Nesu aš didis futbolo žinovas ir specialistas. Bet kirba visokios mintys stebint paskutinius Lietuvos futbolo nuotykius. O kad pas mus nelabai yra kam normaliai juos analizuot, pamėginsiu įterpt ir savo trigrašį.
Budraičio haliucinacijas futbolas.lt portale analize pavadinti būtų labai drąsu – bet kokiu atveju, tos haliucinacijos yra ne apie reikalą, o apie sąskaitų suvedinėjimus, paremtus argumentais „…kaip man sakė telefonu“. Aš niekaip negaliu suprasti, ką bendro gali turėti rinktinės lygiosios su Lichtenšteinu ir pasakos apie tai, kad Eliošius buvo spaudžiamas važiuoti į Kazachstaną, bet… pasirinko Sūduvą!
Kesmino raštas Lietrytyje padoresnis, tačiau ir ten tiesiog emociškai bedama pirštu į kaltuosius – į iš tikro prastą trenerį Žutautą ir visai neblogą vadybininką Varanavičių. Aišku, už praeitą pralaimėjimą ir šias lygiasias jie yra formaliai atsakingi, tačiau esmė tikrai ne čia.
Vienintelis iš tikro įdomus dalykas, parašytas per pastarąsias kelias dienas, buvo penalty.lt pokalbis su Eimantu Poderiu, paskelbtas dar iki rungtynių su Lichtenšteinu. Tačiau prie jo dar grįšime.
Įžanga. Taip, paskutinės LT rinktinės rungtynės pamažu burbuliavusį minčių puodą privertė užvirti. Tačiau jei tikitės čia rasti klasikinį pasisvaidymą purvais rinktinės ar federacijos link – toliau galite net neskaityti. Ar mane sukrėtė lygiosios su Lichtenšteinu? Ne, to buvo galima tikėtis. Ar pykau, spjaudžiausi, keikiausi? Nė velnio. Sėdėjau tylus ir susimąstęs ir bandžiau rasti priežasčių, padoresnių už „lochas treneris“, „lievi žaidėjai“, „šūdina federacija“. Jei jau atvirai, tai nemanau, kad dėl dublio su Lichtenšteinu yra prasmės kaltinti žaidėjus, trenerį ar federaciją. Ir paskutinis klausimas – ar ką tik nutiko lietuviško futbolo krachas ir tai yra tragedija, prilygstanti Trečiajam pasauliniam karui? Nifiga. Futbolo istorijoje dar ne to yra nutikę. Viskas šiame pasaulyje yra reliatyvu. Na bet apie viską iš eilės.
Dėl ko kalta Lietuvos futbolo federacija? Kai LT futbolo ištinka kokia nelaimė, akys visų visada krypsta pirmiausiai į LFF, o paskui į jos simbolį – Liutaurą Varanavičių. Mane asmeniškai totaliai užkniso tas beviltiškas federacijos narstymas, kuris remiasi visišku federacijos prigimties, esmės ir funkcijų nesuvokimu.
Jei suvestume LFF skirtus kaltinimus, galėtume sudėlioti štai kokį sąrašą dalykų, dėl kurių yra „kalta“ LFF. Pirma, ji kalta dėl to, kad Lietuvoje nėra padorių stadionų. Ji kalta dėl to, kad Lietuvoje nėra normalaus klubinio čempionato. Ji kalta dėl to, kad Lietuvoje nėra kvalifikuotų teisėjų. Ji kalta dėl to, kad Lietuvoje šlubuoja vaikų futbolas. Galų gale, ji kalta dėl to, kad Lietuvos futbolo rinktinė vis nepatenka į Europos ar Pasaulio čempionatą. Jo, paprasta – apie Lietuvos futbolą net diskutuot neapsimoka, nes dėl visko vis viena kaltas tas pats vargštas Varanavičius.
Akivaizdu, kad 99 proc. kaltintojų nelabai pagauna, kad LFF nėra valstybinė institucija. Tai nėra ministerija, departamentas ar koks savivaldybės sporto skyrius. Patikslinkit jei klystu, bet LFF ir pinigų iš Lietuvos Valstybės gauna labai mažai. Negaliu garantuot šimtu procentų, tačiau spėju, kad LFF atsiskaito ne kokiam ten Kubiliui ar sporto ministrui, o savo bosams iš tarptautinės futbolo federacijos. Todėl, tiesiai šviesiai tariant, jei jau taip norim išvyti lauk Varanavičių iš Lietuvos futbolo, tai ne komentarus internete rašinėt reikia, o siųst laiškus į UEFA būstinę.
O jei jau pabandysim pažiūrėt į pasaulinę futbolo istoriją, tai matysime, kad federacijos labai retai kada būdavo „kūrėjomis“. Jos visais laikais tik koordinuodavo natūralius futbolo procesus. Jos nestatė stadionų ir nemokė vaikų žaisti futbolo. Jos apskritai labiau atsakingos už tai, kad futbolas visame pasaulyje yra žaidžiamas pagal tas pačias taisykles ir gyvuoja, pasiremdamas daugiau mažiau tais pačiais principais. Daugiausia, už ką atsakingos būdavo federacijos – tai už pagalbą klubams rengiant turnyrus ir už tarptautinių varžybų organizaciją.
Antras labai svarbus punktas yra tas, kad federacijos labai retai būdavo futbolo minties avangarde. Greičiau atvirkščiai – dažnai jos priešindavosi natūraliai futbolo evoliucijai ir prie jos prisitaikydavo tik tada, kai kito kelio nebuvo. Kodėl britų futbolas smuko tarpukaryje, nors iki pirmo pasaulinio karo buvo nenugalimas visame pasaulyje? Todėl, kad birtų futbolo evoliuciją stabdė jų federacija, iš paskutiniųjų mėgindama kovoti su natūraliu futbolo profesionalėjimu.
Gerai, pakaks apie istorija. Man buvo tiesiog svarbu iš pat pradžių nukirsti pačią svarbiausią, tačiau visiškai nepagrįstą LT futbolo diskusijų šaką, pavadinimu „dėl visko kalta futbolo federacija“. Ir tai darau ne tam, kad apginčiau Varanavičių, o tik dėl to, kad visus šunis kariant ant LFF mes taip ir nepriartėjame nė per žingsnį prie tikrųjų lietuviško futbolo duobės priežasčių.
Tai kur gi glūdi tikrosios lietuviško futbolo degradacijos priežastys? Štai čia ir galime grįžti prie pokalbio su Poderiu. Marijus Rimas jo tiesiai šviesiai klausia: Kodėl anksčiau Lietuvoje atsirasdavo geresnių žaidėjų? Gal buvo kitokie treniruočių metodai? O Poderis tiesiai šviesiai atsako: Rezultatai rodo, kad metodai lyg ir buvo geresni. Tačiau daug neigiamos įtakos turėjo tarp futbolininkų kartų atsiradusi duobė. Štai jums ir priežastys.
Šiandien mes esame liudininkai to, kad iš lietuviško futbolo galutinai pasitraukia karta, kurią sukūrė sovietinė futbolo mokykla. Poderis ko gero yra paskutinis iš tikrosios sovietinės generacijos, o dabartiniai rinktinės veteranai (Danilevičius, Šemberas, Skerla ir pan.) yra paskutiniai, kurie dar užaugo ant tos mokyklos tradicijų.
Taip, Sovietų Sąjunga nebuvo gera valstybė. Tačiau futbole buvo tradicijos, sistema ir futbolininkų rengimo principai. Ir jei paimtume į rankas tokį smagų veikalą „Inverting the Pyramid. The History of Football Tactics“ rastume bent du skyrius, skirtus sovietinio futbolo išradimams. Kaip ten bebūtų, ir Lietuvoje buvo padori sistema, kuri galėdavo sukurti nemažai pakankamai aukšto lygio futbolininkų, kurių užteko dviems sovietiniuose čempionatuose žaidžiančioms komandoms ir šimtams respublikos komandų, sėkmingai gyvavusių ne tik didesniuose Lietuvos miestuose.
