Archyvas pagal 2010 balandžio

7: SŪDUVA 1:1 ŠIAULIAI

Taip, namuose lygiom sužaist su Šiauliais yra stipru. Ypač, kai galima suprasti, kad toks rezultatas nebuvo atsitiktinės sėkmės padarinys. Sezoną juodomis spalvomis piešti dar anksti, tačiau pasipiktinimas natūralus – dėl to, kad žymiai sunkiau gyvenančios komandos ir teoriškai silpnesnes sudėtis turinčios, kaip lygios su lygiais žaidžia su vienu iš pastarųjų metų lietuviško futbolo lyderių. Lentelės kolegų šiuometinis silpnumas ir yra Sūduvos išsigelbėjimas.

Leidžiu byloti tiems, kas matė. Jūsų komentarų kolekcija.

>>>

“Suduva “pasveikino” su sezono atidarymu ant vejos. Ačiū. Lauksime Atleto lygio komandų, nes su kitomis namuose sugeba tik š malti.”

“košmaras…”

“Net Šiauliai jau kontroliuoja vidurį, spaudžia namose žaidžiančią komandą, kuri kaip bebūt keista, taikosi į auksą…”

“Apie 80 min. iš kažkur Sūduvoje atsirado treneris ir ėmė keisti žaidėjus.”

“zaidimas tragedija, tiksliau net ne tragedija tiesiog nera zaidimo, na zaidimas buvo visas 5 min imusus gola(pernai bent jau kelini atzaizdavo).”

“Ech,dar vienos beviltiškos rungtynės….nemokam pulti,va kur problema.”

“ko jus pykstate ant treneriu.Su luksiu,ispanu,chveduku ir kanadieciu toli nenueisi.”

>>>

Tiek pradžiai. Manau, nuomonių bus ir daugiau. Įtariu, jos visos bus į vienus vartus. Jei neklystu – šis savaitgalis Sūduvai bus be futbolo. Dar vienas šansas pagaliau “užbaigti pasirengimą sezonui”.


Laukiam: Sūduva – Šiauliai

Yep. Čempionatas toliau rieda, o man net nejauku šiemet dėl šito blogo – kažkoks trumpųjų žinučių sezonas. Bet kad ir rašyt nelabai yra apie ką. Tiesa, reikia pripažint, kad ir man pačiam sezonas nelengvas – tapau kone neakivaizdiniu rašytoju, šiaip ne taip pamatančiu kas penktas rungtynes. Yra kaip yra.

O Sūduva trečiadienį lošia, taip sakant, eilines čempionato rungtynes. Eilines, nes pralaimėti šansų turi nedaug. Net sunkiai pamenu, kad paskutinį kartą Sūduva namie pralošė… Ar tik ne nuo danų Europos taurėj paskutinį kartą gavo pernai vasarą? Be abejo, siurprizai bei nuotykiai galimi, tačiau tai būna greičiau išimtys. Todėl, belaukiant būtent tokių rungtynių, ypatingo azarto nekyla. Nenuvertinu priešininko. Tiesiog šiandien taip yra. O po metų kitų – gali ir atvirkščiai būt. Tačiau kol kas, anot Valaičio, Sūduva turi pajėgiausią gynybos grandį ir tebeieško solidesnio žaidimo puolime.

Didžiausias, esminis šių rungtynių nutikimas yra vieta, kurioje jos bus lošiamos. Šaukiam garsiai ir plojam rankom – pagaliau Sūduva keliauja į lauką. Bent jau oficialioji Sūduva skelbia, kad rungtynės vyks stadione. Tuo galim visi apsidžiaugt (ir pasigailėt, kad debiutas grynam ore nutiko ne savaitgalio ture). Tačiau man kyla klausimas – kokia stadiono remonto padėtis? Oficialių pranešimų apie remontą lyg ir nebuvo, nors kalbų visokių sklandė. Kas žinot ir galit – pasidalinkit informacija.

Tiek žinių kol kas.

6: TAURAS 0:1 SŪDUVA

Tokios štai tokelės. Zyziam ir dejuojam, komanda banguoja, o po šešto turo pirmon vieton atsisėda. Aišku, tai nereiškia nieko ypatingo. Ekranas, turinti vienu tašku mažiau ir sužaidė vienom rungtynėm mažiau. O Vėtra – jei ne tie minus šeši taškai, irgi tik vienu tašku mažiau turėtų. Kaip bežiūrėtum, tikroji pirmo rato lentelė ir spręsis po rungtynių su šiomis komandomis. Iš kitos pusės yra akivaizdu, kad medaliai nebus tokie lengvi kaip pernai, nes Žalgiris griežtai jungiasi prie pernykščio lyderių trejetuko. Kas matėt žaidimą – tarkit pora žodžių apie komandos išvaizdą. O kitos rungtynės – jau baisiai greitai. Septintasis turas numatytas trečiadieniui, o Sūduva ir vėl turės įveikiamą varžovą – Šiaulius.

