Laukiam: Sūduva – Venstpils

Štai atėjo laikas dar kartą pažiūrėt, ko Sūduva verta. Be abejo, tai tik Baltijos lygos rungtynės – beprasmiškos lygos nelabai prasmingos rungtynės. Ir nemažai iš jūsų visai pagrįstai mano, kad plėšytis čia tikrai neverta. Tačiau yra toks elementarus dalykas, kaip komandos savigarba. Ir yra toks visai funkcionalus ir reikšmingas dalykas, kaip bendra komandos psichologinė būsena – ar tai yra „iš principo laiminti“ komanda, ar tai yra komanda, kuri prieš eilines rungtynes sau niekada ypatingai maksimalių tikslų nekelia.

Pirmų rungtynių rezultatas jokio optimizmo neįkvepia. Kaip ir bendras Sūduvos pasirodymas šioje lygoje. Latviams – vieni pralaimėjimai ir vienas už kitą skaudesni. O juk ir Ventspils labai rimtai į šią lygą nežiūri – kaip bebūtų, žaisdamas ne pačios stipriausios sudėties vis sugeba įveikti visai padorios sudėties Sūduvą. Tad nors lyga ir rungtynės neturi jokios konkrečios reikšmės bei prasmės, laimėti šias rungtynes verta.

Sakysit, tai yra neįmanoma, nes pralaimėta per daug? Viskas įmanoma. O sąlygos, manau, šį kartą tam bus idealios.

Pirma, bus žaidžiama namuose, kur Sūduva visuomet yra stipresnė (pamirškim tas nelaimingas rungtynes su Skonto, tai – praeitis).

Antra, Ventspils tikrai neatvažiuos stipriausios sudėties. Galbūt toji ne pati stipriausia sudėtis ir yra pajėgi Sūduvą patvarkyt – bet faktas, kad ta komanda atvažiuos atlikt formalumo ir lengva koja įžengt į turnyro pusfinalį. Latvijos čempionatas yra ženkliai aktyvesnis nei lietuviškas – ten žaidžiama daugiau ir dažniau. Nuo pirmųjų rungtynių Sūduva žaidė tik tris kartus, tuo tarpu Ventspils – šešis. Tarp tų rungtynių buvo ir Taurės finalas, ir rungtynės su pagrindiniu konkurentu Skonto. Galima spėti, kad svarbiausi žaidėjai į Marijampolę apskritai neatvažiuos. Pavyzdžiui, rezultatyviausias Latvijos čempionato puolėjas Vits Rimkus, kuris ne tik nėra pirmos jaunystės futbolistas, bet ir visai neseniai traumą turėjo.

Trečia, sprendžiant iš tų šešių Ventspils žaistų rungtynių, komanda šiuo metu toli gražu nėra geriausios formos. Galima net sakyti, kad Ventspils yra šiokioje tokioje duobėje. Šešios rungtynės, apie kurias šiek tiek info yra žemiau, baigėsi taip: dukart laimėta, dukart sužaista lygiom, dukart pralaimėta (čia įtraukiu ir pralaimėjimą po baudinių taurės finale). Įvarčiai – 7-4. Turint omeny, kad per visą pirmą ratą Ventspils tik dukart sužaidė lygiom, tik kartą pralaimėjo ir praleido tik du įvarčius – pastarųjų varžybų rezultatai negali būti vertinami teigiamai. Bendrai surinkti 8 taškai, tuo tarpu Sūduva surinko 7 per trejas rungtynes.

Sunkiau, be abejo, nuspėti Pankratjevo strategiją. Ar mėgins siekti maksimumo, ar nuspręs nesiplėšyti? Iš vienos pusės, iškart po to laukia dvejos rungtynės su Kaunu. Tačiau iš kitos pusės – Sūduva pastaruoju metu ir taip mažai žaidžia, tad apie nuovargį kalbėti anksti. Greičiausiai esminis klausias bus apie tai, į kurią pusę treneris norės sukti komandos psichologinę būseną – nes dar vienas pralaimėjimas latviams iš tikro gali įvaryti nepilnavertiškumo kompleksą. O juk UEFA taurės rungtynės ne už kalnų…

Ką Ventspils nuveikė nuo rungtynių su Sūduva?