Nieko nuostabaus, kad po Sovietų Sąjungos griuvimo, ankstesnioji futbolo sistema tiesiog negalėjo toliau egzistuoti. Nieko nuostabaus ir tame, kad „patirties perdavimas“ neįvyko – jis neįvyko niekur, jokiose visuomeninio gyvenimo srityse. Viskas buvo sustabdyta, nubraukta, o pirmųjų dienų įkarštis sukurti ką nors naujo ir gražaus greitai išblėso susidūrus su pirmaisiais ekonominiais sunkumais. Taip, sistemos nėra sukuriamos per dieną. Jos neatsiranda tuščioje vietoje. Ir joms kurti reikia žmonių su patirtimi. Pas mus gi sąlygos buvo maksimaliai sudėtingos – turėjome tuščią vietą ir jokios vakarietiškų sistemų kūrimo patirties ar tą išmanančių žmonių. Dabar ko gero galėtum sakyt, kad lietuviškas futbolas šiandien būtų kitoje padėtyje, jei prieš dvidešimt metų buvo nuspręsta į Lietuvą atvežt kokią dešimt specialistų iš Vakarų ir jiems patikėta statyt naują lietuviško futbolo namą.
Kadangi to nenutiko – šiandien neturėtume būti tokie pikti. Tai yra mūsų futbolas. Jis yra toks, kokie esame mes. Mes jį kūrėme – turiu omeny, ne tiesiogiai save ar jus, bet žmones, kurių mąstymas rėmėsi ta pačia patirtimi, kaip ir mūsų. Juk Lietuvoje šiandien praktiškai nėra srities, kuri veiktų taip, kaip jų atitikmenys veikia išsivysčiusiame Vakarų pasaulyje. Bet stebėtis tuo nederėtų – tam atsirasti nebuvo jokių sąlygų.
Grįškime prie šiandienos lietuviško futbolo. Poderio, Skarbaliaus, Maciulevičiaus ir kitų kartoje buvo iš tikro gerų, mąstančių ir futbolo elementorių tobulai mokančių futbolininkų. Tokių, kurie galėjo pasistiebę siekti pasaulinį futbolo lygį. Ir kai futbolo organizacija daugiau mažiau susidėliojo į kažką padoresnio, tie futbolininkai davė visai smagių rezultatų. Jie galėdavo padovanoti mums lygiąsias su geriausiomis pasaulio komandomis. Galbūt tai buvo jų galimybių riba, tačiau lygiosiomis su vokiečiais ar ispanais mes didžiuodavomės labiau, nei sumindę kokius Farerus (jo, jo – buvo ir tokie laikai!).
Eimantas Poderis sako, kad tais laikais futbolininkai daugiau improvizuodavo. Čia toks švelnus įvertinimas – bet jame glūdi labai daug. Kad ir kaip bežiūrėtum, būtent improvizacinis futbolas mūsų laikais duoda rezultatus ir traukia į stadionus minias (graikų atvejis lai būna taisyklę patvirtinanti išimtis). Tačiau efektyviai ir iš tikro improvizuoti gali tik tas žaidėjas, kuris tobulai moka futbolo pradžiamokslį. Kad ir kaip juokingai tai neskambėtų, tačiau ko gero sovietinė sistema būtent tai ir garantuodavo – į profesionalų futbolą patekdavo žmonės, kurių futbolo išmanymą būtų galima palyginti su kokiu universiteto magistro laipsniu – suprantantys futbolo taktiką, filosofiją ir galintys be klaidų atlikti bazinius žaidimo elementus.
Dabartinis rinktinės pagrindas (Danilevičius, Stankevičius, Šemberas ir kiti panašaus amžiaus bei statuso žaidėjai) buvo paskutinieji anos tradicijos anūkai. Po jų – iš esmės neliko nieko. Neliko mokyklos, tradicijos, sistemos – nebeliko ir futbolininkų. Mes galima svaičioti visaip. Pavyzdžiui, sakyti, kad futbolo pas mus nėra, nes nėra kur jo žaisti. Arba – dėl to, kad į stadionus nevaikšto žmonės. Tačiau svarbiausia ašis yra futbolininkai. Nėra jų – nėra žaidimo, nėra žiūrovų, nėra poreikio ir stadionus statyt.
Krepšinyje viskas pigiau, tačiau po Sovietų Sąjungos griuvimo krepšinis startavo tame pačiame taške. Ir šiandien mes džiaugiamės ne arenomis ir ne krepšinio mylėtojų miniomis – visų pirma, mes džiaugiamė tuo, kad Lietuvoje aukšto lygio krepšininkų – nors vežimu vežk. O svarbiausia – jų „gaminimo“ linija nenutrūksta – jauni keičia senus, o jauniems ant kulnų lipa visiški pienburniai.
Tai kokia gi padėtis šiandienos Lietuvos futbole? Poderio kartos nebėra. Danilevičiaus ir Šemberio karta irgi jau juda link saulėlydžio. Jie vis mažiau turi energijos, vis mažiau gali ir, spėju, į rinktinę važinėja tik iš kvailo patriotizmo. Tokio amžiaus ir statuso kaip Šemberas krepšininkai ramiausiai sako rinktinei „atia“, nes „kūnas jau nebe tas, šeima laukia, todėl reikia poilsio ir atostogų“. Pabumbame, tačiau didelės bėdos dėl to nenutinka – juos visada yra kam pakeisti. Šemberio ir Danilevičiaus pakeisti nėra kam.
Išvardinkite kiek jaunų futbolininkų per pastaruosius penkerius metus pateko į normalius futbolo čempionatus? Lenkijos aš neskaičiuoju, kaip prieš penkerius metu neverta buvo skaičiuoti Rusijos. Net jei šių šalių čempionatai ir pakankamai stiprūs, tačiau jie – Europos futbolo pakraščiai. Ir po Rusijoje ar Lenkijoje praleistos karjeros tau niekas nepasiūlys jos užbaigti Amerikoje, kaip nutiko Jankauskui. Esmė ir tame, kad didžioji dalis tų, kurie išvažiavo į Rusiją, Ukrainą ar Lenkiją, niekur toliau bei aukščiau ir nepateko. Net tokių kaip Šemberas daugiau neatsirado.
Čia aš neskaičiuoju ir tų šešiolikmečių kaip marijampolietis Švedkauskas, kurie bando lošti gerų klubų jaunimo komandose. Apie juos kalba geriausiu atveju bus po ketverių-penkerių metų. Galbūt būtent jie ir padės LT futbolui iš duobės išlipti, tačiau tai bus dar negreit.
Tai, kas gi yra tie, kurie lošia šalia jau nuvargusių Danilevičiaus ir Šembero ar Skerlos? Dauguma jų yra žaidėjai, kurie prieš dešimt metų net pasvajoti apie rinktinę nebūtų galėję. Kas būtų kvietęs į rinktinę kad ir mūsiškį Leimoną, kuris net A lygos komandoje nėra tarp geriausių? Bėda, kad rinktis nėra iš ko.
Kiek mūsų rinktinėje lošia tokių, kurie yra lyderiai savo klubuose? Kiek yra tokių, kurie garsėtų kaip nepramušami gynėjai? Kiek yra tokių, kurie gali apeiti penkis varžovus? Kurie turėtų super galingą smūgį ar sugebėtų įmušti bent kas trečią baudą? Arba būtų genialių pasų specialistai? Nėra nė vieno žaidėjo, kuriam būtų galima pritaikyti kokį nors futbolo epitetą. Jei jau atvirai, tai mano akimis žvelgiant, per pastaruosius kelerius metus vienintelis Stankevičius rinktinėje atrodė kaip padorus tarptautinio lygio futbolininkas, visa galva geresnis už visus kitus. Į galvą dar lenda Jankausko pavardė, tačiau tai jau buvo iš tikro labai seniai.
Čia neseniai dejavau, kad Marijampolė nustojo būti gerų jaunų žaidėjų kalve. Tiksliau tariant, gerų jaunų žaidėjų praktiškai neatsiranda apskritai. Na, po kokį vieną per metus ar dvejus. Panašiai yra ir kitur. Nebesiplėsiu, nes apie tai jau buvo kalbėta, tačiau faktas yra tas, kad nebėra sistemos, kuri būtų atsakinga už tų jaunų žaidėjų „gamybą“. Klubai kapstosi samdydami legionierius, o kad bendras čempionato lygis krenta, tai ir legionierių pakanka vis menkesnio lygio. Ženklų, kad kas nors čia keistųsi lyg ir nesimato. Vadinasi, toliau – bus tik blogiau.
