.

Per šią trumpą pertrauką Sūduvos žaidėjai netinginiavo. Keturi pasivažinėjo ir pažaidė už Lietuvos rinktines (Karolis Chvedukas, Tomas Snapkauskas, Vilmantas Bagdanavičius ir Mindaugas Grigaravičius). Su pagrindine rinktine dirbo ir Audrius Ramonas. Tuo tarpu likę žaidėjai apsilankė Lenkijoje, kur įprastu trečio rato rezultatu (0:0) sužaidė su Gornik, lenkų Ekstraklasos klubu. Iš rungtynių aprašymo galima suprasti, kad mūsiškiai gynėsi neblogai (kas nėra naujiena), tačiau puolime nieko ypatingo nenuveikė (tas irgi trečiame rate nebestebina). Kadangi trūko gero būrio pagrindinės komandos žaidėjų (pridėkime dar traumuotus Kiselevskį, Kdouh ir Broką), tai tarptautinėje arenoje gavo progą pasirodyti ir keli vietos dubleriai (Klimavičius, Puzara, Kardokas).

Prie traumuotų žmonių pridėję dar diskvalifikuotą Marių Šoblinską ir Carlos Martinezą, prisipažinusį, kad kol kas nėra fiziškai pajėgus sužaisti pilnas rungtynes, galime daryti išvadą, kad žaisti prieš sunkiai nuspėjamą Dainava nebus lengva. Tačiau Sūduvos ispanas yra teisus – galvoti galima tik apie pergalę. Kadangi Kruoja lošia šiame ture su Trakais, Sūduva galėtų bent šiek tiek pataisyti savo padėtį lentelėje, kurią gerokai sukomplikavo per trečią ratą. Tik lengva nebus – visi žinome, kaip mūsiškiai žaidžia po pertraukų.

Belieka visiems palinkėti sėkmės – futbolininkas ir visiems simuliantams, kurie mėgins darbo metu pažiūrėti futbolo rungtynes.

Lenkiškos naujienos

Povilas Leimonas Jagiellonia komandos pristatyme. Foto iš komandos svetainės. 

Laikas pabusti, ar ne? Naujienų kol kas nėra daug, tad išvardinti nebus sunku. Spėju, jau girdėjote, kad Povilas Leimonas pakeitė klubą, tačiau Lenkijos aukščiausioji lygoje išliko. Nuo šiol jis – Bialystoko arba Balstogės Jagiellonia narys, jau pasirodęs ir tos komandos draugiškose rungtynėse.

Tuo tarpu Sūduva pabaigė atostogas ir pradėjo tą pažadėtą trumpą draugiškų seriją. Smagu, kad treniruojamasi ne su lygos, o su valstybiniais kaimynais. Nors Sūduva lošia su pirmos lenkų lygos klubais, tačiau galime būti tikri, kad jie yra padorūs varžovai. Prieš pora dienų rezultatu 3:1 Sūduva įveikė Plocko Wislą.Įvarčius mūsiškiams mušė Russo, Kdouh ir Baranovskis. Paskutinį įvartį Sūduva įmušė žaisdama dešimtyje – Kdouh gavo traumą (apie jos rimtumą informuota nebuvo), o visi keitimai jau buvo išnaudoti (keistokas dalykas, turint omeny rungtynių pobūdį). Labai smarkiai neskaičiavau, tačiau atrodo, kad tą kartą aikštėje pasirodė visi iki vieno pagrindinės komandos žmonės plius Klimavičius, kuris ligi šiol figūruodavo dublerių sąrašuose. Kadangi Klimavičius pakeitė Činiką, tai, spėju, buvo mėginamas gynėjo pozicijai, kurioje, kaip žinia, atsarginių nelabai ir beliko.