5: ATLETAS 0:5 SŪDUVA

Taip. Kas buvo ir matė, apturėjo gero laiko. Tą galima garantuot. Penki įvarčiai šį tą reiškia – netgi žaidžiant su silpnu varžovu. O man vėl koją pakišo darbas. Taip. Deja. Netgi sekmadienį. Kas matėt – pasakokit. Tik, aišku, ir šios rungtynės nieko nereiškia. Nieko jos nepaaiškino, nieko neatskleidė, nieko naujo nepatvirtino. Kad Sūduva gali smagiai sumindyti silpną varžovą – mes tai jau seniai žinome. Kad nuolat turi bėdų su bent kiek stipresniu – irgi faktas. Taigi, išvados paprastos. Trys taškai paimti. Ir tai yra gerai. Įvarčių santykis pagerintas. Tai yra taip pat gerai. Nuotaika žaidėjų, trenerių, savininkų ir gerbėjų – pakelta. Tas irgi yra puiku. O toliau – lauksim naujų rungtynių. Ir vilsimės, kad šių metų Sūduvos žaidimo kreivė pagaliau ims kilti viršun.

Laukiam: Atletas – Sūduva

Štai kaip kartais gali nutikt… Ne tiek daug trūko, kad būčiau šeštadienį varęs Sūduvos rungtynių žiūrėt. Gerai, kad laiku susigriebiau ir kažkokia trečia akimi sugebėjau pamatyt, kad rungtynės tai vyksta sekmadienį… Štai ką daro įpročiai. Trumpai tariant – atkreipkite dėmesį į štai tokį faktą. Sūduva su Atletu žais ne šeštadienį, o sekmadienį, 15 val., ir ne kažkur ten Kaune, o mūsų gimtajame Marijampolės manieže. Beje, tą pačią dieną po trijų valandų telikas rodys žaidimą tarp Ekrano ir Žalgirio.

Bus įdomu ir ten, ir ten. Marijampolėje žiūrėsim, ar yra dar Lietuvoje klubų, prieš kuriuos Sūduva šiuo metu gali laimėti, o Panevėžy Žalgiris baigs seriją su stipriausias A lygos klubais. Palikim Žalgirį Žalgiriui. Nors situacija tikrai dar nėra tragiška, akivaizdu, kad mūsų komanda yra tokioje duobėje, kokios seniai dar nebuvo.

Įdomiausia yra tai, kad duobę žymi ne komandos užimama vieta. Netgi ne prastas žaidimas. Sunkiausias šios duobės ženklas yra Sūduvos gerbėjų visuotinis nusivylimas savo klubu, kuris iškart išnyra visur, kur tik pasirodo informacijos apie Sūduvą. Čia visaip galima kalbėt. Galima rėkaut apie tai, kad „jūs ne treneriai ir ne žaidėjai, todėl tylėkit“. Galima piktintis, kad užtenka kelių prastesnių rungtynių ir triukšmas kyla didesnis, nei rungtynių metu stadione. Esmės tai nekeičia.

O esmė yra tame, kad dabartinė klubo-gerbėjų santykių situacija yra kelerių metų intensyvaus „darbo“ rezultatas. Tarp komandos ir gerbėjų – akivaizdus ledynmetis. Susvetimėjimas. Komanda yra nutolusi nuo žmonių, kurie vaikšto į stadioną už pinigus (nekalbu apie tuos, kurie sėdi VIP sektoriuje). Todėl ir žmonės komandos nebelaiko sava. Jie nebesupranta savo komandos. Nežino, kokia jos misija šiame pasaulyje. Nesuvokia, kaip ir kuo komanda gyvena. Komanda ir gerbėjai kalba skirtingomis kalbomis.

Todėl komanda ir negauna iš gerbėjų nuoširdaus palaikymo sunkią minutę. Nes gerbėjai komandos nepažįsta. Juk mes irgi nestojame, kai matome šalikelėje nepažįstamą žmogų automobilio padangą keičiantį. O pamatytumėme tokioje pozoje savo draugą – sustotume net jei visiškai neturėtume laiko.

Jau seniai kalbame apie atkakliai nekuriamą komandos identitetą ir iš to išplaukiantį abejingumą bendruomenei ir jos reikalams. Štai jums pirmieji apčiuopiami rezultatai. Užtenka poros prasčiau sužaistų rungtynių ir jau reikalaujama trenerio galvos. Pakanka žaidėjui suklysti ir jis iškarto kyla toks triukšmas, jog atrodo, kad jis aktyvavo branduolinio sprogimo mygtuką. Apie požiūrį į komandos vadovybę net nekalbu. Kodėl taip yra? Todėl, kad tarp komandos ir gerbėjų nėra meilės. Nėra suvokimo, kad komanda – mano miesto, mano bendruomenės reikalas. Mano reikalas. Komanda yra tapusi kažkokiu uabu, kuris su savo klientais (tai yra Sūduvos gerbėjais) elgiasi maksimaliai šaltai ir biurokratiškai. Todėl kai šis uabas nebesugeba savo klientų gerai aptarnaut (tai yra gerai ir sėkmingai žaist), klientai piktinasi lygiai taip pat, kaip kokioj maximoj prarūgusio pieno nusipirkę. Spjaut jiems ir ant maximos, ir ant pieno gamintojo – jiems rūpi tik pienas. Ir jei pienas bus prarūgęs, jie be jokių skrupulų pereis į kitą tinklą ir pirks kito gamintojo pieną.

Daugiau nelabai yra ką ir bepridurt. Šimtą kartų apie tai svarstyta. Bet laivas ir toliau plaukia tuo pačiu kursu ir namo sugrįžti net neketina.


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

281

280

279

278

277

Daugiau nuotraukų

Statistika

  • 1,182,591 hits