Štai tokioje padėtyje yra tie, kas bando iš Lietuvos futbolininkų sukurti padoresnę rinktinę. Kurti nėra iš ko. Štai Kesminas siūlo už milijoną samdyti pasaulinio lygio trenerį, turintį darbo su tokiom rinktinėm patirties. Tik ar jis sugebėtų iš Lietuvos futbolininkų sukurti padorią komandą? Na nebent paimti aštuonis gynėjus, pora saugų ir suręsti gynybinės kovos būrį, kuris su visais iki vieno varžovais suloštų nulinėmis lygiosiomis.
Tai kas bus? Chm. Nežinau. Būčiau linkęs manyti, kad šios lygiosios su Lichtenšteinu toli gražu nėra pabaiga. Greičiau atvirkščiai – mes dar tik pakeliui į tikrąją duobę. Ji atsivers tuomet, kai rinktinėje nustos lošt tie, kas šiandien ją dar tempia žaisdami įvairiose įmanomose pozicijose (ir toli gražu ne visuomet tose, kuriose lošia savo klubuose). Problema galbūt yra tame, kad lietuviai, kaip ir visose kitose visuomeninio gyvenimo srityse, kažkodėl puoselėja nerealias viltis ir tiki dalykais, kurie yra neįmanomi. Nėra šiuo metu Lietuvoje stipraus futbolo. Tad ir stiprios rinktinės negali būti. Nustokim svaigt apie pasaulio ir Europos čempionatus ir džiaukimė tuo, kad rinktinė apskritai egzistuoja.
Akivaizdu, kad Lietuvos futbolas neatsigaus tol, kol nebus šviežio kraujo. O va ką reikia daryti, kad to šviežio kraujo atsirastų – aš nežinau.
Žinau, kad gyvenimas yra ne tik šiandiena. Ir ne tik vakarykštė diena. Istorija vyniojasi dešimtmečiais ir yra labai permaininga. Tie, kas valdo šiandien, galbūt bus paskutiniai po dvidešimt metų. O tie, kas šiandien velkasi gale, galbūt bus čempionai. Ką mes šiandien žinome apie, pavyzdžiui, vengrų futbolą? Tačiau buvo laikai, kai vengrų futbolas buvo tas, į kurį žiūrėjo ir iš kurio mokėsi visa Europa.
Tad esu ramus. Niekas nenutinka per vieną dieną. Nepriklausomos Lietuvos futbolui yra dar tik dvidešimt metų ir jis vis dar išgyvena gimimo skausmus. Ateis laikas ir dalykai susitvarkys, susidėlios ir vėl turėsime padoriai vidutinio lygio europietišką futbolą.
SDV Archyvas 
Dar prieš perskaitydamas šį įrašą buvau nusprendęs, kad rinktinę kamuoja lygiai tos pačios bėdos, kurios aprašinėjamos šiame bloge (paimame bet kurį įrašą, pakeičiame „Marijampolę“ į „Lietuvos“, o „Sūduvą“ į „rinktinę“ ir išliks teisybė – bedantis puolimas, entuziazmas, atsirandantis tik rungtynių pabaigoje ir pan.). Bet skaitant šį įrašą kažkiek nuomonę pakeičiau.
Tik dėl LFF kaltės ne visai sutikčiau. Kaltinti tik Varanavičių tikrai nebūtų teisinga, tačiau šiokią tokią atsakomybę federacijai reiktų prisiimti. Natūraliausiai atrodytų R. Tautkaus atsistatydinimas – vis tik jis yra tiesiogiai atsakingas už vis blogesnius rezultatus rodančias rinktines. Na bet galiu ir klysti – federacijos virtuvės nežinau, taigi gal tas „rinktinių direktorius“ tik pavadinimas, o realiai jis už nieką neatsakingas.
tai aš ir nemėginu pasakyti, kad LFF – čia ne prie ko. Bent jau už rinktinės rezultatus tai LFF visų pirma ir yra atsakinga – kartu su visais “atsakingais“ jos vadovais. Mane tik užknisa, kad tokiais atvejais kaip šis, visada visos diskusijos ties kaltinimais LFF ir pasibaigia. Tiesiog norėjau, kad nebūtų varinėjamos tos nusibodusios kalbos apie tai, kad jei pakeistume Varanavičių ir LFF vadovybę kitais personažais, rinktinė ir Lietuvos futbolas apskritai staiga atsigautų ir sužydėtų.
Pasirašyčiau po kokiais 99 procentais visko :) Kaip tik vakar atsiverčiau pažiūrėti, kada mes apskritai lošėm gerai. Tai “aukso amžius“ – 1994 09 07 – 1997 10 11. Ivanausko, Narbekovo, Skarbaliaus, Staučės, Ražanausko, Vencevičiaus, Žutauto ir kt. laikas. Priekyje žaidė žmonės, prie kurių pavardžių parašyta Hamburger SV ar Vienos “Austria“. Čia tau ne Italijos antros lygos naujokas.
Vėliau jau tik kelionė žemyn su cikliškai pasikartojančiu “o jau dabar tai pavarysim“ ir tradicine pabaiga. Kai gerų muzikantų nėra, tai ir joks dirigentas neišgelbės. Yra masė įtikėjusių Couceiro magiškomis galiomis, bet gi rezultatas vis vien “tradicinis“ buvo. “Netradiciškai“ aplėnkėm rumunus, bet tik todėl, kad ciklo pabaigoj tikrąja to žodžio prasme maudėm serbus Marijampolėj (ne pelkėj tikriausiai ir rezultatas kitoks būtų buvęs). Man atrodo, kad mes ir su Liubinsku būtume pasiekę tą patį, ką su Couceiro. Nes paskutinėse Liubinsko rungtynėse su Ukraina ir Gruzija tikrai neatrodėm prasčiau nei pirmose Couceiro su Rumunija ir Austrija.
Tai visko pradžių pradžia ir yra A lyga, tai turėtų būti jaunų futbolininkų meistriškumo kalvė. Skaitykit Poderio interviu: tų laikų klubai be vargo paimtų auksą dabar ir tada 38-rių metų pensai po aikštę turbūt nelakstė. Masiškumas žudo meistriškumą ir todėl gal nereikia miestelių lygos, kokia yra A lyga. Sakyčiau dabar pagrindinis klausimas – kaip prikelti iš komos A lygą?? Kokių vaistų reikia?? Kokio elektrošoko??
Pop kabina labai globaliai. Aš pasitenkinsiu keliais paniurzgėjimais iš asmeninės praktikos, patirtais šį penktadienį ir retoriškai paklausiu: kas kaltas?
Penktadienio popietę darbo reikalais laksčiau po Kauną su vienu futbolo funkcionieriumi (jis automobilyje atsirado visai atsitiktinai). Turėjau tiek reikaliukų, kad nebuvo laiko pasitikslinti, ar tikrai rungtynės prasidės 18 val. Mano bendrakeleivis aiškino, kad tai įvyks 19 val. Perskambinau keliems pažįstamiems ir gal koks trečias ar ketvirtas patvirtino, kad aš teisus. Dėl to “teisumo“ į tribūnas įžengiau 16 – tą rungtynių minutę. Dėl nematyto trečdalio kėlinio nesigailiu, bet … dėl informacijos stokos reikėtų kokį pusšimtį balvotų išpyškinti. Va, tik nežinau, nuo kurių pradėti. Kaunograde nemačiau nė vieno plakato, kviečiančio į šias rungtynes.
Įėjau į stadioną, bet iš pradžių nepataikiau atsisėsti į savo eilę, nes jos nenumeruotos (na, yra numeriukas prie kai kurių eilių). Į savo vietą pataikiau tik tada, kai pasikvietė laikini kaimynai (turiu abonementą), su kuriais “gyvenu“ per rungtynes. Dėl eilių numeracijos nebuvimo kaltinu tik stadiono administraciją. Beje, toje eilėje tik mano vienintelio sėdimoji vieta nebuvo pažymėta ir kokiu nors atskiru numeriu, bet ją atpažinau iš tokio keisto lipduko (matyt, sėdžiu kažkokioje neeilinėje kėdėje).