Birželio 7 d. Ventspils laimi 1:0 prieš kitą to paties miesto komandą Vindavą ir baigia Latvijos čempionato pirmą ratą užtikrintai sėdėdamas pirmoje vietoje. Vindavai įvartį mušė moldavas Igor Cigarlaš (22 numeris), kuris, kaip galima spręsti iš aprašymų, yra vienas techniškesnių ir įdomesnių tos komandos žaidėjų. Pagrindinis Ventspils puolėjas Vits Rimkus (9) vis dar traumuotas. Po pirmo rato antroje vietoje esančią Rigą Ventspils lenkia keturiais, o trečioje tupintį Skonto – net dešimčia taškų. Ventspils 8 kartus laimėjo,  2 kartus sužaidė lygiom, 1 kartą – pralaimėjo. Įmušė 17 įvarčių, o praleido – tik 2. Visi šie rezultatai -kol kas geriausi lygoje.

Birželio 11 d. Ventspils 0:1 pralaimi Skonto. Panašu, kad šios rungtynės Ventspils apskritai sunkiai ėjosi, ypač pirmasis kėlinys. Antrą kėlinį Ventspils sužaidė geriau, tačiau pačioje pabaigoje praleido įvartį ir patyrė antrąjį pralaimėjimą čempionate. Kaip bebūtų, tai buvo tik trečias šios komandos praleistas įvartis per 12 rungtynių. Komandoje kaip visada išsiskyrė saugiai Sergej Zangarejev (7), Mentešašvili (10), Igor Cigarlaš (22). Puolime lošė traumuotą Rimkų (9) pakeitęs Vladimir Kolesničenko (11) ir prieš pora dienų už dublerius tris įvarčius pelnęs jaunas puolėjas Jurgis Kalns (19). 

Birželio 15 d. Ventspils žaidžia su Daugava taurės finalą ir pralošia. Rungtynės baigėsi rezultatu 1:1, o baudinius geriau mušė Daugava. Ne tas žodis, kad geriau – Ventspils neįmušė nė vieno baudinio, Daugava įmušė tris ir tuo finalas baigėsi. Retas nutikimas, bet būna ir taip. O pačiose rungtynėse Ventspils lyg ir turėjo persvarą, ypač pirmam kėliny. Antram buvo nebe tokie energingi, o praleidę bankę ir visai rankas nuleido. Taigi, antras pralaimėjimas iš eilės.

Birželio 20 d. Eilinės Latvijos čempionato rungtynės su ta pačia Daugava ir vėl Ventspils juodai nepasiseka. Praktiškai visos rungtynės buvo sėkmingos – po dviejų Rimkaus įvarčių pirmauta 2:0 (nors tas puolėjas, įmušęs jau beveik pusantro šimto įvarčių Latvijos čempionatuose ir žaidė dar neatsigavęs po traumos). O po to – du įvarčiai per kokias septynias minutes – 84 Daugava muša pirmą įvartį, o po kelių minučių – lygina. Taigi, jei per visą pirmą ratą Ventspils praleido tik 2 įvarčius, tai per pirmas dvi antro rato rungtynes – jau 3, o jei skaičiuotume ir taurės rungtynes – visus keturis.

Birželio 25 d. Latvijos čempionate Ventspils 3:0 patvarkė Blazmą. Įvarčius mušė Cigarlaš (22), Zangarejev (7), Kosmačiov (5). Tik stebėtis ir išvadoms daryt šios rungtynės netinka, nes Blazma, kartu su Olimps/ASK užima dvi paskutines vietas, per 12 rungtynių tesurinkę tik 6 taškus. Taigi, Ventspils toliau sėdi pirmoj vietoj, o Rimkus yra daugiausiai įmušęs čempionato žaidėjas (8 įvarčiai). 

Birželio 28 d. Ventspils žaidžia lygiom su Metalurgu (0:0). Situacija lentelėje nesikeičia – Ventspils ir toliau sėdi pirmoj vietoj, tačiau antru esantis Skonto yra sužaidęs trejomis rungtynėmis mažiau, o iki Ventspils jiems tetrūksta šešių taškų. Juokingiausia buvo informacija, atėjusi iš spaudos konferencijos, iš kurio lyg ir aiškėjo, kad Ventspils keliama užduotis patekti į Čempionų lygos grupinį etapą.

