Archyvas pagal 2010 sausio

Laukiam: Sūduva – Jagiellonia

Štai tokį Jagiellonios ženklą Vilniuje buvau radęs praeitą pavasarį.

Taigi, patvirtinam. Šį trečiadienį, tai yra – rytoj, 12.30 Sūduva manieže loš su Marijampolėje retai pasirodančio galingumo varžovu – „Jagiellonia“ iš Lenkijos. Ir net jei rungtynės bus labai smarkiai draugiškos (iš pranešimo lenkų tinklapyje galima suprasti, kad jie tą dieną loš ir neįvardintu latvių klubu), vis viena tokios rungtynės skamba rimčiau, nei visos ligšiolinės.

Mūsų gerbiamam komentuotojui Suvalkui turiu padėkoti už tai, kad šią naujieną paskelbti padėjo pirmam ant Marijos Žemės. Aišku, rungtynės vyksta tokiu laiku, kad retam kuriam iš mūsų jas pavyks pamatyt, tačiau, greičiausiai Sūduvai teko taikytis su varžovo pasiūlytomis žaidimo taisyklėmis. Galbūt Marijampolė pamatys ir dar vieną lietuviško futbolo grandą, nes, kaip visi ko gero žino, šiame klube lošia Andrius Skerla.

Tiek naujienų. Kas galės pamatys, o kas ne – lauks savaitgalio.

Reklama

Futbolo fejerverkai Marijampolėje

Savaitgalis Marijampolėje buvo kaip niekad aktyvus. Štai ką reiškia turėti geriausią Lietuvoje dengtą futbolo maniežą. Totalus futbolas, krūva rungtynių ir daug įdomybių. Kaip jau visi žinote, Sūduva pralošė FBK 0:2 ir tokiu pat rezultatu išlošė prieš Suvalkų Wigry bei laimėjo tą keistą taurę (įdomu, įteikė ką nors komandai koks nors Lenkijos-Lietuvos meras?). Abu įvarčius įmušė Povilas Lukšys. Su FBK rungtynės visada įdomios, o žaidimą su Suvalkais pralinksmino gerbėjų iš šio Lenkijos miesto desantas. Gaila, į Marijampolę man pačiam atvykt nepavyko, nes, akivaizdu, buvo linksma.

Savaime suprantama, įdomūs ne tiek rezultatai, kiek komandos pasirengimo sezonui žingsniai. Iš jūsų komentarų buvo galima suprast, kad nė vieno pietų amerikiečio Sūduvoje neliko, o mistinis kinas vardu Liu Chao iš tikro pasirodė ir kurį laiką greičiausiai dar pasigalynės su lietuvišku šalčiu.

Iš jūsų komentarų taip pat buvo galima suprast, kad ir kitose komandose šiais metais greičiausiai bus daug keistų žaidėjų iš retų ir tolimų šalių. Ko gero mūsų įstatymų leidėjai iš tikro pasiekė „puikių“ rezultatų, kai kiną finansiškai labiau apsimoka samdyti nei lietuvį.

Kodėl žaidėjai iš tolimų šalių nori žaisti Lietuvoje yra aišku. Jiems, žvelgiantiems iš labai toli, Lietuva yra tiesiog viena iš Europos valstybių. O jei dar komanda lošia tarptautiniuose turnyruose viltis prasimušti toliau ir uždirbti daugiau dar didesnė. Viltis. Nes jei pažiūrėsime į Sūduvos pastarųjų metų istoriją, galima sakyti, kad vienas vienintelis latvis Lukjanovs prasimušė ir kad geras žaidimas Sūduvoje turėjo įtakos jo tolesnei karjerai. Visi kiti išnyko nežinioje.

O aš dar kartą paburbėsiu dėl keistokų Sūduvos komplektacijos įpročių. Vis tik keista atleisti jau komandoje įsitvirtinusius padoresnius žaidėjus ir į jų vietą mėginti bet ką. Atleisti Skinderį ir jo vieton mėginti žaidėją iš Alytaus. Paleisti Radavičių ir ieškoti žmonių Pietų Amerikoje ir Kinijoje. Galbūt čia groja finansinis argumentas, tačiau vis viena sunku patikėti, kad tokiu būdu yra labai smarkiai sutaupoma. Žiūrėsim kaip čia bus toliau. Faktas, kad kinas yra tikrai ne paskutinis bandomasis šių  metų Sūduvoje. Žaidėjų dar labai trūksta – praktiškai visose grandyse. Tad matysim dar daug naujų veidų. Ir tikėsimės, kad jie sugebės tinkamai pakeisti pernykščius.