Per pertrauką prisiminiau Popo rašinį apie Leimono pakvietimą į rinktinę. Peržiūrėjau mūsų spirdžius, apšildančius per pertrauką žolę, ir marijampoliečio nepamačiau. Supratau, kad jis nebuvo įtrauktas į rungtynių paraišką. Pikčiausia, kad krepšiasvydžio karštigės metu, neradau nė vieno straipsnio, kuriame būtų išvardinti visi pakviestieji žaisti su lichtenšteineriais; beje, pastarųjų sudėtį skelbė beveik visos “futbolnos“ svetainės. Ir jei kas kur nors rašė, tai ne skaitytojo reikalas pusdienį skirti tokio rašinio paieškoms. Aš nekalbu apie straipsnelius, kuriuose buvo paminėti atskiri žaidėjai. Ir net pakalbinti. Tačiau viso sąrašo neradau. Kas kalti? Prie sienos raikėtų statyti ne tik daugelį sporto žurnalistų, bet ir LFF funkcionierių, atsakingą už šios informacijos pateikimą.
Pakalbėjau tik apie kai kuriuos organizacinius dalykus, nes lįsti giliau į šią “pelkę“ vienu rašinėliu dabar nenoriu.
As vis dar galvoju, kad futbolu lygio kelimui pasitarnautu stipri baltijos lyga (bent 2 mln.lt prizinis fondas, kad laimetojai gautu bent jau panasiai, kiek gaunama uz patekima i europos taures). Manau tokia suma surinkti is remeju butu sunku, bet su tinkamu projektu tai nera misija neimanoma. Vat cia viena sritis kurioje federacijos inciciatyva butu labai pageidautina ir turetu duoti kazkoki rezultata.
Is dabartinio baltijos lygos formato tai akivaizdu, kad nauda yra nuline.
Varvalai – aš lygiai taip pat stebėjausi info stoka, bet jau nesinorėjo savo rašto dar labiau ilgint šiais pastebėjimais. Pridėčiau dar ir tai, kad praėjus geram pusvalandžiui po rungtynių paskutinis tekstas LFF svetainėj buvo apie kažkokias ten blondinių rungtynes Kaune, nors kai kurie komerciniai portalai žinias apie rungtynes jau teikė. Prie sienos statyt gal ir žiauroka, bet kad kažkas LFF nesugeba elementarių funkcijų atlikt – tas tiesa.
O dėl viso kito… nemanau, kad masiškumas žudo meistriškumą – juolab, kad apie masiškumą šiandien tikrai nėra ką kalbėt. masiškumas yra labai gerai – reikia tik profų, kurie tarp masių mėgėjų efektyviai išrankiotų deimantus. Ir esmė tikrai ne stiprioje A lygoje ar dar stipresnėje Baltijos lygoje – esmė yra tame, kad yra žlugęs jaunų žaidėjų rengimo projektas.
Įsivaizduok tokią situaciją – staiga stebuklo būdu dabartiniai A lygos klubai gauna po 10 mln eurų kiekvienas. Kas būtų? Lyga, be abejo, sustiprėtų. Tačiau galim šimtų procentų būt garantuoti, kad tai nutiktų tiesiog aukštesnio lygio legionierių sąskaita. O tas dalykas lietuviško futbolo būklei galėtų tik minimalios įtakos turėt.
Ilgalaikej perspektyvoj stipretu ir jaunimas, budamas prie stipriu legionieriu. Kaip pavyzdys manau yra rusijos krepsinio lyga.
Na jeigu visiem klubams padalintu po 10 mln. eur, tai pakiltu cempionato lygis tegul ir su legionieriais, atitinkamai padidetu populiarumas, vaikai atrastu ir kitus herojus, nei kad krepsininkai, o ir gandas pradetu sklisti apie “antros eiles pusbrolio draugeli zaidzianti futbola ir vartanti mlijonus“, atitinkamai ir tevam investavimas i vaiku futbola nebeatrodytu tuscias pinigu metymas, nes gi paskui gali “griziti milijonai“ :)))
O jei rimtai kalbant tai butu idomu paanalizuoti strategija kaip kitos postsovietines salys tvarkesi su futbolo krize. Man rodos musu kaimynije lenkijoje pries 10 metu klubinis futbolas buvo mires reikalas, su tusciais stadionais ir zemu lygiu, o dabar jie turi visai padoru cempionata, aisku kaip sekasi ju rinktinei tiesa pasakius nezinau nieko…
na, lenkija ir lietuva kažin ar yra lygintini dalykai – viena, lenkija nebuvo sovietų sąjungos dalis, antra – šalies dydis ir futbolo tradicijos yra kito rango. Čia žiūrėt reikėtų į latvius, kokią moldovą, gruzinus ir pan. spėju, baziniai reikalai būtų panašūs, o rimtesnis lyginimas kažin ar gautųsi dėl labai skirtingų kultūrinių ir geografinių sąlygų. belieka eilinį kartą lygintis su latviais:))) tik čia ir lygint nėra ką – jie bent jau turi rezultatų, o mes kol kas tik – kasmetines viltis.
o dėl milijonų – tai ir sakiau, kad šiokios tokios įtakos bendram kontekstui tai neišvengiamai turėtų, bet ar LT futbolo funkcionierių ir finansininkų mentalitetą tai pakeistų – abejoju. Na bet čia jau į fantastinių teorijų lygmenį pereinam.
Esmė yra tame, kad kai bandai padorią sistemą sukurt, visos grandys tampa svarbios ir neišvengiamai tarpusavyje susiję. Vienos negali būti be kitos, o pačios sistemos – jei neveikia bent kelios grandys.
Čia vis teisėjus lietuviškus audžiam – bet juk jie visiškai atitinka apverktiną lietuviško futbolo būklę. Iš kur ir kodėl teisėjai turėtų būti profesionalesni ir savarankiškesni? Galima pasidžiaugt, kad jų apskritai yra, nes toks jausmas, kad šiandien teisėjais yra arba tie, kurie neturi kito profesinio pasirinkimo arba yra beviltiški idealistai. Žvelgiant į lietuviško futbolo pasaulį, sunku įsivaizduot žmogų, kuris sakytų “aš svajoju būti futbolo teisėju“.
Galima tęsti iki begalybės. Nėra stiprių klubų ir gerai veikiančios žaidėjų iškeliavimo į padorius klubus sistemos – nėra motyvacijos jaunimui rinktis futbolininko “profesiją“. Nėra jų – nėra ir stiprių klubų bei rinktinės. Nėra šitų – nėra priežasties statyti stadionus. Nėra stiprių klubų ir padorių stadionų – nėra ir žiūrovų. Nėra žiūrovų bei visuomenės padidinto susidomėjimo (kaip yra su krepšiniu) – nėra rėmėjų ir yra puikios sąlygos korupcijai (nes niekas nemato). ir taip toliau. ir panašiai.
beje, netyčia aptikai Liutauro Varanavičiaus kažkada rašytus argumentus apie rinktinės trenerio pasirinkimą. Čia nieko naujo, bet įmetu šiaip, kad būtų atskaitos taškas, nes laikui bėgant daug dalykų pasimiršta:
http://blog.lrytas.lt/lvaranavicius/2010/02/12/nesvaistykime-emociju-%E2%80%93-ju-prireiks-stadionuose/#comments
http://www.fksuduva.lt/index.php/naujienos/naujienu-archyvas/706-marijampols-futbolas-payms-90-ies-met-jubiliej
gal kas nors iš bedarbių, pensininkų, moksleivių apsilankys konferencijoje…
http://www.fksuduva.lt/index.php/naujienos/naujienu-archyvas/706-marijampols-futbolas-payms-90-ies-met-jubiliej
gal kas nors iš moksleivių, pensininkų, bedarbių apsilankys konferencijoje……
Poderio laikų aukščiausia lyga, kurią čia puolam idealizuoti, tai ta pati miestelių lyga su 12-16 komandų, kur ir Gargždai, ir Mažeikiai, ir Ukmergė, ir Visaginas ir krūva kitų “didmiesčių“. Pati lyga buvo tikriausiai labiau chaotiška ir menkiau reklamuojama nei dabar, tačiau turėjom ne vieną “naująjį lietuvį“, kuris norėdavo bent jau futbole pademonstruoti savo turtus. Geriausias pavyzdys – Romo Marcinkevičiaus “Romar“, kuris greitai surinko vos ne Lietuvos rinktinę, guldė visus ant menčių, ir taip pat greitai dingo iš futbolo žemėlapio. Tą patį galima būtų pasakyti ir apie Kauno “Inkarą-Grifą“ ar Šiaulių “Karedą“. Greta tų monstrų visada būdavo tokių kaip Ukmergės “Vienybė“ ar Tauragės “Tauras“, menkai besiskiriančių nuo šiandieninių “Klaipėdos“ ir “Atlanto“.