12: ŠILUTĖ 1:1 SŪDUVA

Įsivaizduoju, kas dabar bus! Dabar kiekvienas, kas netingi ūdys komandą, šauks apie tai, kokie jie yra lochai, kad net supirdusios Šilutės negali nugalėt ir t.t. ir t.t. Taip buvo visuomet ir taip bus per amžius. Amen. Ir niekas neprisimins, kiek rungtynių Sūduva ne tik kad nepralaimi (Baltijos lygos neskaičiuojant), bet ir lygiom nežaidžia – vien tik laimi. O viską laimėti vis tiek neįmanoma – netgi FBK savo geriausiais laikas vieną kitą tašką prarasdavo.

Naudinga būtų buvę laimėti, bet jei nepavyko – jokios tragedijos tame dar nėra. Juolab, kad pastaruosiuose keliuose turuose ir svarbiausi Sūduvos konkurentai taškus neleistinai švaistė. Iki šiol sekėsi Sūduvai, dabar pasisekė Sūduvos lentelės kaimynams. Nors skųstis negalima – juk Vėtra pakankamai netikėtai pralošė Žalgiriui ir nuo Sūduvos jau atsilieka 7 taškais.

Pralaimėjimo priežastys? Apie jas gal tiksliau papasakos tie, kas matė rungtynes. O teorinių priežasčių yra net kelios. Premijos, kurias, jei tikėsime gandais, Šilutės komanda jau gavo. Kas mokėjo – istorija nutyli. Kad tame gande yra tiesos rodo kad ir tai, kad Šilutė ženkliai geriau lošia su pirmojo ketverto komandomis (išskyrus, be abejo, Kauną, kuriam rungtynės su Šilute – puiki proga pasigerinti įvarčių santykiui). Antra, poros savaičių pertrauka, kurią Sūduva buvo priversta turėti. Trečia – klasikinis psichologinis nusiteikimas. Visam pasauly, šimtai lyderių praranda taškus žaisdami su autsaideriais vien dėl to, kad komandai žymiai lengviau nusiteikti kovai su lentelės kaimynais, nei su kiaurais pralaimėtojais. Nesvarbu, kad treneris kalba apie priešingą dalyką, nesvarbu, kad nuvažiuota išvakarėse.

Atvirai pasakius, gal net gerai, kad Šilutėje buvo gautos tik lygiosios. Bus rimčiau nusiteikta ateinančioms kelioms savaitėms, per kurias Sūduvos laukia labai įdomūs išbandymai – rungtynės su Ventspilsu ir dvejos rungtynės per keturias dienas su Kaunu.

Sūduvos video!!!!!!!

Puiki naujiena – oficialiam Sūduvos tinklapy patalpintas 11 min trukmės video, kuriame – krūva pernykščio sezono įvarčių. Kaip suprantu, čia yra tas “Geriausių momentų DVD“ apie kurį čia jau buvo kalbėta. Galbūt dar norėtųsi, kad būtų titrai su rungtynėmis ir įvarčių autoriais, nes bėgant laikui daug kas pasimiršta – tačiau bet kokiu atveju šio filmo pasirodymas internete yra nuostabi naujiena. Čia yra filmo nuoroda.

Visiems – smagaus žiūrėjimo, o Sūduvos tinklapio adminui – nuoširdi padėka už iniciatyva ir pastangas. Ir toliau taip!