Šios rungtynės vyko Lenkijoje, aikštėje, kuri labiau primena Sūduvos treniruočių lauką. O štai šį ketvirtadienį draugiškas futbolas bus lošiamas Marijampolės stadione. Vėl svečiuosis lenkai iš pirmosios lygos – Olštyno Stomil. Daugiau mažiau viską, ką reikia apie šią komandą žinoti papasakojo oficiali Sūduvos svetainė, tačiau jei yra noros ir entuziazmo, galima dar patikrinti komandos oficialų tinklapį (lenkų kalba) arba anglišką jos skyrelį Wikipedijoje. Aišku, labai gilintis į varžovo pajėgumą ir istoriją prasmės nelabai yra. Įdomiau yra tai, ką parodys Sūduva. Marijampoliečiai laisvai rungtynes galės pamatyti savo akimis. Jos vyks 18 val., o įėjimas bus nemokamas.

Apie pokyčius mūsų komandoje taip pat ko gero visi esate girdėję, tačiau vis viena juos priminsiu. Kaip ir žadėta, komandoje pasirodė antrasis treneris iš Portugalijos Orlando Costa. Jo darbo rezultatams įvertinti turėsime net du ratus. O ir vertinti ko gero nebus sunku. Juk visi lauksim, kad Sūduvos žaidimas šoktelėtų į kokybiškai aukštesnį lygį. Nieko nepadarysi – nors portugalas bus tik antruoju treneriu, tačiau vilčių su jo pasirodymu Marijampolėje turime nemažai.

Dar anksčiau Sūduvoje nebeliko Gyčio Urbos. O štai visai neseniai – ir Pauliaus Daukšos. Dėl Urbos – viskas aišku. Daukšos atvejį įvertinti yra kiek sunkiau. Pernai šis žaidėjas lošė nemažai ir ne taip jau blogai (turint omeny jo amžių ir patirtį). Daukšos žaidimo kokybė pabanguodavo, tačiau iš principo atrodė, kad įsilieti padoriau į komandą jis turi šansų. Deja, šiemet Paulius tapo visišku atsarginiu. Tad įvertinti jo atleidimą – sudėtinga. Kaip sakoma – “treneriams geriau matyti“. Iš kitos pusės, norisi tikėti, kad treneriai ir komandos vadai jau turi atsarginį planą. Nes gyventi be atsarginių gynėjų – gan pavojingas reikalas. Galbūt galvojama apie vieno kito dublerio persikėlimą į pagrindinę komandą – Klimavičiaus fragmentiškas pasirodymas rungtynėse Lenkijoje tą galėjo ir reikšti. O galbūt jau vyksta derybos su vienu kitu naujoku. Tik būtų neblogai, jei tos derybos artėtų prie pabaigos, nes lygos žaidima bus atnaujinti jau kitos savaitės pabaigoje, tad būtų pats laikas naujokus draugiškose rungtynėse išbandyti. Žodžiu, kas turės galimybę pažiūrėti ketvirtadienio žaidimą, stebėkite jį atidžiai ir ieškokite komandoje nepažįstamų veidų.

Štai ir visos naujienos šiai akimirkai.

Marko Andjelkovičius ir taip toliau

Marko Andjekovičius Marijampolės stadione pernai.

Panašu į tai, kad cielą mėnesį nuo futbolo buvau nutrūkęs. Toks gyvenimas. Buvo smalsu senus gerus lietuviškus futbolo tinklapius po ilgokos pertraukos atverti. Beveik azartas apėmė. Tik labai greitai azartas išsisklaidė. Lietuvoje nieko naujo. Naujienų šykštoka. O kai kurios iš jų – stebinančios, nors ir klasikinės. Štai, pavyzdžiui, A lygos sezonas prasideda už pustrečios savaitės, tačiau tūlam piliečiui žinių apie tai surasti praktiškai neįmanoma. A lygos ir LFF svetainės vis dar skelbia praeitų metų rezultatus. Teko gerokai pasikapstyti, kol atradau žinią apie tai, kad Sūduva pirmas rungtynes namie loš su Banga. Vasario 11 dienos pranešime teigta, kad tikslus laikas paaiškės “artimiausiu metu“. Tačiau, kiek suprantu, rungtynėms kol kas dar reikia rezervuotis ir kovo 8 ir 9 dienas. LFF ir Skarbaliaus istorija priminė senus gerus laikus, kaip ir “istorinis šansas“, apie kurį prabilta po atrankos į Europos čempionatą burtų. O va tai, kaip Lietuvos futbolo bosai pasielgė su Tauru – teismo verta istorija. Na bet jums tai jokia naujiena, tai ir nesiplėsiu.