Kalbant apie futbolininkų ugdymo sistemą, nepamirškime Panevėžio internatinės sporto mokyklos. Dauguma senosios kartos šią pakopą praėjo ir pagrindus gavo ten. Prireikė vos ne dvidešimt metų, kol mes vėl kažką panašaus turim NFA pavidalu (tik tiek, kad NFA augintiniai keliauja ne į A lygą, o į britų, italų ir kt. dublerius). Per tuos dvidešimt metų krūva potencialių talentų pasuko į automobilių prekiautojus, vadybininkus ar narkokurjerius (čia gal šiek tiek perlenkiant lazdą).
va cia tai deimanciukas http://www.lrytas.lt/-13152125211313720917-futbolo-federacijos-generaliniam-sekretoriui-j-kvedarui-lichten%C5%A1teinas-geresn%C4%97-rinktin%C4%97-nei-lietuva.htm
Jeigu cia ne klastote, tai tikria netikiu LFF nekaltumu ir kad tokie zmones gali kazka Lietuvos futbolui padaryti gero
Kaip tik norejau sia nuoroda numest. nu Kvedaras duoda
griezhtas, tu kuo nepatenkintas? Kad LFF generalinis neturi supratimo apie viešuosius ryšius, ar tuo, kad pasakė teisybę?
Tuo, kad jis budamas atsakingas uz futbolo vystyma Lietuvoje pats netiki, kad kazka galima pasiekti ir padaryti ir nepersitemdamas tiesiog sedi siltoje vietoje ir taskas.
Be to kai jo duona ir sviestas yra futbolas nezinoti, anot jo, didziausiu talentu pavardziu irgi lygis.
Na jei rinktinės treneris nežinotų tų talentų pavardžių, tai gal ir bėda būtų, o čia tik administratorius (pagal funkcijas) :)
O tai, ką pasakė apie mūsų situaciją ir žaidėjų lygį – teisybė. Gaila, kad niekas Lichtenšteino trenerio nepaklausė (arba bent jau aš nemačiau niekur apie tai), kokius žaidėjus iš Lietuvos norėtų turėti savo komandoj. Bijau, kad viskas užsibaigtų ties Karčemarsku ir Šemberu.
jo, remis ko gero yra teisus. pirmą kartą perskaičius – net plaukai pasišiaušia. sutinku, būtų kažkaip ant širdies smagiau, jei oficialus pareigūnas būtų geriau įvaldęs bendravimo su visuomene meną. tai lyg ir turėtų būti būtina tokio rango pareigūno kvalifikacijos dalis. dalykai, kuriuos jis sako yra teisingi ta prasme, kad ko gero lietuviško futbolo virtuvę atspindi, kur, matosi, darbuojasi mėsininkai su mėsos kapokliais, o ne normalūs vakarietiški virėjai. į niuansus ten nesigilinama, o formuoluotė “tas, rusiška pavarde iš jaunimo U-21 rinktinės“ akivaizdžiai rodo diedovščinišką mentalitetą. aišku, reikia turėt omeny ir lietryčio “leteną“ – jie juk irgi nedurniai – kai reikia tai pašnekovo kalbą pataiso, o kai reikia kitaip – palieka tokią, kokia yra ir dar vieną kitą kampą paaštrina.
tik su lichenšteinu tai jis perlenkė. kaip bežiūrėtum, trijų milijonų valstybės futbolas turėtų atrodyti padoriau už marijampolės dydžio miesto komandą.
žodžiu, toks labai dviprasmiškas, tačiau vertas dėmesio žurnalizmo šedevras.
Kaip supratau kalbino Vilmis iš LŽ
http://www.lzinios.lt/lt/2011-09-05/sportas_2/kiek_kainuoja_garbe.html
o ne lrytas
Bent Lichtensteino atveju tikrai ne zaidejuose problema, gal net didesne problema, kad i rinktine kvieciami zaidejai remiantis ju atlyginimo dydziu, o ne noru zaisti, kazka parodyti ar tiesiog isipaisymu i trenerio zaidimo koncepcija (jei tokia isvis yra). Paskutinese varzybose rinktine zaide taip, kaip pastaruoju metu zaidzia suduva, lyg ir stengiamasi, bet valdiskai – be jokios ugnies. Tokiam Lichtensteinu aplosti butu uzteke ir VMFD medkirciu, legionieriu skyles uzkaisant kviestiniais zaidejais. Taip, kad zaideju trukumas cia tikrai negali buti pasiteisinimu.
O ta legendine problema, kad rinktine nesugeba atiduoti 3 tiksliu pasu, tai ko noret is zaideju zaidzianciu viso pasaulio klubuose su skirtinga futbolo filosofija ir stilistika po dvieju dienu bendru treniruociu, vistiek gaunasi babilono boksto statymas.
Man kazkaip kilo tokia kvaila mintis, kad vietoj to, kad rinkti babilonu bokstu statytoju komanda, paleisti koki ekrana, zalgiri ar kad ir ta pacia suduva su visu ju treneriu stabu, legionieriu skyles uzkaisant kviestiniais zaidejais, zaisti uz Lietuvos rinktine… blogiau vistiek nebutu :)
na čia jau tu užlenkei:)
aš čia tokią rinktinės kreivę pamėginsiu nubrėžt – taisykit jei klystu. kai organizacinis chaosas aprimo, lietuviai sulipdė tokią gynybinio plano rinktinę, kuri šiokį tokį rezultatą davė, bet niekam nepatiko. paskui – liubinsko eros pabigoj ir portugalo fragmento pradžioj – komanda pradėjo žaist universalesnį futbolą. ir kai jau atrodė, kad pagaliau lietuviai sukūrė kažkokio savo stiliaus užuomazgą – bumt ir viskas sugriuvo. nes rinktinėj prasidėjo žaidėjų kaita – daug kas baigė čia lošt, naujų nelabai pasirodė, užtat buvo krūvos žaidėjų, kurie pasirodydavo pora kartų ir dingdavo iš akiračio. ir, natūralu, komandos vėl nebeliko. Šiame taške ir susidūrėme su Lichtentšteinu. Beje, kažkuriame iš čia linkuotų tekstų yra užuomina apie tai, kad ir latviai ant Lichtenšteino slenksčio klupo.
griezhtas, tavo pasiūlymas gražus tik ant popieriaus :) Pagrindinė ne tik Lietuvos rinktinės, bet ir daugumos A lygos klubų problema, kad nėra vidurio saugų, kurie galėtų tiksliais perdavimais kurti pavojų prie varžovų vartų. Tokį pavojų, kuriam paversti įvarčiu pakaktų ir T.Labuko lygio puolėjų. Kalbu apie tokius saugus, kokiais buvo D.Maciulevičius, T.Ražanauskas, E.Poderis, galiausiai ir tas pats R.Žutautas matyt prie pastarųjų įsipaišytų. Tiek “Ekrane“, tiek “Žalgiryje“ tą svarbią poziciją užima legionieriai. “Sūduvoje“ ta vieta yra didelė bėda :) “Šiauliuose“ ir “Taure“ taip pat legionieriai groja pirmais smuikais. “Banga“ buvo numačiusi legionierių, bet kai tas dėl traumų iškrito, tai žaidžia gynėjas toje pozicijoje :)
Kokį lietuvį paėmę “Ekrano“ ar “Žalgirio“ pagrindą statytume į tą vietą? Jau ir taip D.Šemberas žaidžia saugu, nors, kiek pamenu, CSKA jis lošia vidurio gynėju.