Laukiam: Šilute – Sūduva

Šių rungtynių laukti lyg ir lengva – kiekviena komanda, žaisdama su Šilute tikisi neabejotinų trijų taškų. Ir nors sezono pradžioje ėjo kalbos apie tai, kad Šilutė nėra tokia jau silpna bei apie tai, kad kiekvienai komandai rungtynės su ja nebus lengvos, tačiau šios prognozės taip ir neišsipildė. Šilutė per du ratus tesugebėjo dukart sužaist lygiomis. Aišku, čia buvo visko – buvo rungtynių, kai nugalėti šią komandą sekdavosi sunkiai. Tačiau nugalėta ji būdavo – o kiek jėgų priešininkams tai kainavo, pasimiršta jau po kelių turų. Banguotas silpnesnių komandų žaidimas – natūralus dalykais, nes stabilumas – esminis geros komandos rodiklis. O iš Šilutės, kuri jau kelintus metus naudoja jai nepriklausančius ir (bent jau ankstesniais metais) su bazine komanda nesitreniruojančius žaidėjus, stabilaus žaidimo tikėtis yra beviltiška. Štai ir sugeba Šilutė kone atsilaikyti prieš Ekraną, o paskui kiaurai gauna nuo Šiaulių. Su Kaunu rungtynės, be abejo, nesiskaito. Todėl prognozuoti, kaip Šilutė atrodys rungtynėse su Sūduva nėra lengva, tačiau Sūduvai bet kokiu atveju yra galima vienintelė rungtynių baigtis – trys taškai čia yra privalomi.  

Sūduvoje dėl ketvirtos geltonos kortos nežais Mikuckis. Ką gi – pasisekė, nes po Šilutės Sūduva naujame stadione lauks Kauno. Jokių kitų konkrečių naujienų apie komandą per tą laiką lyg ir nebuvo – gandai apie komandą paliekančių žaidėjų būrį, kol kas oficialiai nebuvo patvirtinti. Gandai apie galimus komandos papildymus taip pat nėra virtę oficialia realybe.

Tuo tarpu aš, net save nustebindamas, pirmą kartą nutariau internete paieškoti Šilutės tinklapio. Pagalvojau – o gal vis tik toks yra? Pasirodo yra. Ir ne bet koks!!! Nors paprastai esu geranoriškas ir jautrus, tačiau šį kartą negaliu susilaikyti. Tas puslapis mane tiesiogine to žodžio prasme žiauriai prajuokino. Tiesiog tapo linksma dienos pabaiga. Tinklapis kaip tinklapis – bet tekstai yra tokie, kokių lietuviškam internete man dar neteko skaityti. Smagiausias tarp jų be abejo yra tokio žaidėjo Bajrami persikėlimo į Lietuvą istorija, akivaizdžiai verstas iš anglų kalbos ir išverstas taip, kad… Et, geriau patys paskaitykit. Mano šio straipsnio favoritas – vieta, kur kalbama apie prarastą kaklaraištį ir apie naminės kojos išgąstį:)

Labai pralinksmino ir Šilutės – FBK rungtynių pristatymas, kuriame prisimenamos legendinės šių komandų rungtynės 2004 m. Pamenat jas? Buvo lygiosios, o rezultatą išlygino Kauno Šilutei paskolintas slovakas. Nuo to karto Lietuvoje jo niekas daugiau nematė, o kalbos sklido tik tokios, kad bevažiuojant namo į Kauną minėtas čekas pusiaukelėje buvo kolegų išmestas iš autobuso (tais laikais FBK skolinti žaidėjai keliaudavo į rungtynes kartu su FBK). Stipru, nepaprastai stipru. O labiausiai prajuokino teksto autoriaus slaptas tikėjimas, kad šį kartą „galbūt nutiks tai, ko niekas nesitikėjo“ (suprask, Šilutė laimės prieš Kauną).

Beje, nuotrauką taip pat iš Šilutės tinklapio pasiskolinau. Ji man irgi pasirodė visai egzotiška:) Ten Šilutė su Atlantu lošia.

Baltijos lygos žurnalas

Baltijos lyga išleido žurnalą beviltišku pavadinimu, bet su Leimonu ant viršelio. Tobulas jis tikrai nėra, bet kai informacijos apsritai trūksta ir tokia pastanga galima pasidžiaugt. Pas žurnalą nueisite štai čia paspaudę.

Ir dar vienas žurnalas. Pagaliau pasirodė ne taip seniai išleisto Ekrano žurnalo elektroninė versija. Pasižvalgius po jį – net seilė varva – štai taip galima lietuvišką futbolo klubą populiarint! Sveikinimai pačiam klubui už iniciatyvą ir jo gerbėjams už gautą galimybę pasidžiaugt savo mylima komanda. Bent jau aš šį leidinį traukčiau į įdomiausių šio sezono įvykių sąrašą.