Laukiam: SŪDUVA – FBK

Šeštadienį, pirmą valandą Sūduva žais eilines draugiškas. Šį kartą su FBK. Savaime suprantama, kad šiais laikais FBK nebėra ta komanda, kuri buvo prieš metus ar dvejus, tačiau reputacija ir istorija daro savo – šios rungtynės skamba žymiai įdomiau, nei buvusios su Šiauliais ir Alyčiu (be jokio noro įžeisti šias komandas). Kaip bebūtų, šiandieninį FBK pajėgumą pamatyti, manau, daug kam ne mažiau norisi, nei apžiūrėti kandidatus į Sūduvos komandą.

Pernai Sūduvos ir FBK rungtynes stebėjo nemažai garsių žmonių. Šiemet jų, be abejo, nesulauksime. Eilinės draugiškos, taip sakant.

Su FBK panašiu metu Sūduva žaidė ir pernai. Tuomet FBK dar normaliai rengėsi A lygos čempionatui ir Sūduvai nepaliko nė mažiausių vilčių. Paskui viskas apsivertė aukštyn kojom ir šiandien, deja, FBK yra jos savininko beviltiškai sužlugdyta komanda be jokių ypatingų atsigavimo vilčių. Tad belieka didysis klausimas – kiek ji dar temps. Kiek jai dar nubyrės nuo Kauno „Žalgirio“. Bent jau iš paskutinio skaityto interviu su Romanovu lyg ir aiškėjo, kad kuo toliau, tuo mažiau jį domina futbolas. Įskaitant ir jo nuosavybė Škotijoje.

Tuo tarpu Sūduvai tai jau bus ketvirtos draugiškos rungtynes. Per pirmas tris komanda dukart laimėjo (1:0 prieš Šiaulius ir 3:0 prieš Alytį) ir kartą pralošė (prieš latvių Metalurgą 2:4). Tris įvarčius mušė Urbšys, po vieną – Kliučinykas, Vaidas Slavickas, Giedrius Slavickas.

Kaip buvo galima suprasti iš komentarų, vienas naujokų patikrinimas jau baigtas. Argentinietis Salvadoro Vidal keliauja toliau (abejoju ar namo), o venesuelietis Gustavo Duran, atrodo, taps pirmuoju savo šalies atstovu Lietuvos čempionate. Buvo kalbu apie komandon atvažiuojančius mistinius žaidėjus iš tolimųjų Rytų – matysim, ar iki rytojaus jie spės pasirodyti.

Gal ir reikia Radavičių galutinai pamiršt, bet labai sunkiai sekasi tai padaryt.

O aš va vis galvoju – ar iš tikro vertėjo paleisti Radavičių, o paskui vežtis desantininkus iš egzotinių pasaulio vietų? Sunku patikėti, kad jo atlyginimas būtų taip smarkiai didesnis, nei tas, kuris bus mokamas, pavyzdžiui, lyg ir padoriam žaidėjui iš Venesuelos. Galbūt klystu, nes vadovaujuosi ne žiniomis, o elementariu blaiviuoju protu. Tiems kas daro, greičiausiai geriau matyt.

O aš viešai pasižadu artimiausiu laiku ir vėl atgaivinti filmų ir knygų aprašymus, kurie visai smagiai vyniojosi laukiant pernykščio sezono. Tiesiog šiemet laikas taip spaudžia, kad niekaip neprisėdu ir tų rašliavų nesudėlioju. Nes knygų – pilna lentyna ir ne viena jau yra perskaityta. Ir pirmuoju numeriu ant stalo dabar guli labai smagi knyga apie Brazilijos futbolą, kuri įneštų mums visiems didesnio aiškumo apie tai, kaip iki Lietuvos atsibasto žaidėjai iš Venesuelos ir Argentinos.

Tiek žinių. Savaitgalį Marijampolėje nebūsiu, tad eidami į rungtynes pasiimkit pieštukų-popieriaus bei fotoaparatų. Nes kas gi kitas apie jas papasakos, jei ne jūs? O jeigu kam užtektų ryžto Gustavo Duran nuotrauką padaryt ir man atsiųst – iš viso būtų fantastiška. O jei dar ir kinietis pasirodys….

Gerų rungtynių!!!

Post Scriptum.

Štai pasirodė ir dar naujienų apie būsimas rungtynes. Kadangi mistinėje taurėje mūsų draugai iš Suvalkų laimėjo prieš kolegas iš trečios Lenkijos lygos, sekmadienį bus rengiamas šios taurės finalas.  Futbolas.lt rašo, kad rungtynės prasidės 17 val., tačiau neužsimena apie tai, kur jos vyks. Galima drąsiai spėti, kad žaidžiama bus Marijampolėje.