Na rasydamas as pats masciau, ka i ta centro saugo pozicija statyciau…
Tai galima sakyt ir suformulavom didziausia Lietuvos futbolo problema – neturim nuosavu centro saugu ir per paskutiniu 10 metu, nei vienas naujas padoraus lygio neparengtas. Taip, kad problema ne puolejai, kaip kad atrodo LFF sekretoriui. O siaip kas giliau isigiline i centro saugo atsiradimo teorijas, kas tai lemia? talentas? treneriavimo metodika? kodel butent tos pozicijos zaideju Lietuvoje neuzauga?
Zodziu visos Lietuvos viltis, kad is Chveduko kazkas toje pozicijoje gausis (uzuomazgu galima pastebeti).
Visiškai nesutinku su nuomone, išreikštą bloge ir du dauguma komentarų. Galima kiek nori aiškinti, kad mes esam Lictenšteino potencialo, bet tai, mielieji, – tik kitų ar savęs apgaudinėjimas. Lichtenšteinas yra smulkmė net mums, o kad mes negalim jo aplošt, tai jau bėda ne visos futbvolo strategijos, o, manau, to žmogaus, kuriam treneriu būti nelemta, bet jis yra juo paskirtas (jei laimės likusius du mačus, prašau šitą mano postą panaikinti).
Aš manau, kad problema kaip tik ir yra savo susimenkinime (tipiškas lietuvių bruožas), kad pateisinant save aiškinti kokie stiprūs yra varžovai, net Lichtenšteinas. Ambicijų nebuvimas – štai viso ko bėda. pakeistus šitai kažkokiu būdu reikia viską taisyti.
paminėti gruzai, moldavai, latviai ir pan., turi tokias pačias bėdas, kaip mes. Tik kai kurie jų turi didesnes ambicijas, todėl ir išrodo geriau.
UCCM, tai nieks lyg ir netvirtino taip griežtai, kad mes Lichtenšteino lygio. Esmė, kad mes nesam tokio lygio, kad su Lichtenšteinu ar Farerais neturėtume problemų (o jų turi ir latviai, ir islandai, ir suomiai, ir kiti panašūs bėdžiai). O vien su ambicijom, kai kamuolys atšoka kaip nuo medžio, toli nenuvažiuosi.
Žutautas – be patirties, bet gi turi du asistentus, kurie trenerių postuose nėra naujokai. Ar Žutautas ir anuos du sugadino? :)
UCCM – tai aišku tamsta teisus, o apie lietuvišką ambicijų trūkumą atskirą epopėją galima surašyt. jei teisingai pamenu, netgi pats panašiu argumentu prieš kelis metus aiškinau lietuviškų klubų nesėkmes europos taurėse. taip, tai yra vienas geriausių būdų gerai sužaisti komandoms, kurios neturi tokio finansinio ir sisteminio potencialo kaip futbolo milžinai. ant emocijos ir motyvacijos viso čempionato gal ir neištemptum – bet karts nuo karto driokstelėt galima – o juk tiek rinktinė, tiek klubai europoje yra tie “karts nuo karto“.
bet bent jau aš asmeniškai apskritai nebesuprantu, kas veža lietuvos futbolistus. toks jausmas, kad laimėti bet kokiomis aplinkybėmis ir nepriklausomai nuo sąlygų – tikrai nėra tas dalykas, kuris yra jų veiklos aikštėje pagrindinis motyvas. kažkoks žiaurus rungtynių modelis įsimetė į lietuvišką futbolą – pavaikščioti 80 min, o tada per paskutines 10 – padaryti uraganą. ir niekaip aš nesuprantu, kodėl uragano daryti negalima nuo pat rungtynių pradžios?
gali keikt česnauskį už tą beviltišką ir beprasmišką ir vaikišką raudoną kortą, bet juk tokias komandas lietuva ir devyniese turėtų sumindyt.
o kas liečia šitą tekstą – tai čia aš ir mėginau kalbėt ne apie žaidimą su lichtenšteinu, o apie globalesnę LT futbolo padėtį. nes kaip nors protingai analizuot paskutinio rinktinės dublio nelabai ir išeina – nėra pateisinimo tokiam rezultatui. kad ir kokios beviltiškos aplinkybės bebūtų.
Na, Kvedaras perlenkė lazdą. Nelaikyti rungtynių su Lichtenšteinu fiasko gali tik aplinkoje nesiorientuojantis žmogus. Komandą, kuri FIFA reitinge užima dukart žemesnę vietą nei mes pavadinti pajėgesne gali tik nevisprotis. Ir dar nežinoti pajėgiausių jaunimo rinktinių žaidėjų pavardžių… Po tokių pareiškimų lieka tik trauktis.
Ir dėl puolėjų drįsčiau šiek tiek prieštarauti. Jei atvažiuoja tie, kurie nuolatos mala š. ir nesugeba įmušti į vartus iš 2 metrų, gal laikas išmėginti kitus puolėjus? Kad ir Lietuvoje žaidžiančius? Buinickį, Astrauską, Veličką, Jušką ir t.t. Kodėl jei neišbandomi net per draugiškas varžybas? Jei netenkina dabartiniai, reikia ieškoti alternatyvų.
buvo įdomu skaityt.
“…Jei suvestume LFF skirtus kaltinimus, galėtume sudėlioti štai kokį sąrašą dalykų, dėl kurių yra „kalta“ LFF. Pirma, ji kalta dėl to, kad Lietuvoje nėra padorių stadionų. Ji kalta dėl to, kad Lietuvoje nėra normalaus klubinio čempionato. Ji kalta dėl to, kad Lietuvoje nėra kvalifikuotų teisėjų. Ji kalta dėl to, kad Lietuvoje šlubuoja vaikų futbolas. Galų gale, ji kalta dėl to, kad Lietuvos futbolo rinktinė vis nepatenka į Europos ar Pasaulio čempionatą…“
http://www.lff.lt/lt/istatai
________
4.Federacijos tikslai yra:
a) nuolat gerinti futbolo žaidimą ir populiarinti bei kontroliuoti futbolą Lietuvos teritorijoje, skatinant garbingą žaidimą bei skleidžiant vieningumo, švietimo, kultūrines ir humanitarines vertybes, ypatingai per jaunimo ir ugdymo programas;
b) ORGANIZUOTI visų Lygų futbolo VARŽYBAS;
…
f) UŽKIRSTI KELIĄ visiems metodams ir VEIKSMAMS, GALINTIEMS SUKELTI ĮTARIMŲ DĖL rungtynių ar varžybų garbingumo ar SKAIDRUMO arba kaip nors galintiems PAKENKTI LFF ar FUTBOLO kaip sporto šakos ĮVAIZDŽIUI;
…
i) organizuoti futbolo varžybas tarptautiniu ir visais kitais lygiais.
5 Federacija, siekdama savo tikslų įgyvendinimo, turi teisę:
…
f) GAUTI LĖŠŲ ar kitokio turto iš tarptautinių organizacijų, ne valstybinių ir valstybinių organizacijų, fondų, taip pat kitų asmenų;
g) GAUTI PARAMĄ įstatymų nustatyta tvarka;
h) PIRKTI, NUOMOTI, GAUTI NEATLYGINTINAI naudotis ir kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą TURTĄ, jį naudoti, valdyti ir juo disponuoti įstatymų nustatyta tvarka;
…
m) SUDARYTI Lietuvos Respublikos futbolo sporto nacionalines RINKTINES;
n) RENGTI SPORTININKUS Lietuvos nacionalinėms RINKTINĖMS;
o) koordinuoti Lietuvos futbolo organizacijų sportinę veiklą;
…
r) rūpintis futbolo sporto šakos plėtojimu, jos MATERIALINE TECHNINE BAZE;
s) UŽTIKRINTI nacionalinių futbolo rinktinių PASIRENGIMĄ ir dalyvavimą varžybose;
t) rengti ilgalaikes futbolo sporto šakos PLĖTOJIMO programas;
u) vykdyti kitas funkcijas, susijusias su futbolo sporto šakos PLĖTOJIMU;
(..)
Teisėjų komitetas
Teisėjų komitetas vykdo žaidimo taisykles. Šis komitetas skiria teisėjus LFF organizuojamoms varžyboms, organizuoja teisėjavimo reikalus, TEISĖJŲ ŠVIETIMĄ ir TRENIRAVIMĄ.