Iš kitos pusės, naujienos Sūduvos stovykloje – pakankamai džiugios. Nepaisant to, kad draugiškose rungtynėse komanda ypatingų rezultatų nerodo, tačiau pasirengimo eiga nuteikia optimistiškai. Pasivažinėjimas į šiltus kraštus (ar tik ne antras per visą Sūduvos istoriją?) naudos garantuotai davė, o pamažu pilnėjanti sudėtis verčia stebėtis komandos finansinėmis galimybėmis. Aišku, Sūduvos papildymai yra kiek kitokio plauko nei tie, kurie važiuoja į Žalgirį, tačiau ir komandų tikslai skiriasi. Juolab, kad, pavyzdžiui, Žalgiris svarbių žaidėjų neteko ženkliai daugiau nei mūsų komanda.

Kiekvienas naujas žaidėjas kelia diskusijų. Tai – savaime suprantama. Diskutuoti galima ir apie tai, ar tikrai samdomi žmonės į tas pozicijas, kuriose papildymo labiausiai reikia. Bet kai komandoje pasirodo tokie futbolininkai kaip Marko Andjelkovičius, kažin ar galima pernelyg pykti. Net jei iškyla grėsmė, pavyzdžiui, Kiselevskio laikui aikštėje. Tačiau konkurencija dar niekam nepakenkė. Kaip ir tai, kad jauni žaidėjai šalia turės patyrusių kolegų.

Galbūt komandoje gerų saugų yra “per daug“ – lyginant su kai kuriomis kitomis pozicijomis. Tačiau į kabutes tą “per daug“ rašau dėl to, kad paskutiniai keli sezonai išmokė mus komandoje matyti minimalų žaidėjų kiekį, kai dauguma svarbiausių pozicijų net pusėtinų atsarginių neturėdavo. Akivaizdu ir tai, kad Sūduvos komplektavimo stiliuje vis dar yra išlikęs “imam, ką galim“ elementas. Tik jį dabar greičiausiai lemia biudžeto apribojimai, nei laukinės improvizacijos, kuriomis Sūduvos komplektavimas pasižymėdavo prieš 4-5 metus.

Jums galbūt reikalai matosi kiek kitaip (nes atidžiau sekėte Sūduvos gyvenimą paskutinius kelis mėnesius), tačiau man po pertraukos sezono pradžia atrodo optimistiška. Juolab, kad, pavyzdžiui, Ekrano galimybės šiais metais akivaizdžiai bus menkesnės. Šis klubas ko gero daugiausiai pernykštės sudėties išbarstė. Pradėjo tą daryti dar ano sezono pabaigoje, o šiemet – toliau šią procedūrą intensyviai tęsia. Galim tik pasidžiaugt, kad šis pokyčių Ekrane uraganas įsuko Vaidą Slavicką ir nunešė jį į Lietuvos futbolininkams tokią svetingą Rumunijos žemė.

Ką gi. Belieka tikėtis, kad pasirengimas sezonui pereina į finalinę stadiją ir artimiausiomis savaitėmis turėsime daugiau naujienų nei iki šiol.

Draugiškos: Sūduva 0:1 Wigry

Rungtynių nemačiau. Jei kas matėt – tarkit pora žodžių. Aišku, didelių mokslų čia neišrasi – treniruotės vyksta tik pora savaičių, kaip visuomet pradedama nuo fizinių žaidimų, todėl futbolas nebūna nei išvaizdus, nei efektyvus. Minus penkiolika lauke ir šiek tiek mažiau manieže taip pat neskatina lošti bent kiek išraiškingesnio futbolo. Komandos išvaizda pradės aiškėti vasario viduryje, kai Sūduva sugrįš iš treniruočių Kipre, į kurį persikels jau kitą savaitę. O apie Sūduvos galimybes šiame sezone apskritai galėsime kalbėti tik prieš pat čempionatą, kai bent kiek nusipieš ir kitų komandų kontūrai. Tiesa, ar teisingai supratau, kad komandoje atsirado trenerio Gvildžio sūnus?