Taigi Suvalkų “Wigry“ ir vėl lankysis Suvalkijos bei lietuviško futbolo sostinėje! Įdomiausia yra tai, kad šioje komandoje šiais metais lošia legendinis lietuvių futbolistas Gražvydas Mikulėnas, kuris pirmose savo rungtynėse už Suvalkus mušė net tris įvarčius.  Bus įdomu ir jį Marijampolėje pamatyti, o mums belieka spėlioti kokios komandos žais su FBK ir su “Wigry“. Nesu didelis fizinės ištvermės specialistas, tačiau spėju, kad po rungtynes dvi dienas iš eilės tiems patiems futbolistams atlakstyt yra sunku, tad pažaisti ko gero gaus kiekvienas, turintis kontraktą su kuria nors Sūduvos komanda.

Mistinės draugiškos: laukiam

Trečiadienį, šeštą valandą (vis tik tikėkite oficialia Sūduva, nes ji valdo maniežą) Sūduva žais su Alyčiu, kuris galbūt šiais metais pagaliau persikels į A lygą. Draugiškos kaip draugiškos – tačiau jos neelinės. Kaip jau visi girdėjome tai bus „Nemuno regiono taurės“ (kaip sako oficiali Sūduva) arba „Euroregion Niemen Cup 2010“ (kaip sako lenkiška spauda) taurės rungtynės. Ir tai bus ne šiaip rungtynės – pats pusfinalis! O kitame pusfinalyje loš mūsų draugai iš Suvalkų „Wigry“ ir, kaip suprantu, trečios lygos klubas „Czarni Olecko“.

Tiek tų komandų dėl minėtos taurės ir varžosi. Tad trečiadienio rungtynes vadinti pusfinaliu yra drąsu. Daugiau apie tą mistinę taurę nieko rasti nepavyko. Iš kitos pusės – koks skirtumas? Draugiškos ir tiek.

O tie, kas sugebės trečiadienį iki maniežo nusigauti, greičiausiai galės pamatyti ir Sūduvos bandomuosius – argentinietį ir venesuelietį. Tai ko gero bus žymiai įdomiau, nei galimybė patekti į minėtos taurės finalą.

Draugiškos: SŪDUVA 1:0 ŠIAULIAI

Sūduvos startinė sudėtis. Nesimato tik už Klevinsko pasislėpusio Biskio, o Lukšys šypsosi lygiai taip pat, kaip ir prieš pirmąsias praeito sezono rungtynes.

Sūduva išvargo minimalią pergalę antrosiose šio sezono draugiškose rungtynėse, tačiau ne tai yra svarbiausia žinia. Svarbiausia yra tai, kad tam tikri ženklai rodo, jog mūsų komanda ekonominę duobę peršoks lengviau, nei buvo galima pagalvoti stebint šių metų pradžios komandos tirpimą.

Tačiau apie viską iš eilės. Visų pirma Šiaulių komanda mažumėlę pašaldė vangiai besirenkančius žiūrovus gerokai pavėlavusi į rungtynes. Šios prasidėjo lygiai valanda vėliau ir iki to laiko susirinko įprastas žieminėms draugiškoms rungtynėms žmonių skaičius.

Rungtynės prasidėjo žaidėjams besišypsant ir vyko labai ramiai. Žaidimas įsibėgėjo iš lėto ir nuo šalčio apstirę žiūrovai aktyviau reagavo tik į kelias neesmines teisėjo klaidas. Žiūrovai suaktyvėjo į antro kėlinio pabaigą, greičiausiai nuo stipresnių gėrimų, kuriuos kai kurie naudojo kovai prieš minusinį šaltį. Pirštinėti plojimai skambėjo dusliai, o ir jiems patiems priežasčių nelabai daug buvo.

Sūduva štai kokios sudėties pasirodė aikštėje. Vitkauskas vartuose. Skroblas ir Vaidas Slavickas gynybos kraštuose. Klevinskas ir Leimonas gynybos centre. Kozyuberda, Urbšys ir Biskys aikštės vidury. Kliučinykas ir Esau puolimo kraštuose. Lukšys – priekyje. Rungtynes iš šių žaidėjų baigė tik Vitkauskas, Vaidas Slavickas, Leimonas ir Klevinskas. Iš žinomų žaidėjų antram kėliny pasirodė tik Giedrius Slavickas. Visi kiti – bent jau man buvo nematyti, o anam sezone pagrinde šmėkštelėję Chvedukas ir Urba sėdėjo tarp žiūrovų.

Žodžiu, visai padori komanda. Aišku, nepulsiu aš čia dabar iš peties analizuoti ir vertinti žaidimo ir pačių rungtynių. Komanda treniruojasi dar visai nedaug, sudėtis tikrai dar nėra galutinė, todėl daryti bet kokias išvadas būtų klaidinga.