(…)
Jaunių ir vaikų futbolo komitetas
Jaunių ir vaikų futbolo komitetas organizuoja jaunių ir vaikų futbolo varžybas ir SPRENDŽIA VISUS SU JAUNIŲ IR VAIKŲ FUTBOLU SUSIJUSIUS KLAUSIMUS.
(…)
Prezidentas
2 Jis yra atsakingas už:
…
b) efektyvų LFF organų funkcionavimą, siekiant šiuose Įstatuose nurodytų tikslų įgyvendinimo;
(…)
________
ir t.t. (yra ir daugiau)
Kaip Lietuvoj vietoj futbolo evoliucijos, vyksta degradacija, vienintelė ORGANIZACIJA (ne pavieniai klubai, lygos, futbolo mokyklos ir t.t.) gali tai sustabdyti (ar organizuoti procesą) – tai LFF’ą. Tuo labiau kažkas turi prisiimti atsakomybę, o ne kaltinti kitus.
Jotvingi – gerai tu čia pasikapstei. Tik iš tavo pateiktų pavyzdžių aiškėja, kad vienintelis dalykas, kurį LFF “privalo“ daryti yra rūpintis rinktine ir organizuoti varžybas. Visa kita yra parašyta taip aptakiai, kad gaunasi teiginys “gali, jei nori“.
sakyčiau, kad tiesiogiai už rinktinės pasirodymus, be abejo, atsakinga LFF. aišku, kad yra bėda jei jos atsakingas pareigūnas sako, kad lietuvos rinktinė yra to paties pajėgumo, kaip rinktinė esanti dukart žemiau pasauliniame reitinge. tai čia kalbant apie paskutines rinktinės rungtynes – daugiau kažką ten analizuot kaip ir nėra reikalo.
taip pat mes galime norėti, kad LFF turėtų žymiai didesnės įtakos futbolo evoliucijai lietuvoje nei ji turi dabar. iš kitos pusės, čia jau reikėtų pasiknaisiot ir pasitikslint – kaip bežiūrėtum klubų licenzijavimas šiokios tokios įtakos klubų požiūriui į savo veiklą turėjo (nepaisant išimčių, taisyklių pritaikymo ne visiems ir t.t.), prie aikščių gamybos provincijoje kaip suprantu LFF taip pat prisidėjo ir kaip ir prie tos jaunimo akademijos įkūrimo. Kitaip tariant, infrastruktūra lyg ir statoma pamažu.
Kitas klausimas – kas tą infrastruktūrą užpildo. Kas žaidžia tose provincijos aikštėse? Kas moko vaikus toje akademijoje? Net ir šiame bloge ne kartą buvo pasakojami liūdni dalykai apie vaikų trenerių lygį ir jų požiūrį į savo darbą (kaip suprantu, tai dažniausiai būdavo pačių tėvų įspūdžiai).
Panašu, kad kaip ir visose panašiose specializuotose srityse, taip ir futbole vyksta gana uždaras gyvenimas, kurio kontrolė neaiški, o atsiskaitymas už atliktus darbus – nelabai egzistuojantis. Tai leidžia vešėti dalykams, kurie visada trukdo normaliai evoliucijai – korupcijai, protekcijoms, diedovščinai ir pan.
Bet kai pagalvoji iš LFF pozicijos – spėju, kad atsiskaitant prieš savo bosus UEFA, svarbu yra ne rinktinės rezultatai ar čempionato stiprumas (nemanau, kad UEFA tai labai rūpėtų), o darbai, atlikti infrastruktūrą kuriant – štai tiek namų pastatyta, tiek aikščių paklota, tiek mokyklų įkurta. Štai ir gaunasi, kad visi patenkinti, išskyrus kokį tūkstantį futbolo fanų, kurių nuomonė iš esmės niekam nerūpi.
Apie Lietuvos rinktinės perspektyvas 2014 metų pasaulio čempionato atrankos Europos zonos varžybose oficialūs futbolo asmenys neseniai postringavo taip:
LFF prezidentas Liutauras Varanavičius: „Burtus vertinu tikrai gerai. Mums teko tokia grupė, kurioje turime realių vilčių pakovoti. Kelsime tikslą rinktinei užimti antrąją vietą“.
Rinktinės vyr. treneris R. Žutautas: „Manau, kad burtai pasisekė – tai turbūt palankiausia grupė, lyginant su kitomis. Fortūna šį kartą šypsojosi turbūt labiau nei anksčiau. Iki kito ciklo dar daug laiko, todėl komandoje bus šiek tiek pasikeitimų, įsilies jaunesnių žaidėjų. Bet tikiuosi, kad dabartinė ekipa bus labiau subrendusi ir galės pasirodyti sėkmingai.“
Ir dabar šiuos žodžius palyginkime su J. Kvedaro vizijomis. Galima pagalvoti, kad ši chebra darbuojasi skirtinguose pasauliuose.
bek ir rek :) esame europos uzkampis politiskai, ekonomiskai ir sporte ( bent jau futbole ) liudna.
Varvalai, tai tik reiškia, kad Varanavičius ir Žutautas kažką girdėję apie viešuosius ryšius, o Kvedaras greičiausiai ne :) O kas tiksliau įvertino dabartinę būklę ir galimas perspektyvas, tai čia dar klausimas :)
“ką bendro gali turėti rinktinės lygiosios su Lichtenšteinu ir pasakos apie tai, kad Eliošius buvo spaudžiamas važiuoti į Kazachstaną, bet… pasirinko Sūduvą!“
atsakymas paprastas: jei Eliošius per Žutautą arba per Tautkų būtų išvažiavęs į Kazachstaną, jis loštų rinktinėje, skirtingai nei
Dominykas Galkevičius, kuris žaisdamas Ekrane Žutautui tiko, o išvykęs NE SU ŽUTAUTO pagalba, nebetinka;
Giedrius Arlauskis – kuris, anot Žutauto, kurį laiką buvo vienas geriausių Europos vartininkų, tačiau, kai į Kazanę jis išvažiavo NE SU ŽUTAUTO pagalba, tapo tuo žaidėju, su kuriuo Žutautas net nebesisveikindavo;
Gvidas Juška – kol žaidė Bangoje, buvo kviečiamas į rinktinę. Tada išvažiavo į Azerbaidžaną ir pradėjo ten mušti įvarčius, tačiau tapo nebereikalingas. Išvykti į vieną Azerbaidžano klubą siūlė Žutautas, bet jis išvyko NE SU ŽUTAUTO pagalba.
Čia tik keli pavyzdžiai, kitų greit nepamenu, bet jų yra ir daugiau..
P.S.: fantastiškas Jotvingio komentaras
(jei tu tikrai esi budraitis)
O tavo ne fantastiškas, kaip ir straipsniai.. Turiu taui patarimą – sistemingas ir nuolatinis “stūmimas“ duoda priešingą efektą. Paskui gali, kad ir tiesą rašyt vistiek nelabai kas kreips dėmesį.
Aurimai, vėl varai savo fantazijas. Jei kartais nežinojai, tai ir dabar G.Juška žaidžia “Bangoj“. Bet kažko į rinktinę nėra kviečiamas. Beje, ir tą kartą, kai buvo kviečiamas, jis tik treniruočių stovykloj sudalyvavo. Tai matyt yra galingas reikalas :)
P.S. Ir, beje, atnaujink savo R.Žutauto dosjė, nes paskutiniam tekste yra faktinių klaidų :)
Aha, prie Juškos “fakto“ dar galėtume ir Eliošių pridurt, kuris pastaruoju metu ir už Sūduvos pagrindą ne visuomet lošia. Et, bet kokiu atveju – nė vienas iš paminėtų žmonių nėra tie žaidėjai, kurie kaip nors radikaliai galėtų pakeist rinktinės žaidimo stilių. Čia dar galima prisimint Liubinsko laikus, kai E Česnauskis nežaidė tiesiog dėl to, kad su treneriu nesutarė (nors kai prisimeni rungtynes su Lichtenšteinu, tai galvoji, kad gal ir gerai kad nelošė).