Kaip jau sakiau, žaidimas prasidėjo vangokai. Pirmą dalyką, panašų į ataką, Sūduva surengė apie 12 minutę, o puolėjas Lukšys už kokios minutės kitos pirmą kartą palietė kamuolį (jei neskaitytume rungtynių pradžios aikštės centre). Vėliau žaidimas įsibėgėjo, greitis gerokai išaugo, tačiau ypatingo lengvumo taip ir neatsirado. Žaidimas, taip sakant, praktiškai visas rungtynes vyko aikštės viduryje.

O pasakyti apie rungtynes galima štai ką.

Viena, kol kas dar anksti kalbėti apie kokį nors aiškesnį žaidimo stilių. Nieko ypatingo dar nesijaučia. Vienintelis dalykas, kuris krito į akis – mėginimas žaisti kiek įmanoma greičiau. Ir kalba eina ne apie kontratakinį žaidimą. Didelis tempas buvo laikomas viso žaidimo metu – net rengiant pozicines atakas. Tas yra visai smagu – kam nepatinka greitai lošiančios komandos?

Sūduvos treneriai antrą kėlinį stebėjo iš kitos pusės. Nepaisant to, keitimai vyko sklandžiai ir ritmingai.

Antra, kol kas vis dar regimos pernykštės sudėties problemos ir tai greičiausiai nori nenori treneriams teks kažkaip spręsti. Ypač tai pasakytina apie saugų-Lukšio ryšius, kurie šį kartą buvo identiški pernykštiems. Tai reiškia, kad vienintelis komandos puolėjas yra visiškai atkirstas  nuo likusios komandos ir yra nuolat priverstas grįžti atgal. Todėl dažniau atrodė panašesnis į saugą, nei į puolėją. Aišku, čia mažumėlę kabinėjuosi – juk kažin ar buvo planuota, kad Povilas Lukšys ir vėl sugrįš į Sūduvą. Tad nieko nuostabaus, kad puolimas buvo panašus į pernykštį.

Trečia, akivaizdu, kad puolimas ir gynyba yra tos grandys, kurios labiausiai turės būti stiprinamos. Ypač gynyba, kuri pirmame kėlinyje aikštėje turėjo visus labiau patyrusius žmones ir veikė mažumėlę chaotiškai.

Ketvirta, aišku yra ir tai, kad Kozyuberda bus ko gero realiausias kandidatas į geriausio šio sezono Sūduvos žaidėjo vardą. Labai smagiai žiūrėjosi ir totalinio futbolo atstotas Marijampolės Sūduvos – Alfredas Skroblas. Įdomu, ar žmogus gali tokiu tempu tarp gynybos ir puolimo lakstydamas visą sezoną ištempt, tačiau jis buvo vienas ryškesnių. Visi kiti pirmo kėlinio žaidėjai atrodė visai padoriai vidutiniškai. Netgi Kliučinykas. Netgi Lukšys, kuriam, jei liks Sūduvoje, teks pasistengti, kad ir vėl pelnytų tribūnų pagarbą. Šiandien, kaip jau rašiau, jo buvimas komandoje pernelyg priminė pernykštį sezoną. Nepaisant to, kad jis savo misiją atliko – jis už įmuštą įvartį ne mažiau atsakingas, nei įvarčio autorius Urbšys. Iš bendro vaizdo iškrito tik Biskys – jam dar akivaizdžiai trūksta iki pagrindo žaidėjo. Jo vieta ir misija aikštėje nebuvo labai aiškios.

Vienas iš keitimų - Lasevičius vietoje įvartį įmušusio Urbšio.

O antras kėlinys… Na apie jį nėra ką labai daug ir pasakyt. Kai vienas po kito kas dešimt minučių pradėjo į aikštę eit dubleriai, komandos kaip ir nebeliko. Ir nieko nuostabaus. Man gal ir keistokas toks draugiškų rungtynių formatas – atrodytų, geriau mėginti mažesnius dublerių kiekius ir žiūrėti kaip jie atrodo šalia pagrindinių veikėjų, nei visus juos mesti į aikštę vienu metu, bet treneriams matyti geriau. Faktas, kad vien dubleriai Sūduvos ir šiais metais neišgelbės.

Tokios štai tokelės. Išvados? Viskas tvarkoje. Viskas juda į priekį. Žiūrėsim kaip bus toliau.

Žmonės kalba, kad Lukšys ir Giedrius Slavickas jau pasirašė sutartis su komanda. Žmonės kalba, kad jau kovą prasidės stadiono vejos „remontas“. Puiki žinia, ar ne? Juk ji reiškia, kad finansiniai komandos reikalai nėra patys prasčiausiai. Žmonės taip pat kalba, kad jau greitai sužinosime ir apie pirmuosius naujus kandidatus į šių metų Sūduvos sudėtį. O laikraščiai rašo apie tai, kad be klubo liko Tomas Radzinevičius.

Tiek šeštadienio žinių iš Marijampolės.


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,184,593 hits