Jei ko nepainioju, ar tik ne dėl pašalinimo iš aikštės per vienas rinktines rungtynes ir prasidėjo E.Česnauskio konfliktas su Liubinsku.
Grįžtant prie fantazijų. Reiktų sunerimti, jei dabartinės formos D.Galkevičius ir T.Eliošius būtų kviečiami į rinktinę :)
to Remis: kiek pamenu, taip, buvo raudonos korteles. Liuba per spauda ji iskritikavo, tas supyko, kad ne i akis sako ir nevaziavo i rinktine. Bent tokia lyg jau oficiali versija buvo.
Remi, dar apie Jušką – du agentai, vienas kurių Žutautas, kitas ne, Gvidui surado tą patį klubą Azerbaidžane. Gvidas pasirinko ne Žutautą ir Žutautas užpyko. Kaip jie susitaikė, žinių neturiu, ir jei įdomu, galiu to paties Gvido paklaust..
Toliau, ką tu žinai apie Galkevičiaus sportinę formą? Aš tai nieko nežinau. Sakysi, jis sėdi ant bankės.. – bet pas mus tokių juk pilna.
Ir esmė: man nėra labai svarbu, kad vienas žaidžia, o kitas ne, nes daugelio lygis panašus – man daug svarbiau, kai sužinau iš žaidėjų, kad jį į rinktinę kvies tik tuo atveju, jei pasirašys su Žutautu kontraktą..
O tu, aurimai, maziau su zaidejais kalbekis – ramiau gyvent bus. Gal jie tave uz nosies vedzioja? Tamstos snekos jau ima romanovo kalbas primint – tai yra to paties lygio argumentas kaip butu jei as pareiksciau: ‘vakar kalbejau su murinjo telefonu, tai jis man sake, kad zutautas yra geriausias treneris europoje’. Trumpai tariant – kol kox zaidejas viesai tokio dalyko nepatvirtins, visos sios snekos yra muilo burbulai. O jei zaidejai is tikro dalinasi su tamsta savo kontraktu detalemis (kuo sunku patiket nes paprastai tai buna konfidencialu) is tavo puses yra totaliai nekorektiska tas detales vieshinti. Nelabai isivaizduoju kaip turetu juska jaustis shitas nesamones skaitydamas.
Aurimai, visam tam sąmokslo voratinklyje keistai atrodo faktas, kad per dvejus metus iš “Bangos“ į rinktinę (jei visai tiksliai – į treniruočių stovyklą) buvo pakviestas vienintelis G.Juška, nors ant kiekvieno kampo skelbi apie tai, kad “Banga“ futbolininkus prisivilioja tik pažadėdama vietą rinktinėje. Tai kaip ten yra – ar A.Budraitis skleidžia savo fantazijas, ar mes kažko nesuprantam? O gal R.Žutautas iš tikrųjų neturi tokios galios “Bangos“ sudėčiai, kad pasikviečiamas pyktį iššaukęs futbolininkas? Ar gal R.Žutautas neturi tokios galios rinktinės sudėties formavimui, kad niekaip savo pažadų neįvykdo?
Sveiki futbolo mylėtojai. Kadangi pats padariau rezonansinį interviu su ponu Kvedaru, tai ir jaučiuosi turįs teisę įkišti savo trigrašį į šitą diskusiją. Nors pono POP blogą paskaitau retkarčiais, bet jis [blogas] man patinka ir dažnai sutinku su jo nuomone, šį kartą sulaužysiu asmeninę nuostatą nekomentuoti.
Prabėgomis permečiau visus komentarus. skalbiate Budraitį. gal jis ir nėra švarus, bet patiko pono Remio komentaras,
“Žutautas – be patirties, bet gi turi du asistentus, kurie trenerių postuose nėra naujokai. Ar Žutautas ir anuos du sugadino?“
Remigijau, man šitas Tavo komentaras primena pasaką iš serijos “Nors močiutė buvo žabala ir neišvaizdi, ji norėjo pereiti gatvę. Tačiau lydinčių mergaičių ji nematė. Nes buvo žabala. Ar močiutė sugadino mergaites?“
atrodo, ši diskusija jau į pabaigą juda, o jūs – Vilmi – laužykit tą savo nuostatą, laužykit ją dažniau!
Vilmi, tai kad nelabai tinkama ta alegorija – močiutė vis vien saugiai pervedama per gatvę, ką ji pati bemanytų ar bematytų :) Mūsų atveju nieko panašaus neįvyko. Ir, kaip jau minėjau, didžiausia problema, mano nuomone, yra žaidėjai, kuriuos turime. Kad ir vakar – tikriausiai kokiose trijose situacijose dabartinės fizinės būklės Žutautas, Narbekovas ir Vencevičius būtų pasiekę geresnį rezultatą nei tie, kurie iš tikrųjų buvo aikštėje.
P.S. (kad niekas nesusidarytų klaidingo įspūdžio :)) Nemanau, kad dabartinis trenerių štabas turėtų likti ir kitam ciklui. LFF turi būti principingas dėstytojas: neįvykdei užduoties – skola. Tiesa, nežinau, kas bais norės užimti atsilaisvinusią kėdę, kai lūkesčiai jau dabar suformuoti milžiniški (tipo: tokios lengvos grupės dar neturėjom), o rezervų praktiškai jokių (gi matėm U-21).
Blemba, vyrai, suprantu, kad komentuot ir smerkt kitus yra lengviausia. Lietuviška. Dar labiau lietuviška yra tai, kad mes labiausiai smerkiam būtent savus. Kaip ir tie patys lff klerkai, kai kurie net viešai, straipsniuose. Tiesiog “lietuviška“ yra be paliovos virkaut (čia pastaruoju metu – mūsų didžioje istorijoje, manau, yra priešingai). Įskatant, ir netgi pradedant, nuo mūsų, eilinių žiūrovų. Nejaugi galvojat, kad tokios nuotaikos nepersiduoda žaidėjams, ar negrįžta tiem patiem klerkams? Negi manot, kad tokioj nuotaikoj įmanoma kažką pasiekt? Ar toks žaidėjas plėšysis išbėgęs į aikštelę? Aišku kad ne. Nebent plėšysis po to žodžiais, vėl skųsdamasis visomis baisiausiomis mums nepalankiomis aplinkybėmis…
Nuo ko keist viską? Sakyčiau problema yra tikslų kėlime. Jei net Varanavičius 2014 pasaulio čempo atrankoje tikslu kelia tik antrą vietą. Ar tai ambicingas tikslas? Antra viena tokioje grupėje… Siūlyčiau pirmiausia mums, o tuo pačiu ir Varanavičiui, Kvedarui, Žutautui (ar kas vietoj jo bebūtų) kelt tik aukščiausius tikslus! Blemba, pirma, pirma, ir jokių kitų, tik pirma vieta grupėje! Ir dzin, kokiomis priemonėmis, kokiomis aplinkybėmis! Nuo to suvokimo, prasidės ir ieškojimai ką keist dabartinėje situacijoje. Gal nebūtinai šiemet, ar kitais metais. Atsiras suvokimas, kad reikia keistis jau dabar. Pradedant nuo vaikų, baigiant trenerių mąstysena. Tebūnie dešimtmečiui į priekį. Bet bent jau tie vaikai bus įpratę kovot tik dėl aukščiausio. Tie patys gruzinai, azerai, visokie bosniai daugiau pasiekia vien dėl to, kad iš savo kovotojiškos prigimties linkę kovot tik dėl aukščiausio tikslo. Nes ten jie auga ore tvyrant tokioms nuotaikoms. Ateityje ir kitus augina taip pat. O tokie “šiauriečiai“ a la šveicarai, danai, vokiečiai to tikslingai ugdomi nuo mažens. Tiesa kitokiu būdu, bet ugdomi tikslingai. O ką mes “ugdom“? Tokiomis pesimistinėmis nuotaikomis… Teisybės dėlei dedu ir sau minusą, nes parašęs šitą komentarą nieko nei ugdau, nei kažką realaus darau. Bet tingiu užsiimt redagavimu, tai paliksiu kaip yra. Gal tiesiog palinkėsiu šiek tiek daugiau optimizmo, ir tikėjimo. Tikėjimo tik aukščiausiais tikslais!